Paminėtos Stepo Zobarsko 100-osios gimimo metinės
Taip sutapo, kad žiemai persiritus per savo paskutiniojo mėnesio vidurį ir Lietuvoje įsismaginus stipriems šalčiams, Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos kultūrinio gyvenimo organizatoriai sutarė vienu metu pažymėti du svarbius istorinius bei literatūrinius įvykius. Vasario 16-ąją dieną čia vyko Lietuvos Valstybės atkūrimo šventė, o tuojau po to – ir kraštiečio, knygų leidėjo, vertėjo, žinomo užsienio lietuvių visuomenės veikėjo bei rašytojo Stepo Zobarsko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginys, kuriame dalyvavo svečiai ir svėdasiškiai, šįkart tęsėsi beveik visą dieną. Jo sumanytojai ir organizatoriai buvo kultūrininkai – Svėdasų seniūnijos, Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų filialo (toliau – Svėdasų bibliotekos) darbuotojai, taip pat visuomeninio Vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ atstovai.
Šventinė programa prasidėjo 11 val. šv. Mišiomis jaukioje Svėdasų šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje. Jaunas ir energingas vietos parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas jas aukojo už Tėvynę Lietuvą ir itin žymų šio krašto žmogų – rašytoją Stepą Zobarską.
Po pamaldų speiguotą, bet ramų ir saulėtą trečiadienio vidurdienį iš bažnyčios šventės dalyviai patraukė į miestelio aikštę prie Nepriklausomybės paminklo, kur jau lūkuriavo Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, rikiavosi skautai ir bažnyčios choro giesmininkai. Čia buvo paminėta itin svarbi šalies istorinė data – Vasario 16-oji. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga šventės dalyviai sugiedojo himną, skautai iškėlė Lietuvos Respublikos Valstybės vėliavą, kuri plaikstėsi aikštėje iki pat vėlumos.
Paskui šventinis šurmulys persikėlė į Svėdasų kultūros namų ir bibliotekos patalpas, kur prasidėjo kitas renginių ciklas, skirtas visiems šio krašto žmonėms gerai žinomo knygų leidėjo, vertėjo, visuomenės veikėjo ir rašytojo Stepo Zobarsko 100-osioms gimimo metinėms. Pirmiausia erdviame kultūros namų vestibiulyje šventės dalyviai apžiūrėjo dvi temines parodas. Meninių fotografijų ekspoziciją „Prisiminimų spinduliais sugrįžęs į gimtąjį kraštą...“, skirtą svėdasiškio Stepo Zobarsko jubiliejui, kurią parengė Svėdasų krašto Vaižganto muziejaus darbuotojas, kraštotyrininkas ir žurnalistas Vytautas Bagdonas. Tai kelios dešimtys vienodo formato jo įrėmintų nuotraukų, atspindinčių rašytojo tėviškės, gyvenimo, kūrybos ir literatūrinio palikimo globos epizodus. Tarp jų – keletas retų, nematytų rašytojo portretų.
Nemažo susidomėjimo susilaukė taip pat kraštiečio Stepo Zobarsko knygų, rankraščių, publikacijų ir straipsnių kopijų bei kitų dokumentų paroda „Žodis Lietuva Jo kūryboje skambėjo kaip malda“. Ją jubiliejui bendromis jėgomis paruošė Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų filialo darbuotojos ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus globėjas Vytautas Bagdonas su žmona Aldona. Čia parodyta net kelios dešimtys rašytinių eksponatų: autorinės ir verstinės rašytojo knygos, kai kurie straipsniai ir leidiniai apie literatūrinę jo kūrybą, redaguotų bei leistų žurnalų pavyzdžiai ir kita autentiška medžiaga. Paroda sulaukė didelio susidomėjimo, sukėlė daug minčių. Čia pat buvo galima įsigyti ir naujų rašytojo Stepo Zobarsko knygų, kuriomis iš anksto pasirūpino Vilniuje veikiančios leidyklos „Žara“ darbuotojai.
