Kristijono Donelaičio „Metai“ – visuomenei ir mokykloms

Vytautas Rimša
Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys

Šių metų, vasario 11-osios dienos popietę į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų Audiencijų menę gausiai rinkosi kviestiniai svečiai: Lietuvos istorijos, knygos, spaudos, literatūros, kalbos ir kultūrinio paveldo mylėtojai bei puoselėtojai. Be vilniečių, į renginį atvyko delegacijos iš Kauno, Pakruojo, Elektrėnų, Šakių rajono bei kitų šalies vietovių. Tad renginiui dar neprasidėjus, LDK Valdovų rūmų renesansinė audiencijų salė jau buvo pilnut pilnutėlė svečių. Daug kam iš susirinkusiųjų dalyvių vien jau tai „paglostė širdį“, nes buvo matyti, kad šalyje, nepaisant Vyriausybės vykdomos prastos kultūros politikos, vis dar liko žmonių, kuriems skaitymas, knyga ir kultūra tebėra nepajudinamos ir pamatinės vertybės.

Šįkart LDK Valdovų rūmuose buvo pristatytas žymaus Kauno kultūrininko ir bibliofilo, neseniai palankiai šalyje sutiktos istorinės knygos „Diagnozė: bibliofilija“ autoriaus, nuoseklaus šalies bibliotekų ir muziejų mecenato Vidmanto Staniulio išleistas Kristijono Donelaičio „Metų“ (1818 m.) faksimilinis leidinys*. Šioje knygoje skaitytojas ras lietuvių, vokiečių ir anglų kalba išspausdintą faksimiliniam leidimui akad. Antano Buračo pratarmę, Karaliaučiaus universiteto prof. Liudviko Rėzos pirmajam knygos leidimui parašytą įvadinį straipsnį, pagaliau poemos „Metai“ lietuviškus ir vokiškus tekstus bei L. Rėzos numeruotas pastabas. Ši faksimilinė knyga išlaikė visišką pirmojo savo leidimo autentiškumą. O tai – labai svarbu ir pagirtina.

Prasidėjus šventiniam vakarui renginio vedančioji dr. Jolanta Karpavičienė nurodė, kad knyga pasirodė dėl keleto svarbių priežasčių. Visų pirma, 2014 m. Lietuva rengiasi liuteronų kunigo, lietuvių grožinės literatūros pradininko, lietuvių tautinio identiteto puoselėtojo Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Šis leidinys turėjo būti viena iš priemonių minėtai datai pažymėti, bet V. Staniulis, aplenkęs visus, knygą išleido rašytojo 230-osioms mirties metinėms paminėti.

Kita vertus, kalbėjęs akademikas Antanas Buračas priminė, kad faksimilinį leidimą bibliofilas V. Staniulis sumanė dar 1994 m., atkūrus XXVII knygos mėgėjų draugiją, nes „Metų“ originalas Lietuvoje esąs labai retas. Mokslininkų žiniomis, pasaulyje išlikusių jų yra užregistruota vos trylika (vėliau pasirodė dar 3), iš kurių vos šeši egzemplioriai saugomi Lietuvoje. Tuo tarpu „Metų“ reikšmė lietuvių ir Europos literatūrai, taip pat moralei, šeimai ir jaunimo tėvynės meilei ugdyti yra labai didelė.

Šio leidinio pasirodymu norėta prisiminti ir žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, lituanisto, teologo, tautosakininko, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, vieno iš pirmųjų lietuvių liaudies dainų rinkinių sudarytojo Liudviko Rėzos 170-ies metų mirties sukaktį. Apie plačią šio mokslininko veiklą ir nuopelnus, gelbstint nuo pražūties Metus, plačiai kalbėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė. O tie nuopelnai – gan dideli. Tai L. Rėza surinko atskiras poemos dalis į visumą, išvertė jas į vokiečių kalbą, suteikė poemai bendrą pavadinimą, parašė leidiniui įvadinį straipsnį ir pirmasis K. Donelaičio „Metus“ išleido.

Pagaliau prof. Libertas Klimka pasidžiaugė tuo, kad XVIII a. antroje pusėje K. Donelaičio parašyta poema – faksimilinis „Metų“ leidinys dabar galės net ir atokesnių Lietuvos mokyklų jaunimui betarpiškai parodyti ne vien to meto būrų gyvenimą, bet kartu ir esamą originalią šios knygos išvaizdą, pirmąsias to meto lietuviškos poezijos ištakas, lietuviško raidyno raidos kelią, taps augančioms kartoms autentišku mūsų raštijos liudytoju. Ši knyga, pasak jo, skatins jų meilę lietuvių raštui, kalbai, gimtajam kraštui.

