MOKSLASplius.lt

Lietuvos žemės ūkį ir kaimą ves į geresnę gyvenimo kokybę

„Mokslo Lietuvos“ pašnekovas – Asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas prof. habil. dr. Albinas KUSTA.
 

 Kokybė pasiekiama per mokslą

Mokslo Lietuva. Lietuvos mokslininkų laikraštis jau spėjo pakalbinti Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininką habil. dr. prof. Henriką ŽILINSKĄ ir asociacijos Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro vadovę Ireną VEDEIKIENĘ, taip pat ir su Jumis jau padarėme gerą pradžią. Iš pokalbių aiškėja, kad šiam dar besikuriančiam agrarinių mokslų slėniui sunkumų pakanka, kitaip ir negali būti. Natūralūs tapsmo ir augimo sunkumai, kuriuos teks įveikti. Svarbiausia, kad slėnio „Nemunas“ naudingumu ir būtinybe tikriausiai mažai kas abejoja. Įsivaizduoju, kad slėnio veikla Lietuvos žemės ūkį ir kaimo gyvenimą turėtų vesti į visai naują gyvenimo kokybę.

A. Kusta. Be abejonės, ir ta kokybė turės ateiti per mokslą. Pasakyčiau, kad ir į patį mokslą. Pirmiausia ta nauja kokybė dar turi ateiti, nes mokslininkai, ypač dirbantys žemės ūkio mokslų srityje, toli gražu ne visi turi pažangiausios aparatūros, moderniausių laboratorijų. Be šito bent kiek didesnio proveržio moksle sunku tikėtis – reikia darbo priemonių atnaujinimo. Tuo labiau, kad šiandieninis žemės ūkio mokslas prasideda nuo molekulės, genų tyrinėjimų. Bandomuosiuose laukuose taip pat dirbama, bet vien to jau maža. Mokslui vystyti reikia tokios pat aparatūros, kokią naudoja Vakarų šalių mokslininkai, antraip negalėsime su jais konkuruoti ar net susikalbėti. Juk dabar skelbiamos tarptautinės mokslo programos, kurias atlieka kelių šalių mokslininkai, tad norint jose dalyvauti, konkuruoti, reikia būti lygiaverčiais partneriais.

ML. Tai privalumas, o gal neišvengiamybė, prie kurios esate priversti taikytis? Gal pasitelkiant mažiau turtingos šalies mokslininkus , už tą patį darbą ir rezultatus jiems galima mažiau mokėti ir taip sutaupyti?

A. Kusta. Kalbame apie bendradarbiavimą Europos Sąjungos ribose, nors šios šalys taip pat skiriasi, turi toli gražu nevienodas sąlygas. Mūsų mokslininkas apmokamas daug pigiau, negu kad Vokietijos ar Prancūzijos tokios pat kvalifikacijos asmuo. Taip jau yra, bet privalome siekti, kad mūsų laboratorijos bent per daug nenusileistų kitoms šalims savo įranga. Tada bus galima dirbti lygiaverčiai. Galėčiau išvardyti ne vieną dešimtį mūsų srities mokslininkų, kurie ir šiandien dirba ne prasčiau nei užsienio kolegos, turime puikiai įrengtų ir aprūpintų laboratorijų. Dar nebuvo slėnių, bet buvo europiniai projektai, kuriuose dalyvaudami mūsų mokslininkai savo laboratorijas galėjo aprūpinti naujausia aparatūra. Tai Sodininkystės ir daržininkystės, Žemdirbystės, Miškų institutai, dabar sudarantys Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą, Kauno technologijos universiteto maisto krypties mokslininkai. KTU dabar atidarytas Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centras. Pats pavadinimas rodo, kad tai aukšto lygio darinys, prie kurio buriasi katedros ir Maisto instituto mokslininkai. Jie taip pat dalyvauja Slėnio „Nemunas“ veikloje, galima pasakyti, kad tai pirmasis įgyvendintas slėnio projektas.

Balanso svarba

ML. Tikriausiai sutiksite, kad Lietuvos moksle gan opi fundamentinių ir taikomųjų mokslų subalansavimo problema. Jeigu kitose srityse kartais vyrauja fundamentiniai mokslai, tai žemės ūkio moksluose veikiausiai pirmauja taikomoji sritis?

