Laikykimės tradicinio kirčiavimo

Valerija Vaitkevičiūtė

---

Šiame straispnyje aptarsiu skaitvardžių kirčiavimą.
Kiekiniai skaitvardžiai víenas, vienà (3) kirčiuojami kaip būdvardžiai báltas, baltà ar jáunas, jaunà (3). Taip juos kirčiuoja Lietuvių kalbos žodynas, 1999, t. XIX, p. 147–173 (toliau LKŽ), visi kirčiavimo vadovėliai, žinynai, gramatikos, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000 ir 2006 (trečias elektroninis jo leidimas)  (toliau DŽ).

Skaitvardžių (kaip ir kitų vardažodžių – būdvardžių, įvardžių) mot. g. vns. naudininko niekada nekirčiuojama galūnė, reikia kirčiuoti báltai (ne baltái), pãčiai (ne pačiái), tókiai (ne tokiái) ir víenai (ne vienái). LR ir LTV jauni laidų vedėjai skaitvardžio vienà mot. g. vns. naudininką kirčiuoja vienái, vns. įn. vienù ( = víenu), vienà ( = víena), dgs. g. vienùs ( = víenus), vienàs ( = víenas), vienái ar kitái rekl. ( = víenai ar kìtai).
Skaitvardžio du, dvi kilmininką reikia kirčiuoti dviej (ne dvíejų), o naudininką tarti be galūnės s – dvíem (ne dvíems). Dviskaita niekada neturėjo galūnės s. LR kirčiuoja šitai ( = šimtaĩ), LTV šitų ( = šimt), t. y. kaip namaĩ, nam.

Skaitvardžius penkì, peñkios, šešì, šẽšios reikia kirčiuoti kaip šiltì, šitos: penkìs g. (ne peñkis), o septynì, septýnios, aštuonì, aštúonios reikia kirčiuoti kaip palaidì, paláidos (3): septýnias (ne septyniàs), aštúonias (ne aštuoniàs).
Skaitvardžius milijõnas, bilijõnas, trilijõnas (2) reikia kirčiuoti kaip šėtõnas (2) – milijonù (ne milijónu), trilijonùs (ne trilijónus) ir t. t.

Skaitvardinis prieveiksmis yra trisè (ne trysè) rekl.
Reikia aptarti skaitvardžio tkstantis linksniavimą. Mat DŽ 2000, Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas 1996, 1997, 1999, 2002, 2003, 2004, Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas, 2001, Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1994, vns. kilmininko neduoda. LKŽ, 1995, t. XVI, p. 1079 lizdinį žodį duoda pastovaus kirčiavimo – tkstantis (1), o vns. kilmininką – tkstanties (1) ir nepastovaus kirčiavimo variantą – tūkstantìs, tūkstantiẽs (3b), t. y. kaip atmintìs, atmintiẽs, nors lizde yra kilm. ir tūkstančio. Lietuvių kalbos gramatika, 1965, t. 1, p. 621, Didysis lenkų – lietuvių kalbų žodynas, 2003, t. 2, p. 417, Lietuvių – anglų kalbų žodynas, 1979, p. 775, Latvių – lietuvių kalbų žodynas, 1977, p. 671, Rusų – lietuvių kalbų žodynas, 1985, t. 4, p. 351 ir kt. vns. kilmininką duoda tkstančio. Tokį ir reikia vartoti.

Kelintiniai skaitvardžiai pìrmas, pirmà (3) seno kirčiuojami kaip víenas, vienà (3) arba kaip báltas, baltà (3). Taigi, mot. g. vns. naudininko reikia kirčiuoti pìrmai (ne pirmái) rekl., pirmamè (ne pìrmame).
Skaitvardžiai añtras, antrà, trẽčias, trečià, peñktas, penktà, šẽštas, šeštà (4) kirčiuojami kaip būdvardžiai šitas, šiltà (4); mot. g. vns. naudininkas añtrai (ne antrái), trẽčiai (ne trečiái), peñktai (ne penktái), šẽštai (ne šeštái), o ketvitas, ketvirtà, septiñtas, septintà, aštuñtas, aštuntà, deviñtas, devintà, dešitas, dešimtà (4) kirčiuojami kaip apvalaĩnas, apvalainà (4); mot. g. vns. naudininkas ketvitai (ne ketvirtái), septiñtai (ne septintái), aštuñtai (ne aštuntái), deviñtai (ne devintái), dešitai (ne dešimtái), kaip apvalaĩnai (ne apvalainái).