Vėliau organizatoriai pakvietė į Kultūros namų renginių salę, kur prasidėjo rašytojui skirta literatūrinė prisiminimų popietė „Kelrode žvaigžde visiems tebūna šventas žodis, šventas jausmas – Lietuva!“. Renginio vedėja, Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos moksleivė Ramunė Lapienytė pirmiausia prabilo patriotinių eilių posmais. Vėliau ji pabrėžė, jog simboliška esą tai, kad garbingas visuomenės veikėjo Stepo Zobarsko jubiliejus pažymimas būtent Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, su kuria buvo susijęs visas jo gyvenimas. Likimas lėmė rašytojui ištisus keturis dešimtmečius gyventi toli nuo Tėviškės, tačiau visą gyvenimą – iki pat mirties savo kūryba, darbais ir svajonėmis jis visuomet buvo kartu su Lietuva. Renginio vedėjos žodžiais, „čia likusi motina, belaukdama sūnaus, yra išverkusi visas ašaras...“. Anuo metu nors valdžia neleido net trumpam rašytojui aplankyti gimtąjį Pamalaišį, jį ir Amerikoje kasdien lydėjęs tas šventas žodis – Lietuva...
Renginyje kalbėjo ir svečiai, o intarpėlių metu čia liejosi muzika, skambėjo lyriškos Aukštaičių krašto dainos, buvo skaitomos kraštiečio kūrinių ištraukos. Plačiausiai rašytojo Stepo Zobarsko kūrybą aptarė žinomas literatūrologas doc. dr. Kęstutis Urba. Jis sakė, kad apie rašytoją anksčiau viskas buvo nutylima, kad pradėjęs dėstyti universitete, jo knygas rado užrakintas bibliotekos uždraustuose (specialiuose) fonduose. Dėl to dabar, skaitydamas vaikų literatūros kursą studentams, jam skiria atskirą seminarą; rūpinasi, kad kūriniai patektų į bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlius. Pasak docento, daugelio to meto rašytojų kelias į gyvenimą buvęs labai panašūs: iš kaimo ir skurdo – į mokslą, į kultūrinę veiklą, į priverstinę emigraciją...
Docentas pažymėjo, kad parašęs pirmuosius kūrinius, Stepas Zobarskas greitai susilaukė visuomenės pripažinimo. Jo redaguojamas žurnalas „Žiburėlis“ prieškario laikais šalyje tapo vienu iš svarbiausių kultūrinių-literatūrinių leidinių vaikams ir jaunimui. Panašaus leidinio čia nesą iki šiol. Gyvendamas JAV, jis redagavo ne mažiau svarbų ir įdomų žurnalą „Eglutė“. Rašytojo įsteigta leidykla „Manyland books“ („Daugelio žemių knygos“), leidusi pasaulio šalių rašytojų kūrinius ir lietuvių autorių knygas išverstas į kitas kalbas, tapo išskirtiniu kultūros bei šviesos židiniu.
Mokslininkas priminė Stepo Zobarsko kūrinius: „Ganyklų vaikai“, „Brolių ieškotoja“, „Riestaūsio sūnus“, „Simas Rašimas“, „Paukščių žudikas“, „Gandras ir gandrytė“, pabrėžė rašytojo gebėjimą įtaigiai pavaizduoti gamtą, vaikų ir tėvų santykius, vaikų meilę ir pagarbą motinai, skurdų kaimo žmonių gyvenimą, to meto kaimo buitį ir gyvenimo tikrovę. Jis itin aukštai įvertino sukurtų herojų moralę, dorovingumą bei kitas teigiamas savybes. Džiaugėsi, jog pastaruoju metu šalyje išleista nemažai Stepo Zobarsko knygų vaikams ir jaunimui, apgailestavo, kad dar ne visa rašytojo kūryba yra prieinama visuomenei, ypač – proza, skirta suaugusiems. Gerų žodžių literatūrologas nepagailėjo ir svėdasiškiams, taip gražiai ir iškiliai pagerbusiems savo kraštietį, kartu primindamas ir tai, kad šalyje kol kas neatsirado didžiųjų spaudos leidinių, kurie būtų skyrę bent vieną rašinį šiam svarbiam rašytojo jubiliejui.
