MOKSLASplius.lt

Seime – „Prakalbinti ąžuolai: tūkstantmečio Lietuva“

Vytas Rutkauskas
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius



Nukryžiuotas partizanas1924 03 03 Kretingos apskrities Endriejavo valsčiaus Auksorų kaimo ūkininkų Izabelės ir Antano Ruškių šeimoje gimė penktas vaikas. Pakrikštytas Antano vardu, pagrandukas, nuo mažens garsėjo žvitrumu ir išmonėmis. Ne veltui mažąjį vijurką kaimynai praminė „Ruškio šermuonėliu“. Tačiau beprasmiškoms šėlionėms nebuvo laiko. Dėl tėvelių, ypač motinos, rūpestingumo visi vaikai nuo mažens buvo pratinami prie darbo, mokomi visa širdimi mylėti Dievą ir Tėvynę. Į vaikų širdis buvo įdiegtas gilus supratimas, kad žodis „meilė“ be stiprios dvasios, tikėjimo, nuoširdumo, atjautos, pasiaukojimo, be darbo prakaito ir žemės druskos yra tiktai tuščias beprasmis garsas.

Mokydamasis Endriejavo mokykloje ir Rietavo žemės ūkio mokykloje Antanas mėgo piešti, drožinėti, aktyviai sportavo, dalyvavo saviveiklos būreliuose. Gerai įsidėmėjo 1937 m. Kaune vykusią jaunalietuvių sporto šventę, prezidento Antano Smetonos kalbą apie tautos ugdymo uždavinius. Mokslus nutraukė sovietinė okupacija, karas, baisios bolševikinės represijos. 1948 m. buvo ištremtos jo visų trijų seserų šeimos, o 1951 m. – ir tėvai. Antanas Ruškys tapo rezistentu, tačiau po metų buvo išduotas, suimtas ir nuteistas 15 metų katorgos Krasnojarsko lageriuose. Tik po 18 metų grįžo į Lietuvą. Kristaus kapas

Prasidėjus Atgimimui, A. Ruškys aktyviai įsijungė į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, kraštotyros, tautodailės draugijų, Kauno tremtinių choro veiklą. Parašė ir išleido keletą knygų, kuriose gausu vertingos kraštotyrinės medžiagos, skaudžių tremties išgyvenimų. Ištikimas Žemaitijos ir Lietuvos patriotas Atgimimo metais sugrįžo ir prie medžio drožybos – pradėjo kurti drožinių ciklą, skirtą Lietuvos tūkstantmečiui. Darbas užsitęsė daugiau nei dešimtmetį. Beveik pusantro šimto darbų kolekcija „Prakalbinti ąžuolai: tūkstant­mečio Lietuva“ atspindi svarbiausius mūsų tautos ir valstybės istorijos bruožus: pirmuosius valstybės valdovus, kunigaikščius, carinės priespaudos sutemas, tautinės savimonės brendimo aušrą, pagrindinius jos žadintojus. Nemažą kolekcijos dalį sudaro laisvos Lietuvos atspindžiai – Vasario 16-osios signatarai, tuometinio Lietuvos sodžiaus vaizdai. Toliau – katastrofiški Stalino ir Hitlerio suokalbio padariniai: tremtys, herojiška partizaninė kova, sovietinių laikų neviltis ir vėl – naujo dvasinio patriotinio prisikėlimo viltis, kitos šių dienų realijos.Visa Antano Ruškio pavaizduota Lietuvos istorijos panorama paremta nesunaikinamais tikėjimo Dieviškos malonės pamatais, kurią atspindi subtiliai išdrožinėti Dievo Sūnaus, Marijos, Šv. Petro, angelų skulptūriniai daugybės bruožai.

Šių metų pradžioje Antanas Ruškys savo unikalią kolekciją padovanojo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui. Tarpininkaujant Seimo nariui Justinui Urbanavičiui, buvo nutarta visos kolekcijos retrospektyvinę parodą surengti Seimo parodų galerijoje. Parodos atidaryme kovo 23 dieną dalyvavo autorius, jo artimieji, nemažas būrys vilniečių, svečiai iš Rietavo, Endriejavo, Raudondvario, Kauno. A. Ruškį sveikino Seimo nariai Justinas Urbanavičius, Jurgis Razma, Auksutė Skokauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Rietavo miesto meras A. Černeckis, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, profesorė Ona Voverienė, kiti iškilūs valstybės ir visuomenės veikėjai. Istorinės atminties puoselėtoja dr. Aldona Vasiliauskienė, pasidžiaugusi, kad visa kolekcija patenka į muziejininkų globą, papasakojo apie bendradarbiavimą su A. Ruškiu įamžinant vyskupo Mečislovo Reinio atminimą. Vieno iš pirmųjų Žemaitijos regiono partizaninės kovos vadų Jono Šemaškos sūnus Alvydas Šemaška priminė, kaip 1945 m. gegužės mėnesį Antanas Ruškys jo tėvui padėjo susitikti su vietos partizanais. Muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas akcentavo parodos edukacines, patrio­tinio ugdymo galimybes.Marijos skulptūrėlė

Renginį vedė Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorės pavaduotojos Viktorijos Paulauskienės vadovaujami moksleiviai. Šiltą betarpiško bendravimo nuotaiką kūrė M. K. Oginskio meno mokyklos kanklininkės, vadovaujamos mokytojos Jolitos Budrienės.
Birželio mėnesį ekspozicija iš Vilniaus sugrįš į Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, kad čia toliau įtaigiai žadintų visuomenės, ypač jaunosios kartos, savimonę, brandintų atsakomybę už gimtojo krašto ir Tėvynės likimą.

 



Nuotraukose:

 

Nukryžiuotas partizanas

Kristaus kapas

Marijos skulptūrėlė