Skaitvardžiai vienúoliktas, vienúolikta iki devynióliktas, devyniólikta yra pastovaus kirčiavimo – (1) kirčiuotės, tai įvardžiuotinės jų formos irgi yra pastovaus kirčiavimo: vienúoliktasis (ne vienuoliktàsis) – vienúoliktiesiems (ne vienuoliktíesiems), vienúoliktuosius (ne vienuoliktúosius), o iš skaitvardžių padaryti daiktavardžiai su priesaga -õkas, -õkė yra nepastovaus kirčiavimo – (2) kirčiuotės: dgs. galininką reikia kirčiuoti pirmokùs (ne pirmókus), pirmokès (ne pirmókes), dvyliktokùs (ne dvyliktókus), dvyliktokès (ne dvyliktókes).
Išnormintas ir įvardžių kirčiavimas. Įvardžiai jóks, jokià, kóks, kokià, šióks, šiokià, tóks, tokià, tlas, tūlà – (3) kirčiuotės: jokíems, jókius (ne jokiùs), kokíems, kókius (ne kokiùs), šiokíems, šiókius (ne šiokiùs), tokíems, tókius (ne tokiùs), tūlíems, tlus (ne tūlùs); jokióms, jókias (ne jokiàs), kokióms, kókias (ne kokiàs), šiokióms, šiókias (ne šiokiàs), tokióms, tókias (ne tokiàs), tūlóms, tlas (ne tūlàs). Jų mot. g. vns. naudininkas kirčiuojamas jókiai (ne jokiái), kókiai (ne kokiái), šiókiai (ne šiokiái), tókiai (ne tokiái), tlai (ne tūlái).

Įvardžiai anàs, anà, kurìs, kurì, kažkurìs, kažkurì, kažkàs yra pastovaus galūninio kirčiavimo (4) kirčiuotės. Jų mot. g. vns. naudininko kirčiuojama galūnė – anái (ne ãnai), kuriái, kažkuriái.
Dviejų giminių šie parodomieji įvardžiai kirčiuojami pastoviai – anóks, anókia (ne anokià), kitóks, kitókia (ne kitokià), vienóks, vienókia (ne vienokià), visóks, visókia (ne visokià). Jų mot. g. vns. naudininkas kirčiuojamas taip: anókiai (ne anokiái), kitókiai (ne kitokiái), vienókiai (ne vienokiái), visókiai (ne visokiái). Tik įvardžiai šìtas, šìta gali būti pastovaus kirčiavimo, t. y. (1) kirčiuotės ir nepastovaus (4) kirčiuotės šìtas, šità. Jų mot. g. vns. naudininkas abiem atvejais kirčiuojamas šìtai, plg. šitai.
Be seniau spausdintuose straipsniuose pateiktų klaidingai kirčiuojamų dviskiemenių daiktavardžių dar reikia paminėti šiuos:

Pirmoji kirčiuotė (1), t. y. pastovaus kirčiavimo šie daiktavardžiai: bókštas – bókštams, bókštus, bókšte (ne bokštè), bókštu (ne bokštù), ìndas (tautybė) – ìndams, ìndus, (ne indùs), vns. įn. ìndu (ne indù), plg. iñdas (2) puodas ir kt., láiptas (ne laĩptas) – láiptams, láiptus (ne laiptùs), mókslas – mókslams, mókslus, móksle (ne mokslè), prsas – prsams, prsus (ne prūsùs), smùrtas – smùrtams, smùrtus, smùrtu (ne smurtù), úostas – úostams, úostus, laĩvas úoste (ne uostè), plg. uõstai, ppr. dgs. – uõstams, uostùs žem. sas DŽ 2000, p. 871 ir V. Vitkausko Šiaurės rytų dūmininkų šnektų žodynas, 1976, p. 414; ýla (ne ylà) – ýloms, ýlas, núoma (ne nuomà) – núomoms, núomas, lšas – lšoms (ne lėšóms), lšas (ne lėšàs), lšų (ne lėš), kárpis (ne kapis) (žuvis) – kárpiams (ne kapiams), kárpius (ne karpiùs) ir pavardė Kárpis (ne Kapis) Lietuvių pavardžių žodynas, 1985, t. 1, p. 933; klitis (ne kliūtìs) – klitims (ne kliūtìms), dgs. g. klitis (ne kliūtìs), kùmštis – kùmščiams, kùmščius, kùmščiu (ne kumščiù); sváinis (žmonos ar vyro brolis) – sváiniams, sváinius, su sváiniu (ne svaĩniu), kis – kiams, kius (ne ūkiùs); áustrė (tautybė) – áustrėms (ne aũstrėms), áustres (ne austrès), plg. aũstrė (2), bùlvė – bùlvėms, bùlves (ne bulvès), rýkštė – rýkštėms, rýkštes (ne rykštès), rýkšte (ne rykštè), téisė – téisėms (ne teĩsėms), téises (ne teisès), pìnklės – pìnklėms, pìnkles (ne pinklès), žnýplės – žnýplėms, žnýples (ne žnyplès), fìlmas – fìlmams, fìlmus (ne filmùs), fìlmu (ne filmù), fìltras – fìltrams, fìltrus, fìltru (ne filtrù), pùnktas – pùnktams, pùnktus (ne punktùs), pùnkte (ne punktè), tòrtas – tòrtams, tòrtus (ne tortùs); džiùnglės – džiùnglėms, džiùngles (ne džiunglès), Fòrdas – Fòrdams, Fòrdus, Fòrdu (ne Fordù).

