MOKSLASplius.lt

Struktūriniai fondai: naujos galimybės ir problemos (2)

Didelis trikdis skirstant 2004–2006 m. paramą buvo nesusišnekėjimas tarp ministerijų. Būta daug biurokratinio stumdymosi tarp Ūkio ir Finansų ministerijų tarpusavyje derantis dėl taisyklių, veiksmų. Reziumuodamas A. Abišala skatino greičiau susitarti, kas yra mūsų prioritetai, kur konkrečiai pajudės pinigų srautai, kokios bus taisyklės, kada bus paskelbtas pirmas kvietimas dalyvauti konkurse.

Tačiau Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovas, šilumos ūkio ekspertas Rimantas Zabarauskas mano, kad dėl prioritetų kaip tik mažiausiai ir kyla klausimų, Ūkio ministro prakalboje tie prioritetai aiškiai išdėstyti. Tai technologijos, inovacijos, infrastruktūra ir tiesioginė parama verslui – teisinga schema. R. Zabarauskui tam tikrų abejonių kyla dėl svarbiausio – technologijų ir inovacijų. Tai nėra taip lengvai paskaičiuojama, kas paaiškėjo ir iš matematiko D. Celovo ekonometrinės analizės. Jeigu į žmogiškąjį veiksnį dėti lėšų yra perspektyvu, bet ir labiausiai rizikinga, tai kaip tada veikti? Pasak R. Zabarausko, jeigu šią problemą paliktume spręsti patiems mokslininkams, taip pat turintiems savų interesų, tai ar nesuveiks uždaros sistemos dėsnis? Be postūmio iš šalies pati sistema persitvarkyti negali. Todėl Ūkio ministerijai ir reikėtų pasukti galvas, kaip sudaryti komandą, gal technologinę platformą ar kita, ir tokius problemiškus uždavinius pamėginti spręsti. Blogiausia, jeigu kokiam nors institutui būtų skirti pinigai ir už juos pareikalauta išradimų. Neliktų pinigų, nebūtų ir išradimų.

R. Zabarauskas siūlo išlaikyti galimybę teikti lankstesnius projektus. Didžiausi laimėjimai technologijų kūrimo srityje juk ne visada gali būti planuojami, priklauso ir nuo „dieviškosios kibirkštėlės“. Turime pusantro šimto tūkstančio studentų, tūkstančius mokslo darbuotojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų, o kur patentai? Pagal patentus Lietuva Europos Sąjungoje yra giliai dugne. Vadinasi, daro išvadą R. Zabarauskas, trūksta talentų. Nepažangų studentą kad ir kiek trauksime už ausų, bet gero rezultato neturėsime. Tada gal geriau dirbti su gabiu studentu? Kalbėtojas panašiai veikti siūlo technologijų ir inovacijų srityje: jeigu įdėtos lėšos nepasiteisina, reikia lanksčiai persiorientuoti į konkretesnę naudą galinčias duoti sritis. Tokią lankstaus veikimo galimybę išlaikyti siūlo R. Zabarauskas, nes inovacijos yra viena opių ir ne visada iš anksto lengvai apčiuopiamų sričių.

Itin platus veiksmų baras yra mūsų daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose būtų galima kone trigubai sumažinti energijos suvartojimą, bet struktūrinių fondų pagalbos ši sritis nesusilauks. Tačiau tai ir mokslininkų veiklos sritis. R. Zabarauskas finansų ministrui kelis kartus mėgino įrodyti, kaip svarbu daugiabučių renovacijos darbams sumažinti PVM, kaip yra vienuolikoje ES šalių. Pasak kalbėtojo, tas PVM turi būti ne 18, bet 5 procentai. Beje, finansų ministras Z. Balčytis laikėsi kitos nuomonės.


Neuždirbti pinigai gadina žmones


Pirmasis nepriklausomos Lietuvos prekybos ministras Albertas Sinevičius priminė, ko buvo susirinkta į šią konferenciją: padėti Vyriausybei, siekiant kuo išmintingiau įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas. Bet… neuždirbti pinigai gadina žmones. Šią dar iš savo tėvo paveldėtą išmintį A. Sinevičius prisimena, kai mąsto apie tuos 31 mlrd. litų, kurie struktūrinių fondų lėšų pavidalu ateis į Lietuvą. Sunaudosime, nors jų neuždirbome. Apie tai nereiktų pamiršti.

Vyriausybė turi būti pasirengusi sunkiems išbandymams, nes su pinigų srautu prasidės didžiulė ataka tų magnatų, kurie kartais užsimiršta ir pradeda manyti, kad tai jie valdo valstybę. Iš finansų ir ūkio ministrų prakalbų A. Sinevičius teigė matąs, kad jau nuveikta daug gerų darbų, tik ar išlaikys ministrų pečiai būsimą ataką?

A. Sinevičius tose programose nepamatė, kas už ką atsako – nejau vėl bus kolektyvinė atsakomybė? Šis „didžiausias socializmo iškovojimas“ būtų labiausiai nepageidaujamas šiuo atveju. Vien sporto objektams statyti reikia milijardo, ir pamėgink neduoti. Pastatysime naują sporto salę, kurioje žais mūsų pasikviestieji juodaodžiai (ar ne panašiai dainavo Vladimiras Vysockis?), o mūsų vaikai neturės galimybės sportuoti paprastoje sporto salėje, neturės vasaros stovyklų. Tad ar didelė mums nauda iš mūsų grandiozinių programų. Krašto apsaugos ministras jau reikalauja profesionalios kariuomenės, nes iš 10 šaukiamojo amžiaus jaunuolių 8 karinei tarnybai netinka, o tinkantieji taip pat nesiveržia. A. Sinevičius priminė Nobelio premijos laureato Teodoro Šulco žodžius: didžiausia ir naudingiausia investicija yra į žmones.

