Tarptautinių žodžių tartis lietuvių kalboje

Valerija Vaitkevičiūtė

Lietuvių kalboje labai dažnai vartojamas lotyniškas žodis triumfas*, lot.triumphus. Kazimieras Jokantas Lotynų-lietuvių kalbų žodynas, 1995, p. 1028 (toliaus LLKŽ, 1995) šį žodį aiškina taip: 1) iškilmingas karo vado įvažiavimas į miestą nugalėjus priešą; 2) prk. pergalė. Kazimieras Kuzavinis Lotynų-lietuvių kalbų žodynas, 1996, p. 882 (toliau LLKŽ, 1996) jį aiškina taip: triumphus 1. triumfas, iškilmingas karvedžio nugalėtojo įvažiavimas į Romą; 2. prk. pergalė; 3. džiūgavimas, džiaugsmas. И. Х. Дворецкий Латинско-русский словарь, 1976, p. 1033 (toliau Л-РС) aiškina: triumphus триумф (tikriausiai kilęs iš gr. Thriambos – himnas Bakcho garbei); reikšmės : 1) triumfas, iškilmingas įžygiavimas (iškilmingas įvažiavimas, leidžiamas senato nutarimu karvedžiui, pasiekusiam kokią nors žymią pergalę); 2) pergalė, džiūgavimas. Słownik wyrazów obcych, 1997, p. 1133 (toliau SłWO) aiškina tryumf 1. priešų nugalėjimas; 2. pasisekimas, įžymus pasiekimas kokioje nors srityje; 3. pasididžiavimas, pasitenkinimas, sėkmė; 4. ist. aukščiausias karinis pripažinimas senovės Romoje vado nugalėtojo. Tarptautinių žodžių žodynas, 1936, p. 1019 (toliau TŽŽ) aiškina triumfas (lot.) 1. senovės Romoje iškilmingas karo vado nugalėtojo ir jo kariuomenės grįžimas į sostinę; 2. iš viso iškilmingas nugalėtojo grįžimas; 3. laimėjimo iškilmės; 4. platesne prasme – didelis laimėjimas. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000, p. 858 (toliau DLKŽ): triumfas 1. istor. Romos karvedžio iškilmingas įvažiavimas į sostinę, nugalėjus priešą; 2. prk. pergalės laimėjimo iškilmės; 3. prk. didelis laimėjimas, pergalė.

Šitaip aiškinama žodžio triumfas reikšmė. O kaip jį reikia tarti? Das Aussprachewörterbuch (Aussprache Wörterbuch) Duden Band 6, 1990, p. 728 (toliau B6) po lizdinio žodžio duodama jo tartis: Triumpf tri’mf. Taškas po ụ rodo, kad balsis trumpas; ženklas ‘ prieš u rodo, kad i ir u priklauso skirtingiems skiemenims ir kad po ženklo ` einantis skiemuo yra kirčiuotas.

Kalbotyros terminų žodynas, 1990, p. 78, ir Lietuvių kalbos enciklopedija, 1999, p. 239, aptaria dviejų ir daugiau balsių, tarp kurių eina skiemens riba, susidūrimą žodyje. Reiškinys vadinamas tarptautiniu žodžiu hiatas (sk. hi(j)atas). Jis būdingas daugeliui kalbų, pvz., rusų фи|алка, vok. zwei Eier (vns. Ei). Ypač dažnai pasitaiko tarptautiniuose žodžiuose, pvz.: du|etas, a|erodromas ir t. t. Paprastai hiato vengiama – gali būti vienas balsis išmetamas, pvz., lietuvių kalbos tarmėse neėjo > nėjo. Lietuvių bendrinėje kalboje, susidūrus dviem balsiams, kurių vienas yra i tarp jų tariamas (nors nerašomas) įspraustinis j – hebra(j)istika (gr. Hebraíos), na(j)ivus (lot. nativu’s, vok. ña|iv, liet. ne naivus ne dvibalsis ai); pi(j)onierius (pranc. pionnier), plagi(j)atorius (lot. plagio pagrobti), ki(j)oskas (pranc. kiosque, liet. ne k’oskas), di(j)agnostika (gr. diagnōstikós, liet. ne d’egnostika), di(j)alogas (lot. dialogus, liet. ne d’elogas); inici(j)atyva (lot. initio, sk. inicio, liet. ne inic’atyva), tri(j)umfo arka (ne tr’umfo arka). Šio žodžio, kaip ir kitų, tartį duoda V. Vaitkevičiūtės Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas, 2001, p. 1129 (toliau LKTP ir Ž) ir TŽŽ, 2001, p. 999; 2004, p. 1073; 2007, p. 1119. Taip pat. V. Vitkausko Lietuvių kalbos tarties žodynas, 1985, p. 325, ir 2001, p. 285.