Antroji kirčiuotė (2), tai nepastovaus kirčiavimo daiktavardžiai: aũkštas – aũkštams, aukštùs (ne aũkštus), giñklas – giñklams, ginklùs, giñklai (ne ginklaĩ), ginklù (ne gìnklu), iñdas (puodas, lėkštė ir kt.) – iñdams, indùs, pláuna indùs (ne pláuna ìndus) rekl., plg. ìndas (tautybė), kaklas – kaklams, karklùs, kaklų (ne karkl), miẽstas – miẽstams, miestùs (ne míestus), miestè (ne míeste) – tokio kirčiavimo neduoda LKŽ, 1970, t. VIII, p. 154, põnas – põnams, ponùs (ne pónus), su ponù (ne su pónu) – tokio kirčiavimo neduoda LKŽ, 1976, t. X, p. 423–428 (dviejų pastarųjų daiktavardžių ir daiktavardžio ponià (4) kirčiavimą išnormino I. Smetonienė LTV laidoje), rstas – rstams, rąstùs (ne rstus), saĩtas – saĩtams, saitùs (ne saĩtus), sklỹpas – sklỹpams (ne sklypáms), sklypùs, sklỹpų (ne sklyp), sõdas – sõdams, sodùs (ne sódus), sodè (ne sóde), sraũtas – sraũtams, srautùs, sraũtai (ne srautaĩ), šỹdas – šỹdams, šydùs (ne šýdus), tukas (tautybė) – tukams, turkùs (ne tùrkus), tutas – tutams (ne turtáms), turtùs, tutais (ne turtaĩs), kruopà (ne krúopa) – kruõpoms, kruopàs (ne krúopas), rinkà (ne rìnka) – riñkoms, rinkàs (ne rìnkas); aũstrė (moliuskas) – aũstrėms, austrès, plg. áustrė (1) (tautybė), raĩdė (ne raid) – raĩdėms (ne raidms), raĩdės vns. k. (ne raids), raĩdžių (ne raidži), sẽgė – sẽgėms, segès, su segè (ne su sẽge), baštis – baščiams, barščiùs, Sosnovskio barščiùs (ne bárščius), kiẽkis – kiẽkiams, kiekiùs, kiekiù (ne kíekiu), kỹšis – kỹšiams, kyšiùs (ne kýšius), veĩslė (ne veisl) – veĩslėms (ne veislms), veislès, veĩslių (ne veisli), kupis – kupiams, kumpiùs, su kumpiù (ne su kùmpiu) rekl., lõbis – lõbiams, lobiùs (ne lóbius), skrỹdis – skrỹdžiams, skrydžiùs (ne skrýdžius), švis – šviams, šūviùs (ne švius), šūviù (ne šviu), rỹžis – rỹžiams, ryžiùs (ne rýžius); dùrys – dùrims, durìs, dùrimis (ne durimìs), juk nekirčiuojame dur, o tik dùrų, tai negalima kirčiuoti durimìs; ceñtras – ceñtrams (ne centráms), centrùs, ceñtrai (ne centraĩ), chòras – chòrams, chorùs (ne chòrus), chorù (ne chòru), chorè (ne chòre), bõsas – bõsams, bosùs (ne bósus), bosù (ne bósu), dùšas – dùšams, dušùs, dùšais (ne dušaĩs), klãnas (žmonių grupė) – klãnams, klanùs, klãnai (ne klanaĩ), plg. klãnas (4) (bala), Mãčas – Mãčams, Mačùs, su Mačù (ne su Mãču), pòstas – pòstams, postùs (ne pòstus), postè (ne pòste); datà – dãtoms, datàs, dãtos vns. k. (ne datõs), fleità vns. v. (ne fleĩta) rekl., Megà (ne Mèga) – Mègoms, Megàs, Mègoje (ne Megojè), notà (ne nòta) – nòtoms, notàs (ne nòtas), plazmà (ne plãzma) – plãzmoms, plazmàs (ne plãzmas), temà (ne tèma) – tèmoms, temàs (ne tèmas), tonà (ne tòna) – tònoms, tonàs (ne tònas), trasà (ne trãsa) – trãsoms, trasàs, trãsoje (ne trasojè), gjus – gjams, gėjùs (ne gjus), krỹžius – krỹžiams, kryžiùs dgs. g. (ne krýžius).

Su galūne -us pastovaus kirčiavimo yra tik du daugiaskiemeniai daiktavardžiai rytójus – rytójams, rytójus ir vasarójus – vasarójams, vasarójus. Vaskà da Gamà (Vasco da Gama) (ne Vãska de Gãma). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 1984, t. 12, 106 duoda Vãskas da Gamà).
Trečioji kirčiuotė (3) nepastovaus kirčiavimo: grdas – grūdáms, grdus (ne grūdùs), óras – oráms, órus, óru (ne orù), orè vn. viet. (ne óre); rytaĩ – rytáms, rýtus (ne rytùs), sárgas – sargáms, sárgus (ne sargùs), bdv. vn. v. sargùs šuõ – gerai; stógas – stogáms, stógus (ne stogùs), súolas – suoláms, súolus, suolè (ne súole); aikšt – aikštms, áikštes, áikšte vn. įn. (ne aikštè), aikštėjè (ne áikštėje), giesm – giesmms, gíesmes (ne giesmès); ožkà – ožkóms, óžkas (ne ožkàs), ožk (ne óžkų), pėdà – pėdóms, pdas, pėdõs vn. k. (ne pdos), žmonà – žmonóms, žmónas (ne žmonàs), su žmóna (ne su žmonà); lokỹs – lokiáms, lókius (ne lokiùs), vėžiáms, vžius (ne vėžiùs), vžiu vn. įn. (ne vėžiù), tvas – tėváms, tvus (vien vyriškoji šeimos pusė), o tėváms, tėvùs dg. g. (abu tėvai – tėvas ir motina). Dabar kirčiuojama abiem atvejais tvus, nesilaikant tradicijų.

