Non omnis moriar

(Ne visas miriau)
Horacijus

Minint dr. Algimanto Morkūno (gimė 1927 m. kovo 1 d. Želvoje, Ukmergės raj.; mirė 1983 m. balandžio 19 d. Kaune), buvusio Kauno botanikos sodo direktoriaus, plačios erudicijos farmacijos, biochemijos ir augalų fiziologijos mokslininko 80-ąjį gimtadienį, kurio jam neteko sulaukti, norime pasigėrėti jo 56 metų nueito kelio atkarpa.

A. Morkūnas baigė Ukmergės vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyriuje ir 1949 m. įgijo provizoriaus specialybę. 1950 m. dirbo Lietuvos Vyriausioje farmacijos valdyboje, kur jį pastebėjo prof. J. Dagys ir paskatino stoti į aspirantūrą. 1951–1954 m. A. Morkūnas buvo Biologijos instituto aspirantas, kurio tyrimų bazė – Kauno botanikos sodas. Aspirantūros studijų objektas – bastutinių (Brassicaceae) / kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimos augalų 9 rūšys: žieminis rapsas ( Brassica napus var. deifera D. C.), baltoji garstyčia (Sinapis alba L.),vasarinis rapsas (Brassica annus L.) žieminis rapsiukas (Brassica rapa var. deifera D. C.), abisininė balža (Crambe abyssinica Hochst.), sėjamoji garžgarstė (Eruca sativa Mill.), rytinė konringija (Conringia orientalis L. Dumort). A. Morkūnas didelės apimties disertaciniame darbe, kurį apgynė 1956 m., pateikė svarbias aliejinių-techninių augalų biologines savybes, auginimo technologijos tyrimus ir jų taikymą aliejaus gamybai. Šio darbo pagrindinės idėjos atspausdintos monografijoje Naujieji aliejiniai augalai (bendraautorius P. Mikšionis; Vilnius, 1957). Pasitvirtino dr. A. Morkūno mokslinės prognozės apie jo tyrinėtų augalų perspektyvumą šiuolaikinei farmacijai, maisto pramonei, žemdirbystei Lietuvoje ir pasaulyje. Pastaruoju metu aliejiniai ir sideraciniai augalai (ypatingai žieminis rapsas), jų biologinės savybės ir biotechnologija tyrinėjami Lietuvos žemdirbystės instituto, Lietuvos žemės ūkio universiteto bei kt. šalių mokslo darbuotojų.

A. Morkūnas, apgynęs daktaro disertaciją, tęsė mokslo tiriamąjį darbą Kauno botanikos sode. Jis nustatė vynuogių ir riešutmedžių fiziologines savybes tirdamas jų introdukciją ir aklimatizaciją Lietuvoje.

Nuo 1959 m. Kauno botanikos sodas tampa Botanikos instituto sektoriumi, o nuo 1961 m. dr. Algimantas Morkūnas Lietuvos Mokslų Akademijos prezidiumo nutarimu skiriamas Lietuvos MA Botanikos instituto Botanikos sodo direktoriumi. Jis 13 metų vykdė atsakingas administratoriaus pareigas, aktyviai dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą, buvo aspirantės Silvijos Judickaitės–Rimkienės disertacinio darbo vadovas. Kartu su mokslo darbuotojais tyrė vaistinio valerijono (Valeriana officinalis L.), pipirmėtės (Mentha piperita L.) veislių biologines ir biochemines savybes, nustatė ir įvertino vaistinės augalinės žaliavos kokybę ir produktyvumą. Dabar šių augalų vaistinė žaliava turi didžiausią paklausą gamybai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Dr. Algimantas Morkūnas aktyviai bendradarbiavo su įvairių institucijų mokslo darbuotojais, geranoriškai siūlė savo idėjas, patarimus bei savo darbais prisidėjo prie Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus kolekcijų praturtinimo ir augalų gilesnio tyrimo. Šie moksliniai darbai pagrindžia šiuolaikinės vaistažolininkystės mokslo koncepciją. Didelis jo nuopelnas plečiant ir modernizuojant biocheminę laboratoriją ir tobulinant analizės metodus.