Kad i ir u priklauso skirtingiems skiemenims, rodo mūsų artimiausių ir tolesnių kaimynų kalbos, pvz., lenkų tryumf SłWO, 1997, p. 1133; rusų триумф Орфографический словарь русского языка, 1957, p. 1078; 1969, p. 464; Русское литературное произнонение и ударение словарь-справочник, 1959, p. 594; Большой энциклопедический словарь, 1998, p. 1225 (toliau БЭС); latvių triumfs Latvių-lietuvių kalbų žodynas, 1977, p. 669; Latviešu-krievu vārdnica, 1953, p. 658; Υкраїнсько-pocїüський словник, 1984, p. 842 – трiyмf.

Taigi, lietuviškai reikia tarti tri(j)umfas (ne tr’umfas) ir tri(j)umfo arka (ne tr’umfo arka).
Dažnai j spraudžiamas ten, kur jo sprausti nevalia, t. y. kur originalo kalboje iš susiduriančių balsių nė vienas nėra i, o lietuvių kalboje rašomas i reiškia ne balsį, o tik prieš jį einančio priebalsio minkštumą, pvz., taria kapeli(j)onas (lot. capellanus, sk. kapel’anus, liet. kapelionas, sk. kapel’onas), infli(j)acija (lot. inflatio, sk. infl’acio, liet. infliacija, sk. infl’acija), kašteli(j)onas (lot. castellanus, sk. kastel’anus, liet. kaštelionas, sk. kaštel’onas), lini(j)uotė (vok. lineal, sk. lin’uotė, liet. liniuotė).

Nespraudžiamas j tarptautinių žodžių pradžioje po lūpinių priebalsių p, b, pvz.: piurė (sk. p’urė, ne pjurė), biuras (sk. b’uras, ne bjuras), biustas (sk. b’ustas, ne bjustas).
Taip pat nespraudžiamas j tarp sudurtinio tarptautinio žodžio dėmenų, jeigu antrasis šio žodžio dėmuo vartojamas kaip savarankiškas žodis, pvz.: dielektrikas (sk. di|elektrikas, plg. elektrikas), poliartritas (sk. poli|artritas, plg. artritas), polietilenas (sk. poli|etilenas, plg. etilenas), hidroinkubatorius (sk. hidro|inkubatorius, plg. inkubatorius). Šitaip tariami ir žodžiai poliedras (sk. poli|edras), triatlonas (sk. tri|atlonas), nors jų antrasis, graikiškasis, dėmuo nevartojamas kaip savarankiškas žodis.
Iš seno j nespraudžiamas, nors ir vienas iš susiduriančių balsių yra i, šiuose tarptautiniuose žodžiuose: biblioteka (sk. bibl’oteka, ne bibli(j)oteka, gr. bibliothēkē) ir melioracija (sk. mel’oracija, lot. melioratio, sk. melíoracio – gerinimas). V. Vitkauskas Lietuvių kalbos tarties žodynas, 1985, p. 49 duoda ir variantą biblijoteka, o melioracija – tik mel’(ij)oracija, o 2001, p. 65, bibl’oteka laiko šnek. kalbos variantu, o melioracija duoda mel’(ij)oracija.

