Anykštėnai pristatė naujas knygas

Vytautas Rimša,
svėdasiškių draugijos „Alaušas“
narys, atsakingas už mokslinę veiklą

Vienas iš didžiausių 1992 m. Anykščiuose įkurtos Pasaulio anykštėnų bendrijos (PAB) struktūrinių padalinių yra Vilniaus anykštėnų sambūris (VAS, pirm. Rita Virbalienė). Sostinėje jis veikia nuo 1996 m. ir jungia daugiau nei šimtą įvairaus amžiaus ir profesijos narių, tarp kurių yra nemažai respublikoje žinomų mokslininkų. Į VAS sudėtį taip pat įeina ir jos veikloje dalyvauja čia esančios kraštiečių bendruomenės, įkurtos Anykščių rajono seniūnijų teritoriniu pagrindu. Tai – Vilniaus debeikiečių, kavarskiečių, troškūniečių klubai ar sambūriai, Svėdasiškių draugija „Alaušas“ ir kiti iš minėto rajono atskirų seniūnijų kilusių anykštėnų dariniai.

Per penkiolika metų VAS atliko daug reikšmingų kultūros, kraštotyros bei edukacijos darbų, sulaukė deramo kraštiečių dėmesio, pripažinimo ir palankaus šios veiklos įvertinimo. Itin teigiamai atsiliepiama apie kai kurias kuriamas ar puoselėjamas savas sambūrio tradicijas. Viena jų – susirinkus į Vilniaus universiteto Aulą ar kitą salę kasmet kartu pažymėti Atvelykį ir pasitikti kraštiečių parašytas bei išleistas naujas knygas. Šventės metu pasikeičiama naudinga moksline informacija apie naujausius leidinius, mokslinį bei kūrybinį kraštiečių įdirbį, pagerbiami knygų autoriai už jų ilgą, nuoseklų ir kruopštų triūsą, pasiektus mokslinio ar literatūrinio darbo rezultatus. Tokios knygų sutiktuvės VAS vyksta jau keletą metų ir tapo kraštiečių laukiama švente.

Šiemet, balandžio 29 dieną švęsti Atvelykio VAS pakvietė visus šalies sostinėje gimusius, augusius ar gyvenančius anykštėnus ir jų bičiulius. Tądien į Vilniaus įgulos Karininkų ramovę susirinko nemažas būrys žmonių. Juos pasitiko kraštiečiai, atvykę iš Anykščių. Tai – Antano Vienuolio-Žukausko gimnazijos moksleiviai – šokėjai ir dainininkai (vad. mokytojos Asta Laskauskienė ir Violeta Mikučionytė). Svečiams padedant, salėje persipynė rimtos mokslininkų kalbos ir senovinės bei šiuolaikinės dainos, smagūs šokiai. Visus pasirodymus ir programą deramai surikiavo anykštėnams gerai pažįstamos dvi vakaro vedėjos – VAS pirmininkė Rita Virbalienė ir Jaunimo grupės seniūnė Indraja Juciūtė.

Savo knygas kraštiečiams pristatė šeši anykštėnai. Pirmasis apie savo studiją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667)“ kalbėjo Pasaulio anykštėnų bendrijos Garbės narys, Anykščių rajono Garbės pilietis, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros ir daugelio kitų premijų laureatas, akademikas, habil. dr. Antanas Tyla. Minėtą mokslinę temą profesorius su pertraukomis tyrinėjo ir monografiją rašė beveik trisdešimt metų. Rinkdamas fragmentinę (visų iždo dokumentų nėra išlikusių) faktografinę LDK medžiagą, jis dirbo Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos ir kitų šalių archyvuose.

Svarbus mokslinio darbo pasiekimas yra tai, kad pirmąjį kartą mūsų šalyje knygoje nuodugniai buvo išanalizuota, kaip veikė LDK žemės iždas užsitęsusio karo laikotarpiu ir koks buvo jo vaidmuo valstybės gynybai; atskleista, kokia gyvavo mokesčių sistema ir kokie politiniai sprendimai priimti iždui papildyti; kokios buvo įplaukos ir išlaidos, bei jų piniginė raiška ir santykis su tikraisiais poreikiais; kokie visuomenės sluoksniai ir kokią dalį mokesčių mokėjo. Monografija susilaukė aukšto mokslinio įvertinimo. 2010 m. už knygą autoriui buvo įteikta speciali Lietuvos banko ir Lietuvos Mokslų akademijos Vlado Jurgučio premija.