1970 m. A. Morkūnui ir bendraautoriams iš Politechnikos instituto (dabar KTU) pripažintos autorinės teisės tarptautinės reikšmės išradimui naujam augimo stimuliatoriui, kuriuo prieš sėją apdirbamos Phaseolus vulgaris L. sėklos.

1974 m. Lietuvos Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu jis skiriamas vaistinių-techninių ir maistinių-pašarinių augalų sektoriaus vadovu, kur dirbo iki pat mirties (1983 m.). Nuo 1975 m. dr. Algimantas Morkūnas su mokslo darbuotojais: dr. Stasiu Gudanavičiumi, dr. Nijole Stankevičiene, dr. Ona Gražina Juknevičiene, dr. Sofija Dagyte, dr. Elze Penkauskiene, dr. Silvija Rimkiene pradėjo naujo pobūdžio kompleksiškus vaistinių, prieskoninių augalų tyrinėjimus, kurių tema: Augalinio pasaulio racionalaus panaudojimo, perdirbimo ir apsaugos biologiniai pagrindai. Tuo laikotarpiu buvo vykdomi ir sutartiniai darbai su Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiąja farmacijos valdyba. Svarbūs biologiniai ir biocheminiai vaistinių, prieskoninių augalų savybių tyrinėjimai: vaistinės melisos (Melissa officinalis L.), pipirmėtės (Mentha piperita L.), blakinės kalendros (Coriandrum sativum L.), juodgrūdės (Nigella L.), peletrūno (vaistinio kiečio) (Artemisia dracunculus L.), paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.), tikrosios levandos (Lavandula angustifolia Mill.), vaistinio yzopo (Hyssopus officinalis L.), paprastosios sukatžolės (Leonurus cardiaca L.). Introdukuoti ir aklimatizuoti vaistiniai, prieskoniniai, techniniai augalai ir dabar auginami Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo vaistinių augalų, prieskoninių ir medingųjų augalų kolekcijose-ekspozicijose, apynių kolekcijoje. Jie yra tyrimų objektai bei studijų bazė Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslo fakulteto Chemijos ir Biologijos katedroms, Kauno Medicinos universiteto Farmacijos ir Medicinos fakultetams, Kauno technologijos universiteto Chemijos fakulteto Maisto produktų technologijos katedrai, Vilniaus Pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos katedrai, Lietuvos žemės ūkio universitetui, Kauno Kolegijai, Vilniaus Kolegijai ir kitų mokslo institucijų mokslininkams, doktorantams bei studentams. Tai Nacionalinių genetinių išteklių sudedamoji dalis ir bioįvairovės tyrimų bazė, kur vykdomi retų, nykstančių vaistinių, prieskoninių augalų tyrimai ir apsauga ex situ bei vaistažolininkystės plėtra, jos mokslinio pagrindimo aiškinimas visuomenei ir vaistinių augalų augintojams.

Dr. A. Morkūnas 31 metus dirbo Kauno Botanikos sode – vienintelėje darbovietėje, paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių ir keletą metodinių knygų kartu su bendraautoriais.

Jo mokslinė veikla bus paminėta ir tryliktoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje Žmogaus ir gamtos sauga 2007, kuri įvyks 2007 m. gegužės 16–19 d.

Nepastebimai srovena laikas, jau 24 metus Algimanto Morkūno nėra tarp mūsų, tačiau jis gyvas savo darbuose, mūsų atmintyje – jo niekas neatėmė.

Aš mirčiai netikiu –
Neatima ji nieko,
O tik patvirtina –
Kas gyva ir kas ne.

(J. Degutytė)

Dr. O. Ragažinskienė,
dr. E. Penkauskienė,
habil. dr. N. Lapinskienė