Taip pat girdime netaisyklingai tariamą ir matome TV titre parašytą žodį licenzija. LLKŽ, 1995, p. 570; LLKŽ, 1996, p. 448, duoda lot. licentia; DLKŽ, 2000, p. 363, aiškina: licencija teis. tam tikras leidimas ką daryti pagal sutartį; licencija, TŽŽ, 1936, p. 562; TŽŽ (Alma Littera), 2001, p. 435; TŽŽ, 2001, p. 571; 2004, p. 618; 2007, p. 646. Lenkų licencja SłWO, 1997, p. 651, ir Słownik wyrazów obcych i zwrotów obcojęzycznych, 1980, p. 573. Latvių: licence Latviešu-krievu vārdnica, 1953, p. 304, ir Latvių-lietuvių kalbų žodynas, 1977, p. 350. Rusų: лиценция Словарь иностраннх слов, 1955, p. 407; лиценция (позволение) Словарь ударений для работников радио и телевидения, 1967, p. 284, ir Л-РС, 1967, p. 591.

Lotynų kalbos t prieš priešakinės eilės balsį i tariamas c. Taigi, lietuviškai reikia rašyti ir tarti licencija. Taip pat reklamuojamo viešbučio Martialis pavadinimą reikia tarti marci(j)alis. Л-РС, 1976, p. 620, aiškina: Martialis [Marsas], Marso, patikėtas Marsui.
miùziklas [angl. musical (comedy) – muzikinė (komedija)], sceninis muzikos veikalas, grindžiamas muzikos, teatro ir choreografijos elementų deriniu; angliškai kalbančių šalių operetės atmaina. Atsirado XX a. 3 d-metyje JAV (...) Muzikos enciklopedija, 2003, t. 2, p. 456.

Lietuvoje pirmasis miuziklas pastatytas Kauno muzikiniame teatre 1968 Bučiuok mane, Kate.
Taigi, žodis miuziklas yra naujas. Jį duoda A. Krutulys Muzikos terminų žodynas, 1975, p. 151; DLKŽ, 2000, p. 404; Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas, 1998, p. 262; TŽŽ (Alma Littera), 2001, p. 478. Rusų мюзикл ЬЭС, 1998, p. 775 ir Школьный словарь иностранных слов, 2002, p. 360.
Žodžio miùziklas tartis m’ùziklas nurodyta šiuose leidiniuose: LKTP ir Ž, 2001, p. 598; TŽŽ, 2001, p. 598; TTŽ, 2001, p. 644; 2004, p. 696; 2007, p. 726.

Dažnai girdime šį žodį netaisyklingai tariamą ir kirčiuojamą – mùziklas (m reikia tarti minkštą), miuzýklas (kirčiuoti reikia pirmąjį skiemenį ir tarti ne ý, o i).
Reikia rašyti ir tarti avialinija – lėktuvo skridimo kelias DLKŽ, 2000, p. 66 (ne aviolinija, LTV), bet šviesoforas DLKŽ, 2000, p. 824 (ne šviesaforas); diktofonas TŽŽ, 2007, p. 244 (lot. dicto – diktuoju + gr. phōnē – garsas, kalba) (ne diktafonas); horoskopas (2) (lot. horoscopus < gr. hōroskópos – stebintis laiką) TŽŽ, 2007, p. 443 (ne haroskopas).

Negalima painioti žodžių kompanija ir kampanija; kompanija (1) (vok. Kompanie, pranc. compagnie < it. compagnia < compagno – bičiulis, draugas): 1. asmenų grupė, vienijama bendrų interesų; 2. bendrovė. TŽŽ, 2007, p. 570; kampanija (1) (pranc. campagne, it. campagna): 1: karo veiksmų kokioje nors teritorijoje tam tikru metu, turinčių vieną bendrą strateginį planą, visuma; 2. atkakli, aktuali tam tikro laikotarpio visuomeninė, politinė, ūkinė, kultūrinė propagandinė veikla; 3. ekon. gamybinių operacijų ciklas, atliekamas pagal planą, nustatytu laiku; 4. techninio įrenginio ilgas nenutrūkstamo darbo laikas. TŽŽ, 2007, p. 511.

Taigi, rinkimų kampanija DLKŽ, 2000, p. 280 (ne kompanija).
Lietuviškai rašome ir tariame ditirambas (1) (ne difirambas) taip jį rašo ir taria romėniškosios kultūros kalbos, pvz., lenkai – dytyramb SłWO, 1997, p. 262; vokiečiai dity’rambe B6, p. 251, o rusai rašo ir taria дифирамб, nes jie yra graikiškosios kultūros.

Naudokimės žodynais!