A. Kusta. Išties taikomųjų mokslų mūsų srityje daugiau, negu fundamentinių, dėl ko kartais būdavome nepelnytai kritikuojami ir net finansiškai skriaudžiami. Dabar mokslui skirtų lėšų skirstymo politika paremta pagal JAV ar kitų šalių vadinamuose prestižiniuose žurnaluose su citavimo indeksu išspausdintų straipsnių kiekį. Gerai, kad pradedama suvokti, jog mokslas neturi ignoruoti ir savo šalies poreikių. Gal jie net turėtų vyrauti. Reikia tikėti, kad pagaliau šalies mokslo vertinimo politika taps išmintingesnė.
Kalbama, kad japonai niekada nespausdina mokslinių straipsnių užsienyje, jeigu prieš tai jie nebuvo išspausdinti Japonijoje. Lietuvoje elgiamės priešingai: kad tik greičiau apie vos gimusias idėjas pranešti kitoms šalims, kartais net atiduoti. Mat mokslo vertinimo sistemos esame verčiami išsilaikyti tarptautiniame lygmenyje, antraip negausime finansavimo. Kita vertus, reikia ir gerų tarptautinio lygio straipsnių, kad mūsų mokslininkai būtų žinomi ir lengviau susirastų part­nerius, galėtų sėkmingai dalyvauti konkursuose dėl didelių projektų.

ML. Kaip pasiekti protingą dermę?

A. Kusta. Sunku pasiekti, tam turi būti ir atitinkama valstybės politika. Svarbu pripažinti ir vertinti taip pat ir praktinį taikomąjį mokslą. Antai tobulinant naujas technologijas, kuriant naujus kovos su piktžolėmis būdus, ypač reikalingus ekologiškuose ūkiuose, daug ko galima pasiekti net ir taikant tinkamą žemės dirbimo techniką, tiksliai prisilaikant reikalavimų, o be mokslo to pasiekti neįmanoma. Mokslinės rekomendacijos turi būti labai tikslios, o norint jas sukurti, reikia ne vienų metų. Tai štai Slėnio „Nemunas“ laboratorijose dirbantys kvalifikuoti mokslininkai kaip tik tas užduotis ir vykdo. Jie dirba dviem kryptimis: su užsienio partneriais atlieka teorinius fundamentinius tyrimus ir praktinius mūsų žmonėms reikalingus tyrimus. Šį balansą svarbu išlaikyti Slėnio viduje, nes be fundamentinių tyrimų neįmanoma išlaikyti mokslo lygio, kuris turi atitikti pasaulinius mokslo kriterijus.

ML. Veikiausiai maža atitikti šiandienos kriterijus, geras mokslas visada turi būti orientuotas į ateitį.

A. Kusta. Taip, mokslinė veikla visada turi būti nukreipta į priekį, bet tai nėra paprasta. Žmonės skirtingai mąsto, pavyzdžiui, vieni baiminasi genetiškai modifikuotų augalų, kiti supranta, kad vargu ar įmanoma bus jų išvengti. Juk ir selekcininkai panašių tikslų siekė, tačiau natūralios atrankos būdu. Genų inžinerija sudaro galimybę tuos tikslus pasiekti daug greičiau.Dirbant su protu gal ir nebūtų labai ko bijoti, bet jei proto pritrūksta, galima pridaryti ir bėdų.

ML. Antai JAV kai kuriose valstijose išmirė bitės, spėjama, kad dėl genetiškai modifikuotų augalų.Asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius prof. Albinas Kusta derina projektines užduotis su asociacijos Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro vadybininke Indre Bručiene, centro vadove Irena Vedeikiene ir projekto vadove Gitana Vyčiene

A. Kusta. Tai tik spėjimas. Visa tai turi būti moksliškai tiriama, nagrinėjama, daromos išvados. Genetiškai modifikuoti augalai turi būti tyrinėjami ir Lietuvoje, kad turėtume mokančių su tais augalais susijusias problemas nagrinėti ir vertinti.

ML. O modifikuotų augalų platinimu suinteresuotos kompanijos taip pat užsakinės „tyrimus“, kuriais patvirtins sau reikiamus rezultatus?

A. Kusta. Reikia ir tokių „scenarijų“ galimybės nepamiršti, nes visame mūsų gyvenime panašių dalykų apstu. Krikščioniškosios vertybės vis vien turės sugrįžti į mūsų gyvenimą, nes vien pinigo vaikymasis paneigia bet kokius mokslininko pašaukimo principus. Slėnio „Nemunas“ struktūroje numatytas Socialinis skyrius, kuriam panašios problemos veikiausiai rūpės.

Projektai

ML. Kokie svarbiausi projektai jau šiuo metu atliekami Slėnyje „Nemunas“?

A. Kusta. 2010 m. vasarį pradėti įgyvendinti Slėnio infrastruktūros sukūrimo projektai. Infrastruktūros kūrimas patikėtas trims aukštosioms mokykloms: Lietuvos žemės ūkio universitetui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijai ir Kauno technologijos universitetui. Patvirtinti trys dideli projektai, kuriuos vykdo kiekviena iš minėtųjų aukštųjų mokyklų. Jų projektai finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų ir Lietuvos valstybės biudžeto.
KTU Maisto technologijų kated­ros ir KTU Maisto institutas kartu su partneriu – Lietuvos agrarinių mokslų centro filialu Sodininkystės ir daržininkystės institutu vykdo projektą „Maisto mokslo ir technologijų (MTEP) infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija“. Projekto vadovė prof. habil. dr. Daiva Leskauskaitė.

