Tyrinėjimų kryptis – Lietuvos mokslo ir technikos raida

Kai skaičiavome beveik paskutines 2010-ųjų metų savaites, VGTU Mokslotyros centro vyr. mokslinis bendradarbis, prof. dr. Algimantas Nakas peržvelgė nueitą savo gyvenimo kelią. Smagiai pasidžiaugti gražiais metų darbais su šeimos nariais, sūnumis, vaikaičiais, bičiuliais sutrukdė mylimo brolio mirtis.

Pasidžiaugti Algimantas Nakas turi kuo. Kad ir kasdiene veikla Vilniaus Gedimino technikos universitete, kuriam paskyrė daugiau kaip keturiasdešimt metų, turiningais ne vien moksliniais darbais. Šitai supras kiekvienas, jei nors šiek tiek atidžiau skaitys prieš keletą metų akademinę visuomenę pasiekusią solidžią (510 puslapių, didelio formato), originaliai parašytą monografiją „Vilniaus Gedimino technikos universiteto raida. 1956–2006“. Tai išsamus, nuoširdus pasakojimas apie sostinės technikos aukštosios mokyklos penkiasdešimties metų gyvenimą. Tačiau tarp eilučių įskaitai, pajauti, kad universiteto turiningų dienų tėkmėje ryškų pėdsaką yra palikęs ir šio leidinio autorius – prasmingais renginiais, gražiomis tradicijomis – daugelio iš jų sumanytojas ir net atlikėjas. O kur dar paskaitos, mokslinė veikla! Per aukštojoje mokykloje praleistus metus į savarankišką veiklą palydėjo ne vieną šimtą šauniai parengtų inžinierių statybininkų, parašė beveik dvidešimt knygų, atliko daugiau kaip pusšimtį tiriamųjų mokslinių darbų, trisdešimt kitų reikšmingų darbų. Moksliniai straipsniai, publicistiniai rašiniai, pranešimai konferencijoms skaičiuojami vos ne šimtais.

Be paminėtos monografijos dėmesio vertos docento parašytos knygos apie garbius statybos inžinierius – V. Kriščiūną, A. Rozenbliumą, P. Vileišį, V. Izbicką, architektą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį ir jo konstruktorius P. Morkūną, V. Ražaitį, A. Rozenbliumą. Daug laiko, energijos, širdies šilumos jis skyrė knygoms apie VGTU garbės narį monsinjorą K. Vasiliauską („Bičiulystės puslapiai“) ir apie mūsų šalies aukštųjų mokyklų dėstytojų, darbuotojų, akademinio jaunimo pasipriešinimą okupantams („Vardan Lietuvos“).
Domėjimasis garbių statybos inžinierių gyvenimu, darbais paskatino įrengti VGTU Statybos mokslo muziejų. Jį rengiant pravertė beveik dešimtmečiu anksčiau įkurto Vilniaus Gedimino technikos universiteto istorijos muziejaus patirtis, kurio ekspozicija vos ne kasdien turtėja, plečiasi, pasipildo naujais teminiais stendais, ekspozicija sistemingai keičiama. Apie garbius inžinierius – VGTU garbės daktarą J. Gimbutą, Šventojo Lauryno upės švyturių projektuotoją-statytoją J. Daniliauską-Danį parengtos individualios parodos. Su pastarajam skirta ekspozicija susipažino Architektūros, Klaipėdos Jūrų muziejų lankytojai.

Algimantas Nakas ir toliau gilinasi į pamėgtą temą. Dabar jo, kaip Mokslo tyrimo centro darbuotojo, planinė mokslinė kryptis yra statybinių konstrukcijų inovacijos ir mokslas Lietuvoje. Archyvuose, iš senesnių vadovėlių, periodinės spaudos sukaupta medžiaga bus patalpinta į knygą „Žymiausi Lietuvos statybų inžinieriai iki XXI amžiaus“.

Paminėtas docento pomėgis paskatino į kūrybingą, nuolat ieškančią bendriją suburti mokslo istorikus, kurie kasmet parengia turiningus pranešimus konferencijai „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. Jų gretos kasmet pasipildo naujais, tarp jų ir jaunais mokslininkais. 2010 metais mokslo istorikai susirinko keturioliktam dalykiniam pokalbiui.

Konferencija VGTU rektoriui prof. Romualdui Ginevičiui padėjo subrandinti mintį leisti šios tematikos tarptautinį žurnalą. Padėti įgyvendinti sumanymą rektorius pasikvietė doc. A. Naką. Docentas daug ir nuoširdžiai padirbėjo, kol subūrė autoritetingą leidinio redakcinę kolegiją, pirmuosius autorius. Skaitytojus jau pasiekė pirmieji tarptautinio žurnalo „Mokslo ir technikos raida/ Evolution of
Science and Technology“ (A. Nakas yra žurnalo sudarytojas ir atsakingasis sekretorius) numeriai.
Tikriausiai, Algimantas Nakas visa tai prisiminė savo garbaus jubiliejaus dienomis ir atsisveikindamas su darbingais 2010-aisiais metais.

Antanas Šniukštinaitis

Prof. dr. Algimantas Nakas