Daug sveikinimo žodžių ir gražių palinkėjimų leidinio iniciatoriui ir sudarytojui Vidmantui Staniuliui tą vakarą pasakė LR Kultūros ministerijos darbuotojas Romanas Senapėdis, LR švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, vyriausioji specialistė Nida Poderienė ir kiti svečiai. Į renginį atvyko jo gimtosios Zanavykijos atstovai, Sintautų mokyklos delegacija su buvusia Vidmanto lietuvių kalbos mokytoja Marija Puodžiukaitiene. Jos nuomone, „Metai padarė didelę įtaką daugeliui to meto lietuvių autorių, taip pat ir kai kuriems Europos tautinės savimonės žadintojams. Tai – lietuvių literatūros tradicijoms pagrindą sukūręs leidinys, iš kurio visą XIX a. buvo mokomasi gražios lietuviškos kalbos“.

Kaunietė, Lietuvos XXVII knygos mylėtojų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė priminė, kad Vidmantas Staniulis yra nusipelnęs bibliofilas, o jo knygynas Kaune jau nuo 1993 m. leidžia grožinę, kraštotyrinę bei bibliofilinę literatūrą, žinomas ir už Lietuvos ribų. Esė ir straipsnių knygas Vidmantas išleido ir savo 60-mečio proga. Kristijono Donelaičio poema Metai – nauja jo parengta ir išleista knyga puikiai įsirašys į Lietuvos kultūros istoriją.

Kalbėję sambūrio oratoriai geranoriškai linkėjo Vidmantui Stanuliui naujų darbų, ištvermės ir sveikatos.

Renginio programą paįvairino meno meistrai. Aktorius Tomas Vaisieta, kaip visada, meniškai paskaitė keletą K. Donelaičio „Metų“ ištraukų, o vargonininkas dr. Vidas Pinkevičius atliko XVIII a. Johano Liudviko Krebso (Johann Ludwig Krebs) choralus.

Baigiamąjį žodį renginio dalyviams tarė vakaro „kaltininkas“ Vidmantas Staniulis. Jis papasakojo apie savo ir žmonos Danutės sumanymą ne vien pakartoti knygos išleidimą, bet ir savo tvirtą apsisprendimą šiais sunkiais ekonominių nepriteklių laikais daugiau nei tūkstantį egzempliorių K. Donelaičio Metų paskirti nemokamai Lietuvos mokykloms, o po vieną knygą dar skirti ir visoms lietuviškoms mokykloms, veikiančioms užsienio šalyse. Jis norėtų, kad ši knyga moksleivių rankose būtų gyvas ir ilgalaikis susitikimas su mūsų istorija, su Mažąja Lietuva, su Kristijonu Donelaičiu. Renginio metu buvo iškilmingai pasirašytas simbolinis Dovanojimo aktas su LR Švietimo ministerijos kancleriu Dainiumi Numgaudžiu.

Apsilankę interneto tinklalapiuose, pamatysime, kad jie mirgėte mirga padėkomis Danutei ir Vidmantui Staniuliams iš įvairių Lietuvos vietų. Dovanas jau pasiėmę beveik visi Suvalkijos krašto, Mažosios Lietuvos, dalis Aukštaitijos ir Žemaitijos Švietimo skyriai. Švietimo ministerijos specialistai mano, kad mokyklų bibliotekoms turėti po vieną šio leidinio egzempliorių yra per maža. Jie ieškos galimybių nupirkti mokykloms daugiau K. Donelaičio pimojo faksimilinio leidimo knygų. Tai labai sveikintinas sumanymas ir tikėkime, kad žodžiai virs darbais.

Neliko pamiršti ir bibliofilai. Buvo išspausdinta šimtas numeruotų knygos egzempliorių, įrištų oda ir pasirašytų leidėjo. Knygą įsigijo ir nemažai renginio dalyvių, kurie ją ne tik vartė, bet ir glostė kaip kūdikį. Dalis pelno už jas bus paskirta Lietuvos Valdovų rūmams. Tokia kilni ir šventa knygos sudarytojo bei jos leidėjų – Danutės ir Vidmanto Staniulių valia.

Dovanojimo aktą pasirašo LR švietimo ir mokslo ministerijos kancleris D. Numgaudis (dešinėje) ir leidėjas V. Staniulis