Daug naujų ir kiek anksčiau išleistų savo leidinių kraštiečiams atvežė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorius, habil. dr. Algirdas Ažubalis. Tarp jų – mokomoji priemonė studentams „Logikos pratimai“ ir Lietuvos edukologijos istorijos šakinės monografijos: „Matematikos didaktika Lietuvos pedagoginėje periodikoje (1945–1990 m.)“ bei „Logika ir mokyklinė matematika“. Profesorius taip pat supažindino su knygomis, parašytomis kartu su bendraautoriais: „Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.)“, „Karinis rengimas Lietuvos mokyklose (1929–1940 m.)“ ir „Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918–1940 m.)“. Jis prisiminė, kaip būdamas matematikos dėstytoju, susirūpino dabartine lietuvių kalba, ypač – karine jos terminija, kaip ėmė tyrinėti bei tvarkyti karybos terminus. Svariausias akstinas buvo tai, kad atkūrus Lietuvos kariuomenę, jos terminijoje liko daug svetimybių ir netvarkos – netgi trūko kai kurių savų terminų. Keletą metų dirbant „ranka rankon“ su kalbininkais, buvo pasiekta gan teigiamų rezultatų, kurie vėliau ir rado vietą minėtoje knygoje.

Tiems kraštiečiams, kurie susidomėjo profesoriaus moksline veikla ar knygomis, priminsime, kad pravartu būtų susipažinti su neseniai Lietuvos karo akademijos išleista išsamia prof. habil. dr. Algirdo Ažubalio darbu „Bibliografija“. Joje pristatyti visi apginti moksliniai darbai, monografijos, mokomosios knygos ir vadovėliai, moksliniai, metodiniai ir mokslo populiarinamieji straipsniai, tarptautinėse ir šalies mokslinėse konferencijose skaityti ir spausdinti pranešimai bei jų tezės ir kt.

Pedagogas Jonas Bagdonas kraštiečiams parodė dvi sudarytas knygas: „Jonas Kuprionis Miškininkas“ ir kiek anksčiau pasirodžiusią – „Jonas Kuprionis skautas“. Pirmojoje aprašoma autoriaus giminaičio (motinos brolio), žymaus miškininko profesoriaus Jono Kuprionio (1901 08 03–1982 07 08) profesinė, mokslinė ir visuomeninė veikla, aptariamos spręstos problemos, mokslinių tyrimų kryptys ir gauti rezultatai, skelbiami svarbiausieji moksliniai ir kiti straipsniai, išspausdinti Lietuvoje bei užsienyje, laiškai ir kiti autentiški dokumentai (Plačiau žr.: „Mokslo Lietuva“, 2011, Nr. 4). Antrojoje – „Jonas Kuprionis skautas“ atskleistas profesoriaus požiūris į visuomeninę skautijos veiklą Lietuvoje, aiškinamos mokslininko nuostatos į jauno žmogaus psichologinį bei fizinį pasirengimą gyvenimui, kūrybai ir darbui, pavyzdžio ir savistabos reikšmė jų ugdymo procesams. Autoriaus žodžiais, rašydamas knygas, jis įdėjęs daug kruopštaus darbo ir širdies, nes jo dėdė, prof. J. Kuprionis buvęs iš tų įvairiapusių asmenybių, kuriomis Lietuva gali didžiuotis.

Lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno giminaitis, inžinierius statybininkas Vytautas Biliūnas kraštiečiams pasakojo, kaip gimė mintis parašyti autentiškais išgyvenimais paremtą prisiminimų knygą „Prarastieji Pavirinčiai“. Svarbiausius savo gyvenimo įspūdžius jis užsirašinėjęs seniai, tačiau sėsti rašyti knygą niekada neketinęs. Darbo ėmėsi geranoriškai skatinamas rašytojo Kęstučio Astrausko, Anykščių rajono Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Leidybos ir kraštotyros skyriaus vedėjos Audronės Berezauskienės ir kitų geradarių. Knygoje jis aprašė vaikystėje pamiltą gimtąjį Pavirinčių kaimą ir sodiečius. Itin daug joje yra pažintinės-kraštotyrinės ir faktografinės medžiagos. Aprašoma ir Sibiro tremtis, į kurią autorius su šeima pateko okupacijos metais. Knygą sudaro dvi dalys, gausiai iliustruotos nuotraukomis. Įdomu tai, kad visus įvykius knygoje autorius stengiasi vertinti vien iš vaiko sampratos pozicijų – esą knygų šia tema suaugusiesiems ir taip jau daug prirašyta. Leidinys buvo pristatytas Anykščiuose bei gimtuose Kurkliuose. Ten sulaukta nemažo susidomėjimo.