A. Sinevičių piktina valdžios vyrų teigimas, esą „davėme lėšų medicinai, švietimui, mokslui“. Ne davėme, o investavome į šias sritis. Būtų keista greitai iš šių sričių sulaukti apčiuopiamos naudos – tai investicija į ateitį. Kai prie Vilniaus pedagoginio universiteto stovės eilės norinčiųjų studijuoti pedagogiką, siekiančių tapti mokytojais, štai tada, – įsitikinęs A. Sinevičius, – išmoksime protingai įsisavinti ir tuos pinigus, kurie šiandien ateina į Lietuvą. Kitaip tariant, tai tautos mentaliteto problema.

Kalbėtoją jaudina, kad pradėjome gyventi „nuo – iki“, tarsi 2013 m. baigtųsi gyvenimas. Turime mąstyti ne laikinais matais. Nuolatinis ministrų puolimas žiniasklaidoje taip pat neveda prie gero, nes dažnai klaidų ieškoma ten, kur jų nėra, visuomenė klaidinama. Per septynerius metus, kurie skirti įsisavinti struktūrinius fondus, teks koreguoti ne vieną programą – tai natūralu, to nereikia baimintis. O bene labiausiai A. Sinevičiui šiandien nerimą kelia mūsų teisinės bazės netobulumas – šią problemą būtina kuo greičiau spręsti.


Pasitelkiant Teilorą ir Emersoną


Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys į pagalbą pasitelkė didžiuosius autoritetus – mokslinės vadybos korifėjus Teilorą ir Emersoną. Pastarasis yra pažymėjęs, kad esant tobulai reikalų tvarkymo sistemai net ir niekam tikęs darbuotojas negali padaryti bent kiek labiau apčiuopiamos žalos. Vadovai, kurie vadovaujasi ydinga sistema ir neturi kilnesnių sumanymų, netrunka sužlugti patys ir sužlugdo visa, kas jiems pavesta. Regis, mūsų gyvenimas patvirtina šių žodžių teisingumą. Emersono pirmtakas Teiloras tvirtino, kad reikalinga sistema, drąsūs ir sumanūs žmonės. Pasirinkus teisingą sistemą, sėkmė ateina nedelsiant, jos sparta priklauso tik nuo tų žmonių kompetencijos ir autoriteto.

Taigi yra kuo sekti. Tada nereikės nuolat dejuoti, kad Lietuvos profesoriai ir aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai gauna mažiau negu į Vakarus išvykę jų studentai. Visa tai vyksta dėl to, kad nėra sistemos, apie kurią kalba Teiloras ir Emersonas.

Atsakydamas A. Abišalai finansų ministras Z. Balčytis teigė, kad ieškoma sprendimo daryti išimtis ir nuolaidas pelno mokesčio mokėtojams. Tačiau dėl PVM mažinimo renovacijos darbams, skirtiems šildymo sistemai pertvarkyti, ministras yra skeptiškai nusiteikęs, nes tai būtų neteisinga kitų PVM mokėtojų atžvilgiu. Dėl Teiloro ir Emersono pastebėjimų ir Z. Balčytis nebūtų linkęs ginčytis, bet, kiek prisimena vadybos mokslo istoriją, juk ir šie didieji praktiniame darbe turėjo nemažų problemų, ne visada jiems pavykdavo pasirinkti gerus patarėjus ir padėjėjus, kurie būtų užtikrinę sklandų darbą. Kitaip tariant, kitam patarti visada lengviau negu pačiam padaryti. Ypač kai už patarimą nereikia atsakyti.

Dėl prioritetų Z. Balčytis siūlo neskubėti beatodairiškai vadovautis svetima patirtimi: geriau išsistudijuokime taisykles ir realias galimybes, gal tada išvengsime didelių klaidų, kokias darė Vokietija, Prancūzija, Airija. Šios šalys labai skubėjo, spauda ir įvairios institucijos nuolat valdžią plakė už delsimą. Todėl Prancūzijai dabar tenka į ES biudžetą grąžinti 500 mln. eurų, Vokietijai – 300 mln. eurų, nes ES lėšas panaudojo ne pagal paskirtį. Žodžiu, pirmiausia geriau devynis kartus pamatuoti, o tik paskui pjauti. Ką šiais 2007 m. sumąstysime, nuspręsime, pagal tokias taisykles iki 2013 m. ir gyvensime. Svarbu pasimokyti ir iš jau spėtų padaryti savo klaidų: skubos tvarka 2003 m. pabaigoje buvo priimta ES lėšų įsisavinimo administravimo schema, ir jos pakeisti nebuvo galima. Taigi prieš skirstant ES pinigus svarbu rasti geriausius principus, kuriais vadovausimės. Tą kvietė daryti ministras Z. Balčytis.

Bus daugiau

Margiris Daumantas



Nuotraukoje: Ūkio ministras Vytas Navickas