Straipsnio autorius, kraštietis Vytautas Rimša pasidalino prisiminimais apie tai, kaip žlugus tarybiniam režimui – 1991-ųjų metų sausio 30 dieną Svėdasuose buvo organizuotas pirmasis rašytojo Stepo Zobarsko 80-mečio jubiliejus. Spaudžiant šalčiui ir smarkaujant pūgai, vidurdienį rašytojo gimtajame Pamalaišio kaime buvo atidengta ir pašventinta anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurta įspūdinga medžio kompozicija „Ganyklų vaikai“, o vakare Svėdasų kultūros namuose teko vadovauti literatūriniam renginiui, į kurį atvyko daug svečių: rašytojas Vytautas Girdzijauskas, prof. Vincas Auryla, mokytojas Jonas Beleckas, kraštietė iš Vilniaus Daiva Martinkutė, aktorė Virginija Kochanskytė, rašytojo mokslo draugas iš KPI doc. dr. Feliksas Staniulis.
Salė buvo pilnutėlė žmonių, nes visus jaudino tuo metu vykę esminiai gyvenimo pasikeitimai, o ypač – tarybiniais metais pamiršto rašytojo sugrįžimas. Tai buvęs tarsi savotiškas tiesingumo sugrąžinimas. Juk visi žinojo, koks dramatiškas buvo kraštiečio Stepo Zobarsko likimas: pusę savo gyvenimo, negalėdamas atvykti į Lietuvą, jis praleido užsienyje, kūryba buvo nustumta į užmarštį, o darbas Lietuvos labui atskirtas nuo gimtinės ir žmonių, kuriems jis rašė. Baigdamas V. Rimša parodė „Anykštos“ laikraščio numerį, kuriame prieš 20 metų apie iškilmes Stepui Zobarskui Svėdasuose buvo išspausdintas žurnalistų Vygando Račkaičio ir Jono Junevičiaus straipsnis bei nuotraukos.
Pedagogas ir publicistas, daugelio mokyklinių elementorių autorius ir Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Juozas Danilavičius prisipažino, kad rašytojas Stepas Zobarskas buvęs vienas iš jo mokytojų. Laimėjęs konkursą ir gavęs leidimą rašyti mokyklinį elementorių, pirmiausia jis nuvyko į Pedagogikos muziejų, kur detaliai susipažino su Jurgio Ambraškos ir Stepo Zobarsko parengtu elementoriumi „Aušrelė“. Vadovėlis jam tuo metu palikęs itin gerą įspūdį, nes buvo paremtas dvasingumu, tautiniu pasididžiavimu, patriotiškumu ir krikščioniškais auklėjimo metodais. Pasak jo, dabar jaunajai kartai to labai trūksta. Pedagogo nuomone, iš Stepo Zobarsko propaguotų idealų mums ir dabar dar reiktų pasimokyti.
Pasveikinęs su Valstybės atkūrimo diena, Anykščių rajono mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis prisiminė iš rajono kilusį Vasario 16-osios Akto Signatarą Steponą Kairį, pasidžiaugė Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos moksleiviais, kurie pasiuvo rekordinio dydžio Trispalvę. Sausio 13-ajai skirtuose renginiuose šiemet ši vėliava keliavo ne tik Anykščių, bet ir Vilniaus gatvėmis. Ji parodė mokinių patriotizmą. Vicemeras dėkojo svėdasiškiams, kurie gerbia ir ištikimai saugo savo kraštiečių atminimą, sugeba organizuoti tokius įspūdingus renginius, kaip šis, skirtas rašytojui Stepui Zobarskui...
Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Raimondas Guobis sakė, jog Svėdasuose surengus pirmąjį Stepo Zobarsko jubiliejų, nuo rašytojo gyvenimo ir kūrybos buvo nubrauktos užmaršties dulkės. Deja, jo knygos cenzūros buvo sunaikintos. Vis tik jam pavyko gauti apsakymų rinktinę „Savame krašte“. „Ir tuomet, skaitydamas šią knygą, tikrai pasijutau esąs savame krašte. Atpažinau daug Svėdasų vietovių, nuoširdžiai aprašytų gamtovaizdžių, – sakė jis“. Svėdasų krašto muziejui R. Guobis perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojų dovaną – Stepo Zobarsko rankraščius ir keletą rašytojos Alės Rūtos, gyvenančios JAV, neseniai išleistų iliustruotų prisiminimų knygų „Sklėriai“.
Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis pirmiausia perdavė iš Kauno gautus nuoširdžius kunigo Jono Kastyčio Matulionio linkėjimus. Jis rūpinosi Stepo Zobarsko kūrybos leidimu ir jo atminimo išsaugojimu, buvo dažnas literatūrinių renginių svečias. Kraštietei, LMA Lietuvių kalbos ir tautosakos instituto literatūrologei ir vertėjai, doc. dr. Daliai Dilytei-Staškevičienei bei universiteto doc. dr. Kęstučiui Urbai jis įteikė žurnalisto Vytauto Bagdono meninių fotografijų albumus „Nusilenkime Vaižganto žemei...“.
Renginio metu neliko be atgarsio ir netikėtai susirinkusius pasiekusi iš Vilniaus skaudi žinia apie mūsų tautos poeto, Lietuvos atgimimo šauklio Justino Marcinkevičiaus mirtį. Apgailestaudamas dėl didžiulės netekties, seniūnas prisiminė keletą poeto viešnagių Svėdasų krašte, 2009-ųjų rudenį Malaišiuose jam įteiktą Vaižganto premiją. Čia, Vaižganto žemėje, tylos minute buvo pagerbtas ir šviesus mylimo poeto Justino Marcinkevičiaus atminimas.
Oficialiąją renginio dalį užbaigė Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus meno mėgėjų kolektyvai, vadovaujami Rožės Lapienienės. Scenoje vėl suskambo smagios choro, ansamblio, kaimo kapelų atliekamos patriotinės ir liaudies dainos, romansai. Vėliau, kaip dera, prasidėjo neformalus sambūrio dalyvių bendravimas: vieni apžiūrinėjo rašytojui skirtą parodą, kiti bibliotekos Meno galerijoje toliau domėjosi vietos audėjų lovatiesėmis, dar kiti bibliotekoje susipažino ir su turimų knygų bei kraštotyros darbų, skirtų garbiam kraštiečiui Stepui Zobarskui, paroda.
Neabejotina, kad turtinga istorinių ir kultūrinių renginių programa Svėdasuose liko patenkinti visi renginių dalyviai. Tai lėmė dvi svarbios priežastys. Pirmoji jų buvo ta, kad labai draugiškai minėtus renginius ėmėsi organizuoti visi seniūnijos institucijų kultūrininkai ir kiti darbuotojai, o antroji, – kad didelę pagalbą organizatoriams geranoriškai suteikė vietos kultūrinio judėjimo rėmėjai: Anykščių rajono savivaldybė, Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Svėdasų šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas, Svėdasų JuozoTumo-Vaižganto gimnazija, taip pat informaciniai rėmėjai – laikraštis „Anykšta“ ir „Utenis“ bei žurnalas Aukštaitijai ir visai Lietuvai – „Aukštaitiškas formatas“. Kaip sakoma, daug rankų didelę naštą pakelia!
Nuotraukose:
Bibliotekoje – Stepo Zobarsko knygų ir kitų dokumentų paroda
Pranešimą apie rašytojo kūrybą skaito doc. dr. Kęstutis Urba
Dainuoja Svėdasų kultūros namų saviveiklininkai (vad. Rožė Lapienienė)