Ketvirtoji kirčiuotė (4) nepastovaus kirčiavimo: anglìs – anglìms, anglìs, angli (ne añglių), klotìs – klotìms, klotìs, klotiẽs (ne klóties), krūtìs – krūtìms, krūtìs, krūtimìs (ne krtimis) KK2; glėbỹs – glėbiáms, glėbiùs, glėbyjè (ne glbyje); piẽtūs – pietùms, pietùs, į pietùs (ne píetus), žmogùs (ne žmógus) – žmogaũs (ne žmógaus), kãštas – kaštáms, kaštùs (ne kãštus), dẽglas – degláms, deglùs (ne dẽglus), kiẽmas – kiemáms, kiemùs (ne kíemus), klãnas (bala) – klanáms, klanùs, plg. klãnas (2), sniẽgas – sniegáms, sniegùs, sniegù (ne sníegu), šlsmas – šėlsmáms, šėlsmùs, šėlsmù (ne šlsmu), šìlas – šiláms, šilùs, šilaĩ (ne šìlai), šùlas – šuláms, šulùs, šulaĩ (ne šùlai), vaĩkas – vaikáms, vaikùs, vaikaĩ dg. š. (ne vaĩkai), gaujà – gaujóms, gaujàs, gaujà (ne gáuja), gaujomìs (ne gáujomis), krūvà – krūvóms, krūvàs (ne krvas), ponià (ne pónia) – ponióms (ne pónioms), poniàs (ne pónias), šio žodžio (4) kirčiuotė pakeista (1) I. Smetonienės iniciatyva, nors jokie šaltiniai neduoda šio žodžio (1) kirčiuotės; tiesà (ne tíesa) – tiesóms, tiesàs, trąšà – trąšóms, trąšàs (ne tršas), tvorà – tvoróms, tvoràs (ne tvóras) rekl., sierà (ne síera) – sieróms, sieràs (ne síeras), sierõs (ne síeros), dail (ne daĩlė) rekl. – dailms, dailès – „Aš padaras tavas ir dail rankų tavų“ – Mikalojus Daukša Katekizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus, 1595, p. 124; kėd (ne kdė) – kėdms, kėdès, kėdži (ne kdžių), šio žodžio kirčiavimas (2) kirčiuote yra tarminis, raukšl (ne raũkšlė) – raukšlms, raukšlès, raukšli (ne raũkšlių), siūl – siūlms, siūlès, siūli (ne silių), vėl (ne vlė) – vėlms, vėlès, vėli), vėž – vėžms, vėžès (ne vžes), vėži (ne vžių) rekl., miẽlės – mielms, mielès (ne míeles), mįsl (ne mslė) – mįslms, mįslès (ne msles), mįsli (ne mslių).

