Stepono Kairio knygos pristatymas

Dr. Birutė RAILIENĖ

Balandžio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko iškilminga knygos apie garsų prieškario Lietuvos inteligentą Steponą Kairį „Saka-no ue-no Japonija“ pristatymo ir įteikimo ceremonija. Prieš renginį Japonijos ambasadorei Lietuvoje J.E. Miyoko Akashi ir knygos autorei žurnalistei Kumiko Hirano, jas lydėjusioms ambasados darbuotojoms Harukai Seto ir Kristinai Simonaitytei buvo surengta ekskursija po biblioteką. Mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė viešnias supažindino su Bibliotekos istorija ir jos dabartimi. Viešnioms buvo parodyti vertingiausi dokumentai, saugomi Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose.

Renginį atidaręs bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas sveikino susirinkusius tokia abiems šalims malonia proga – sutikti japonų kalba publikuotą veikalą apie lietuvį, parašiusį pirmą knygą apie Japoniją lietuviškai. Japonijos ambasadorė Lietuvoje J. E. Miyoko Akashi padėkojo visiems susirinkusiesiems; taip pat tiems, kurie palaikė Japoniją ir Japonijos žmones po baisios nelaimės, įvykusios kovo 11 d. St. Kairio knygą ambasadorė pavadino maloniu netikėtumu: toks jaunas rašytojas rašė apie tolimą šalį, kurioje net nėra buvęs. Ambasadorės nuomone, St. Kairio asmenybė padės japonams geriau pažinti Lietuvą, nes iki šiol vienintelė asmenybė, kuri iki šiol juos siejo su Lietuva buvo Čiūnė Sugihara. Ambasadorė išsakė viltį, kad ši knyga tik sustiprins santykius tarp mūsų šalių, ir kartu džiaugėsi, jog Kumiko Hirano knygos pristatymas Lietuvoje įvyko tokiu gražiu metu – minint Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių 20-mečio jubiliejų.

LR Seimo narys Juozas Olekas trumpai pristatė St. Kairį – atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, jog mes jį pažįstame kaip inžinierių, profesorių, ilgametį Lietuvos socialdemokratų lyderį, 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo, 1917 m. Vilniaus Lietuvos Konferencijos, iki 1918 m. vasario 16 dienos Lietuvos Tarybos vicepirmininką, Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios Akto signatarą ir t. t. Ir, žinoma, kiek mažiau žinomas jo nuopelnas – knygų apie Japoniją „trilogija“. J. Olekas sakė, jog St. Kairio knygelės – tai ir Japonijos pristatymas to meto Lietuvos žmonėms, ir taip pat naujo pavyzdžio valstybės santvarkai ieškojimas. Jis pasidžiaugė besiplėtojančiais Japonijos ir Lietuvos kultūriniais, moksliniais ir ekonominiais ryšiais. Taip pat padėkojo K. Hirano už St. Kairio atminimą ir jo indėlio į mūsų tautų, valstybių bendravimo įvertinimą, bei Japonijos ambasadorei Miyoko Akashi už šiuos St. Kairio minėjimo renginius Lietuvoje.

Knygos autorė žurnalistė Kumiko Hirano padėkojo visiems, kurie padėjo knygai išvysti dienos šviesą, organizuoti sutiktuvių renginius. Taip pat padėkojo lietuviams už paramą ir palaikymą po žemės drebėjimo ir cunamio. Ji neabejojo, jog Japonija pakils po šios baisios nelaimės ir atkurs gražią ir stiprią valstybę. Autorė po šios nelaimės įsitikino, kad Japonijos įvaizdis, kurį St. Kairys sukūrė prieš daugiau nei 100 metų, buvo teisingas. Japonai nelaimės akivaizdoje neprašo Dievo pagalbos. Jie savo jėgomis bando ją įveikti. Autorė trumpai papasakojo, kaip susipažino su St. Kairio knygelėmis. Apie jas K. Hirano sužinojo iš Gabijos Žukauskienės, tuo metu dirbusios Lietuvos ambasadoje Tokijuje. 2009 m. apsilankiusi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ji turėjo puikią progą iš arti susipažinti su St. Kairio knygelėmis. Trumpai papasakojusi, kokia buvo St. Kairio aprašyta tuometinė Japonija, K. Hirano sakė, kad St. Kairys nutiesė tiltą tarp dviejų šalių ir tikisi, kad ryšiai nenutrūks ir ateityje.

Kelis žodžius susirinkusiesiems tarė ir kiti St. Kairio fondo atstovai: LR Seimo narys Vytenis Andriukaitis ir prof. Saulius Sondeckis. Informacijos skyriaus vedėja dr. Birutė Railienė skaitė pranešimą apie 1906 m. St. Kairio išleistą knygelių apie Japoniją trilogiją, rodė Audronės Stasiukaitytės parengtas skaidres, citavo įdomesnes ištraukas iš minimų veikalų. Steponas Kairys taip yra aiškinęs apie šių knygelių rašymą:

Japonijoj yra daug daiktų, kurie verta būtų pamatyti ir pažinti. Verta būtų daugelio daiktų nuo japonų net pasimokyti ir pasekti jų pavyzdys. Turtingam visiškai nesunku tai padaryti [...]. Bet yra ir vargšui kelias su Japonija susipažinti. Apie tą šalį, jos žmones, papročius ir žmonių gyvenimą yra daug labai gerų knygų prirašyta, tik bėda – ne mūsų kalba. Todėl tą knygutę rašant norima buvo ateiti pagalbon tiems lietuviams, kuriems Japonija rūpi pažinti, bet kurie savąją kalbą temoka.

Direktorius dr. S. Narbutas kartu su autore įteikė knygas St. Kairio fondo, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos, Lietuvos istorijos instituto, Kauno vandentiekio muziejaus, Signatarų namų, Anykščių viešosios bibliotekos atstovams.

Knyga apie Steponą Kairį „Saka-no ue-no Japonija“

Leokadija Kairelienė, Rima Cicėnienė, dr. Sigitas Narbutas, Kumiko Hirano, Japonijos ambasadorė Lietuvoje J. E. Miyoko Akashi, Kristina Simonaitytė

Knygos autorė žurnalistė Kumiko Hirano ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas

Nuotraukų autorė fotografė Valentina Kulikauskienė