Dėl mokslininko misijos

Albertas ŽALYS

Pabaiga. Pradžia Nr. 4

Antrosios situacijos atveju

Jei institutas atlieka tik universiteto funkcijas – vykdo savo tematikos aukšto lygio fundamentinius mokslinius tyrimus ir rengia specialistus, tai ar nebūtų logiška labiau sutelkti turimas galimybes šalies mastu. Ar racionalu išlaikyti mažą „universitetą“, kai jo potencialas galėtų prisidėti prie universiteto, su kuriuo institutas turi teisę rengti mokslo daktarus, mokslinio potencialo sustiprinimo? Be to, sutelktas potencialas leidžia spręsti sudėtingesnius uždavinius, aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo programose, kartu sudaro galimybę didinti universiteto konkurencingumą tarptautiniu mastu. Tai ypač svarbu, nes vis daugiau gabiausių abiturientų išvyksta studijuoti svetur, o Lietuvos universitetai niekaip negali patekti bent jau į 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą.

Tačiau toks potencialo sutelkimas bus prasmingas tada, kai universitete bus įdiegta konkurencinga aplinka. Tam pirmiausia reikia įteisinti tvarką, kad priimant strateginius sprendimus „madas galėtų diktuoti“ kvalifikuočiausi savo srities žinovai, ir jie nebūtų priimami visiems balsuojant.

Sudėtingiausia trečioji problema

Kas darytina, kai institutas (ar jo dalis) yra gana silpnas? Jei tematika, kurioje institute vykdomi darbai, yra svarbi šaliai, bet tuo užsiimančios grupės nėra stiprios,būtina rengti planą, kaip sustiprinti mokslinį potencialą, reikalingą tokiems tyrimams. Suprasdami, kad tokiu atveju racionalu perspektyviausiuosius telkti vienoje institucijoje ir turėdami mintyje, kad reikia kokybiškai rengti tos srities specialistus, natūraliai prieiname išvadą, kad tokiose mažose šalyse kaip Lietuva minėtas potencialas turi būti koncentruojamas būtent universitete.

Jei institucija nepalaiko glaudžių ryšių su savo produkcijos vartotojais ar potencialiais darbų užsakovais, racionaliausias sprendimas – tokios institucijos darbuotojams sudaryti galimybę persikvalifikuoti.

Realus gyvenimas sudėtingesnis

Išanalizavus mokslo institutų problematiką specialistų rengimo požiūriu lyg ir tampa aišku, kad institutai turėtų būti integruojami į universitetus. Tačiau ne tokios akivaizdžios išvados peršasi nagrinėjant mokslininkų vaidmenį šalyje tenkinant ūkio, socialinės plėtros, kultūros ir kitus poreikius.

Mokslo institutų srityje besiklostanti padėtis turi būti analizuojama ir sprendimo variantų ieškoma taikant kompleksinį požiūrį. Anksčiau išvardytas atskiras situacijas turėkime mintyje ir vertindami mokslininkų vaidmenį visuomenės bei šalies gyvenime.

Kokia mokslinio potencialo paskirtis valstybėje, jei atsiribotume nuo akivaizdaus jo vaidmens rengiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus?

Vienas pagrindinių mokslo žmonėms visuomenės keliamų iššūkių yra tas, kad jie būtų pajėgūs spręsti mokslines problemas, kylančias ne tik atnaujinant įmonių produkciją, tobulinant paslaugas, dedant žinių pagrindus naujam perspektyviam verslui, bet ir galėtų prognozuoti, identifikuoti ateities tendencijas. Kitas ne mažiau svarbus uždavinys – tyrinėti tautos savivokos, kultūros, istorijos problemas, prireikus būti įvairių sričių ekspertais.

Koks universitetų ir institutų vaidmuo atliekant tą paskirtį? Kaip instituciškai turėtų būti organizuota mokslinių tyrimų sistema, kad esami ištekliai būtų geriausiai panaudoti.

Mokslui imlaus verslo kūrimas

Nuo verslo struktūros labai priklauso, kaip turi būti organizuojama mokslinių tyrimų sistema, kad ji veiksmingai tenkintų verslo poreikius. Kyla nemažai klausimų. Kokią dalį sudaro aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslas ir kokią – tradicinis verslas? Kokių sričių ir šakų verslas vyrauja? Ar verslas pasirengęs vykdyti ir vykdo mokslinius tyrimus? Kokia tyrėjų dalis dirba verslo įmonėse?

Koks galėtų būti universitetų ir institutų vaidmuo kuriant naujus mokslu pagrįstus produktus, steigiant mokslui imlias įmones? Kad mokslo rezultatai būtų komercinami, reikia užtikrinti ilgą vykdytojų grandinę (įtraukiant atitinkamus konsultacinių ir finansinių paslaugų teikėjus). Ji apima mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, patentavimą, prototipo gamybą, verslo plano parengimą, jo įgyvendinimą. Ar todėl reikėtų kurti ir finansuoti institutus? Kadangi konsultantų, ypač įžvelgiančių mokslo rezultatų komercinimo galimybę, rinkos, patentavimo ir kitų sričių bei tarnybų specialistų, infrastruktūros išlaikymas yra brangus, šios išlaidos galėtų atsipirkti tik institucijoje, kurioje sutelktas didelis tyrėjų potencialas. Vargu ar mažiems mūsų institutams pavyktų tai padaryti.

Kad būtų sprendžiamos tradicinėje pramonėje ir versle vis kylančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srities problemos dėl to, kad nesama glaudaus ilgalaikio bendradarbiavimo su verslu, visiškai nereikia specializuotų mokslo institutų. Ta kryptimi dirbantis mokslinis potencialas turėtų būti sutelktas aukštosiose mokyklose, tada jis prisidėtų prie kokybiško dviejų pagrindinių funkcijų atlikimo: rengtų specialistus ir spręstų kartais versle kylančias MTEP problemas.

Padėtis yra sudėtingesnė tada, kai konkretus mokslui imlaus verslo sektorius užima didelę viso ūkio dalį. Tokiu atveju prasminga ir reikalinga, kad nuolat funkcionuotų aukštu moksliniu lygiu dirbantis kolektyvas, kuris specializuotųsi konkretų verslo sektorių atitinkančioje mokslo tematikos srityje. Šiuo atveju jau yra prasminga turėti ir atskirą institutą (pavyzdžiui, Technologijos institutą) ar jo dalį. Tačiau tokio instituto strategijos negali formuoti patys tyrėjai, instituto taryboje jie neturėtų sudaryti daugumos. Taryboje galėtų būti ir už verslo sektoriaus strategiją atsakingų institucijų bei verslo atstovai. Toks institutas užsiimtų fundamentiniais ir taikomaisiais tyrimais, teiktų mokslines paslaugas įmonėms, jame egzistuotų ir verslo inkubatorius, galintis pasiūlyti atitinkamas savo paslaugas naujų idėjų įgyvendintojams. Šis modelis, matyt, tiktų biotechnologijos, biochemijos, lazerių fizikos, mechatronikos, informacinių technologijų, cheminių technologijų ir panašioms mokslo kryptims.

Taip aiškėja instituto pagrindinė misija – žinojimo (idėjos, inovacijos, technologijos ir panašiai) perdavimas visuomenei bei pramonei. Kad tai būtų daroma kokybiškai ir kvalifikuotai, institutas turi vykdyti fundamentinius mokslinius tyrimus, užtikrinančius perduodamų žinių naujumą. Tai antrasis instituto misijos aspektas.