Išnormintas ir šių daugiaskiemenių priesaginių daiktavardžių kirčiavimas:
-aĩnė: cukraĩnė (ne cukráinė) – cukraĩnėms, cukrainès, cukrainè (ne cukráine);
-aĩnis: sausaĩnis – sausaĩniams, sausainiùs (ne sausaĩnius);
-áitė (pastovaus kirčiavimo): mergáitė – mergáitėms, mergáites (ne mergaitès), saváitė (ne sãvaitė) – saváitėms, saváites (ne sãvaites), Grybauskáitė (ne Grybauskaĩtė);
-eĩnė: buveĩnė (ne buvéinė), buveinè vn. įn. (ne buvéine);
-éiva (pastovaus kirčiavimo): vadéiva (ne vadeivà) – vadéivoms (ne vadeĩvoms), vadéivas (ne vadeivàs);
 (pastovaus kirčiavimo): teisjas – teisjams, teisjus (ne teisėjùs), teisjas dg. g. (ne teisėjàs);
: dovanlė – dovanlėms, dovanėlès (ne dovanles);
 (mažybiniai daiktavardžiai ir skaitvardžiai): skudu-rlis – skudurliams, skudurėliùs (ne skudurlius), tūkstantlis – tūkstan-tliams, tūkstantėliùs); taip pat KK2 laidoje vartojami kalbą žalojantys barbarizmai bagotėliùs (ne bago-tlius), slabakėliùs (ne slabaklius), triusikėliùs (ne triusiklius);
-ẽtas: erškẽtas (ne erškètas) – erškẽtams (ne erškètams), eršketùs; E. Frenkelis (Fraenkel) Litauisches etymologisches Wörterbuch, 1962, t. 1, p. 122 jį kildina iš lietuviško žodžio erškėtis, priešingai negu bèbras, kilęs iš kitų kalbų (žr. Mokslo Lietuva 2010 liepos 22 Nr. 14, p. 11); 2010 09 28 per LR doc. A. Smetona aiškino, kad reikia kirčiuoti bẽbras, nes e yra atvirame skiemenyje.
-ýčia: bažnýčia (ne bažnyčià) – bažnýčioms, bažnýčias (ne bažnyčiàs), garstýčia (ne garstyčià) – garstýčioms, garstýčias (ne garstyčiàs);
-íena (pastovaus kirčiavimo): naujíena (ne naujienà) rekl. (o km. Marijampolės, Kauno ir Vilniaus r. Naujienà (3) – Naujienõs, Naujienojè); pirmíena, šaltíena DŽ, 2000, 2006; jie visi pastovaus kirčiavimo;

-iẽtis, -iẽtė: afrikiẽtis – afrikiẽčiams, afrikiečiùs (ne afrikíečius), afrikiečiù (ne afrikíečiu), amerikiẽtis – amerikiẽčiams, amerikiečiùs (ne amerikíečius), t. p. klaipėdiečiùs (ne klaipėdíečius), panevėžiečiùs (ne panevėžíečius), vilniečiùs (ne vilníečius), vn. įn. amerikiečiù, klaipiedėčiù, panevėžiečiù, vilniečiù; mot. g. afrikiẽtė – afrikiẽtėms, afrikietès (ne afrikíetes), klaipėdietès, panevėžietès, vilnietès; vn. įn. klaipėdietè, panevėžietè, vilnietè;
-iẽnė: kiaušiniẽnė – kiaušiniẽnėms, kiaušinienès (ne kiaušiníenes), kiaušinienè (ne kiaušiníene), vakariẽnė – vakariẽnėms, vakarienès (ne vakaríenes) – taip kirčiuoja KK2;
-íenė (moterų pavardės su šia kirčiuota priesaga pastovaus kirčiavimo): Klevíenė – Klevíenėms, Klevíenes ir kt.;

-ìmas: tyrìmas (ne týrimas) – tyrìmams (ne týrimams), tyrimùs (ne týrimus);
-ynė (pastovaus kirčiavimo): ãvalynė (ne avalýnė) – ãvalynėms (ne avalýnėms), ãvalynes (ne avalýnes), ãvalynei (ne avalýnei) rekl., taip pat ir pãtalynė (ne patalýnė) ir t. t.;

-ỹnės: eitỹnės – eitỹnėms, eitynès dg. g. (ne eitýnes), gaudỹnės – gaudỹnėms, gaudynès (ne gaudýnes) rekl., mėlỹnės – mėlỹnėms, mėlynès (ne mėlýnes) rekl., žudỹnės – žudỹnėms, žudynès (ne žudýnes);
-iniaĩ: akiniaĩ (ne akìniai) rekl. – akiniáms, ãkinius kaip lašiniáms, lãšinius;
-iónis, -iónė: veliónis – veliónims, veliónis, velióniu (ne velioniù);

