Lietuvos mokslo žurnalai – jau tarp žinomiausių pasaulio mokslo leidinių
Eleonora Dagienė
Asociacijos Valdybos pirmininkė
VGTU leidyklos direktorė
Lietuvos mokslininkai, dirbantys fizinių ir technologijos mokslų srityse, žino, kad vienas pagrindinių jų mokslo publikacijų vertinimo kriterijus – žurnalo citavimo indeksas (Impact Factor), kuris remiasi konkretaus žurnalo straipsnių citavimu. Lietuvoje mokslo produkcijos vertinimo metodikoje, be žurnalo citavimo indekso, naudojamas ir vidutinis mokslo srities citavimo indeksas. Taip lyg ir bandoma atsižvelgti į kiekvienos mokslo srities citavimo tradicijas, kurios labai skiriasi.
Viename iš Thomson Reuters priemonių – Essential Science IndicatorsSM (ESI), skirtame aukščiausio lygio valdininkams, administratoriams, analitikams ir kitiems valstybės tarnautojams, formuojantiems mokslo politiką bei vertinantiems mokslo produkciją (taip skelbiama oficialiame tinklalapyje), pateikti duomenys apie vidutinį citavimą kiekvienoje iš 22 apibendrintų mokslo sričių. ESI rodiklių skaičiavimas apima apie 10 mln. straipsnių, publikuotų 11 tūkst. Web of Science bazės indeksuotų žurnalų. Diagramoje matome, kaip pasiskirstė vidutinis citavimas atskirose mokslo srityse, vidutinis rodiklis visose mokslo srityse – 10,72.
Scopus duomenų bazėje, kuri priklauso Elsevier ir turi didelių ambicijų nukonkuruoti Thomson Reuters, pateikiami du nauji recenzuojamų mokslo publikacijų (žurnalų, konferencijų rinkinių, knygų recenzijų) vertinimo rodikliai – SJR (SCImago Journal Rank) ir SNIP (Source Normalized Impact per Paper).
Skelbiama, kad abu rodikliai – SJR ir SNIP – atspindės publikacijų tipus ir citavimo atskirose mokslo srityse skirtumus. Jie bus atnaujinami du kartus per metus ir aprėps apie 18 tūkst. žurnalų, publikuojančių straipsnius, konferencijų pranešimus ir knygų serijas. Kitaip tariant, visos recenzuojamos mokslo publikacijos (žurnalų straipsniai, recenzijos ir konferencijų pranešimai) bus įvertintos ir turės SJR ir SNIP rodiklius.
Tai dar vieni mokslo publikacijų vertinimo rodikliai, kuriuos skaičiuojant įvertinami skirtumai tarp mokslo sričių ir citavimo ypatumai konkrečiose srityse. Pagrindiniai skirtumai: skaičiavimo pagrindas yra trijų, bet ne dviejų ar penkerių metų publikacijos, kaip Impact Factor. 2009 metams priskirti rodikliai remiasi publikacijomis ir jų citavimu per trejus metus (2006–2008). Be to, skelbiama, kad šie rodikliai iš dalies eliminuoja savęs citavimą.
Tikimasi, kad visi minėti SJR ir SNIP skirtumai su žurnalo citavimo indeksu (Impact Factor) daro juos pranašesnius ir jiems numatomus. Daugiau apie Scopus rodiklius ir jų skaičiavimą skaitykite bei žiūrėkite vaizdo medžiagą adresu http://trainingdesk.elsevier.com/videos/calculation-of-snip-sjr-powered-by-scopus.
Iš 36 Scopus bazėje esančių Lietuvos žurnalų 2009 metų SJR rodiklius turi jau 28 Lietuvos žurnalai. Visi Scopus bazėje esantys reitinguojami žurnalai savo mokslo srityje skirstomi į keturias grupes pagal jų reitingą šioje srityje: nuo Q1 (aukščiausiais) iki Q4 (žemiausiais). Lietuvos žurnalai savo mokslo srityse pasiskirstė taip:
Q1 grupėje yra 6 žurnalai: Baltic Journal of Road and Bridge Engineering, Journal of Civil Engineering and Management, Technological and Economic Development of Economy, Transport, International Journal of Strategic Property Management, Transformations in Business and Economics.
Q2 grupėje – 8 žurnalai: Baltic Astronomy, Medicina, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management, Informatica, Stomatologija, Mechanika, Informatics in Education, Problemos.
Q3 grupėje – 7 žurnalai: Geodezija ir kartografija, Journal of Business Economics and Management, Baltic Forestry, Baltic Journal of Management, Energetika, Aviation, Urbanistika ir architektūra.
Q4 grupėje – 8 žurnalai: Lithuanian Mathematical Journal, Mathematical Modelling and Analysis, Journal of Vibroengineering, Verslas: teorija ir praktika, Baltica, Pedagogika, Veterinarija ir zootechnika, Nonlinear Analysis Modelling and Control.
Geri Lietuvos žurnalų Scopus rodikliai atkreipia į juos pasaulio mokslininkų dėmesį ir pritraukia vis daugiau autorių iš skirtingų šalių. Paminėtina, kad Scopus bazė daugelyje šalių prilyginta Thomson Reuters Web of Science, ir tai lemia, kad užsienio autoriai domisi galimybe publikuoti savo tyrimų rezultatus ir Lietuvos žurnaluose.
Lietuvos mokslo žurnalai vis labiau įsitvirtina tarp pasaulio mokslo žurnalų ir užima pelnytą vietą tarp matomų ir žinomų mokslo leidinių.