ML. Čia jau neapsieisime be šio gan gremėzdiško pavadinimo dešifravimo.

A. Kusta. Projekto esmė – išplėsti kuriamo Maisto mokslo ir technologijų centro penkių laboratorijų tyrimų materialinę bazę. Naujai sukurtoje bazėje bus atliekami ir tie tyrimai, kurie numatyti 2011–2015 m. nacionalinėje mokslo programoje „Saugus ir sveikas maistas“, iš šios programos lėšų bus ir finansuojami. Slėnyje „Nemunas“ bus diegiamos inovacijos pagal MTEP kryptis atitinkamuose verslo sektoriuose. Projektas įgyvendinamas 2010–2011 metais.
Apskritai, vykdant Slėnio projektus, dėmesys bus kreipiamas į tas inovacijas, kurios padės didinti našumą, produktų inovatyvumą ir pridėtinę vertę tradiciniuose ūkio sektoriuose – žemės, miškų ir maisto ūkyje, bioenergetikoje. Tai sritys, kuriose sukuriama didelė dalis Lietuvos BVP. Todėl genų inžinerijai, naujų veislių tipų išvedimui, produktyvumo didinimui, gyvūnų reprodukcinių savybių tyrimui bus skiriama ypač daug dėmesio.
Lietuvos žemės ūkio universitetas vykdo projektą „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtros bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“. Šį projektą LŽŪU vykdo kartu su partneriu – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru su filialais: Miškų institutu, Sodininkystės ir daržininkystės institutu, Žemdirbystės institutu. Projekto vadovas Alvydas Žibas. Projektas įgyvendinamas 2009–2013 metais, jo vertė daugiau kaip 80 mln. litų (be PVM).

Šis projektas turi labai prisidėti prie pagrindinio Slėnio „Nemunas“ plėtros programos įgyvendinimo – plėtojant esamą bazę, sukurti specializuotą šakinį, integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) „Nemunas“, turintį infrastruktūrą, tinkamą žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių viešiesiems ir privatiesiems tyrimams bei studijoms, taip pat ir sąlygas kurti žinioms imlias verslo įmones. Įgyvendinant projektą bus siekiama rekonstruoti ir suremontuoti LŽŪU pastatų patalpas, kurias reikės pritaikyti prie naujos įrangos ir studijų proceso.

Trečiasis projektas – tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos veterinarijos akademijos vykdomas projektas „Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvulinių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija“. Projektui vadovauja prof. habil. dr. Antanas Sederevičius, projekto vertė daugiau kaip 30 mln. litų, įgyvendinamas 2009–2013 metais. Bus sukurtos Virusologinių, Mikrobiologinių, Parazitologinių, Histopatologinių tyrimų laboratorijos, Gyvūnų maisto žaliavų saugos ir kokybės tyrimų ir daug kitų laboratorijų, Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras ir kiti tyrimų dariniai.
Taip pat vykdomas projektas asociacijos „Slėnis Nemunas“ veiklai stiprinti.

ML. Tad traukinys pajudėjo ir jau pradeda įsibėgėti?

A. Kusta. Gali kilti šių programų vykdymui reikiamų specialistų parengimo problemų. Ir štai dėl ko. Buvo labai užkelti reikalavimai doktorantūros rengimui, tad jau trūksta tuos reikalavimus atitinkančių mokslininkų. Šiemet penki disertacijas apsigynę jauni mokslininkai siekė podoktorantūrinei stažuotei gauti paramą dalyvaudami Lietuvos mokslo tarybos skelbtame konkurse – keturi iš maisto krypties, vienas – iš biomasės krypties. Tačiau paaiškėjo, kad nė vienas neatitiko naujų reikalavimų. Pernai ir užpernai, matyt, jų būtų pakakę, bet dabartiniai reikalavimai tokie, kad tiems mokslininkams nepakanka atitinkamo lygio publikacijų. Ligi šiol tiko straipsniai, išspausdinti ISI žurnaluose, o dabar šito maža, reikia, kad tie straipsniai būtų cituojami, o žurnalai turėtų citavimo indeksą. Visi penki jauni mokslininkai atsidūrė prie sudužusios geldos, jie negalėjo laimėti konkurso net stažuotei. Toks vertinimo nenuoseklumas smarkiai išderina padėtį. Pasikeitus situacijai mokslininkams tenka iš naujo prisiderinti prie sistemos, o tam reikia laiko. Nepadeda tokie dalykai ir mūsų slėniui, ir visam praktiniam šalies mokslui.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

 

Nuotraukoje: 

Asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius prof. Albinas Kusta derina projektines užduotis su asociacijos Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro vadybininke Indre Bručiene, centro vadove Irena Vedeikiene ir projekto vadove Gitana Vyčiene


Gedimino Zemlicko
nuotrauka