-ỹstė: draugỹstė – draugỹstėms, draugystès (ne draugýstes) KK2, kunigaikštỹstė – kunigaikštỹstėms, kunigaikštystès (ne kunigaikštýstes), kunigaikštystè vn. įn. (ne kunigaikštýste), veidmainỹstė – veidmainỹstėms, veidmainystès (ne veidmainýstes), veidmainystè vn. įn. (ne veidmainýste), žmogžudỹstė – žmogžudỹstėms, žmogžudystès (ne žmogžudýstes), vn. įn. žmogžudystè (ne žmogžudýste);
-ýtė: mamýtė – mamýtėms, mamýtes (ne mamytès) ir pavardės – Siurblýtė – Siurblýtėms, Siurblýtes (ne Siurblytès), vn. įn. Siurblýte (ne Siurblytè);
-õnai: žiūrõnai – žiūrõnams, žiūronùs (ne žiūrónus);
-ónas: lavónas – lavónams, lavónus (ne lavonùs);
-õvas, -õvė (dviejų giminių): vadõvas – vadõvams, vadovùs (ne vadóvus), valdõvas – valdõvams, valdovùs (ne valdóvus), varžõvas – varžõvams, varžovùs (ne varžóvus), žinõvas – žinõvams, žinovùs (ne žinóvus), žiūrõvas – žiūrõvams, žiūrovùs (ne žiūróvus), vn. įn. vadovù (ne vadóvu), valdovù (ne valdóvu), varžovù (ne varžóvu), žinovù (ne žinóvu), žiūrovù (ne žiūróvu); valdõvė – valdõvėms, valdovès (ne valdóves), vadõvė – vadõvėms, vadovès (ne vadóves), varžõvė – varžõvėms, varžovès (ne varžóves), žinõvė – žinõvėms, žinovès (ne žinóves), žiūrõvė – žiūrõvėms, žiūrovès (ne žiūróves), vn. įn. vadovè (ne vadóve), valdovè (ne valdóve), varžovè (ne varžóve), žinovè (ne žinóve);

-óvė (vien moteriškosios giminės yra pastovaus kirčiavimo): bendróvė – bendróvėms, bendróves (ne bendrovès), vn. įn. bendróve (ne bendrovè), daržóvė – daržóvėms, daržovès (ne daržovès), vn. įn. daržóve (ne daržovè);
 (dviejų giminių nepastovaus kirčiavimo): laknas – la-knams, lakūnùs (ne laknus), vn. įn. lakūnù (ne laknu), parei-gnas – pareignams, pareigūnùs (ne pareignus), vn. įn. pareigūnù (ne pareignu);

-uõlis, -uõlė: jaunuõllis – jaunuõliams, jaunuliùs (ne jaunúolius), vn. įn. jaunuoliù (ne jaunúoliu), apsukruõlis – apsukruõliams, apsukruoliùs (ne apsukrúolius), vn. įn. apsukruoliù (ne apsukrúoliu), jaunuõlė – jaunuõlėms, jaunuolès (ne jaunúoles), vn. įn. jaunuolè (ne jaunúole) ir pavardė Čekuõlis, su Čekuoliù (ne Čekúoliu) Lietuvių pavardžių žodynas, 1985, t. 1, p. 408;
-ùvė: spaustùvė (ne spáustuvė) – spaustùvėms (ne spáustuvėms), spaustuvès (ne spáustuves), vn. įn. spaustuvè (ne spáustuve), virtùvė (ne vìrtuvė) – virtùvėms (ne vìrtuvėms), virtuvès (ne vìrtuves), vn. įn. virtuvè (ne vìrtuve);

-ùžė: borùžė (ne bóružė), plg. girùžė, laimùžė.
Kirčiavimas išnormintas neturint galvoje visumos ir neatsižvelgiant nei į žodžių darybą, nei į tradicijas, nei į paradigmos vientisumą – vienas linksnis kirčiuojamas pagal vieną kirčiuotę, kitas – pagal kitą. Taip nekirčiuoja jokie anksčiau išleisti šaltiniai, ir taip kirčiuoti nevalia. Klaipėda jau stato gėdos stulpą kalbos darkytojams sutramdyti. Ar nereikėtų ir mums?