Skulptorius, pirmųjų Lietuvoje kraštovaizdžio skulptūrų ir Europos parko kraštovaizdžio autorius, viešosios įstaigos Europos parkas ir Liubavo muziejų įkūrėjas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas Gintaras Karosas klausytojams pristatė savo knygas „Europos parkas“ ir „Liubavas“. Pirmojoje jų jis pasakoja kuriamo Europos parko istoriją, supažindina su plačia jo kultūrine veikla, rašo apie ateities parko viziją. Knygoje „Liubavas“ supažindina su kadaise garsaus dvaro, dabar – kuriamo Liubavo technikos paveldo ir istorijos muziejaus istorija, archeologiniais, architektūriniais ir kitais tyrinėjimais, buvusių dvaro pastatų architektūra ir daile, šeimininkais. Nemažai vietos skirta vandens malūno restauravimo darbams, jo pritaikymui kultūros bei kitoms visuomenės viešosioms reikmėms. Rašydamas knygą, autorius daug laiko skyrė istorinių dokumentų paieškai šalies muziejuose ir archyvuose. Jų reikėjo, norint išsaugoti senųjų pastatų ir buvusio parko autentiškumą.

Iki XX a. vidurio Liubavas, nors šeimininkai ir keitėsi, išliko aukščiausių valdžios pareigūnų nuosavybe ir buvo mėgiama aristokratų rezidencija. XVI a. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas dvarą paveldėjo iš savo tėvo Žygimanto Senojo. Vėliau jis priklausė Mikalojui Radvilai Rudajam, Golejevskiams, Krišpinai Kiršenšteinai, Teresei Tyzenhauzaitei, Tiškevičiams. Paskutinieji iki 1940 m. jo valdytojai buvo Rapolas ir kiti grafai Silizieniai. Nemažai knygoje rašoma ir apie sukauptą restauravimo darbų patirtį. Rodos, autoriaus iniciatyvas ir darbus, atkuriant muziejų, lydėjo sėkmė. Dabar dvaras ir malūnas pradeda naują muziejaus gyvenimą.

Atvelykio šventės svečias, žurnalistas Tautvydas Kontrimavičius, atvežęs iš Anykščių naujus PAB leidinius, popietėje pristatė Ievos Simonaitytės premijos laureatės, fotografės, surengusios daugiau nei 50 teminių parodų, kurios iš viso eksponuotos apie 180 kartų, apdovanotos Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi Onos Pajedaitės knygą „Viską lengvai!“. Prelegento žodžiais, knygos autorės darbai – didelė mūsų šalies istorinė ir kultūrinė vertybė. Pastaruoju metu jos asmeniniame archyve yra sukaupta ir sutvarkyta apie 65 tūkst. negatyvų. Onos Pajedaitės knygoje atspindimas visas autorės gyvenimo kelias: čia ir vaikystės prisiminimai, ir mokymosi bei studijų metai, ir pedagoginis darbas bei kūrybinė fotografės veikla, ir asmeninio gyvenimo akimirkos.

Knyga parašyta labai nuoširdžiai ir aiškiai. Tekstai yra autentiški, išlaikyta vietos kalba ir stilius, nevengiama tarmybinių žodelių. Ji atspindi to laikotarpio ypatumus ir dvasią. Šalia emocinių išgyvenimų, knygoje gausu ir apibendrintų apmastymų apie žmogaus būtį ar pašaukimą. Anot prelegento, „knyga įdomi, bet geriausia patiems ją perskaityti...“

Vakaronėje dalyvavusi autorė mielai rašė kraštiečiams autografus. Beje, visai neseniai (2010 m.) Ona Pajedaitė yra išleidusi savo fotografijų parodos, skirtos lietuvių literatūros kasiko Justino Marcinkevičiaus jubiliejui, katalogą. Jame rasime ir populiariausių mylimo poeto eilėraščių.

Programinę renginio dalį užbaigė svečiai – Anykščių Antano Vienuolio-Žukausko gimnazijos moksleivių šokių ir dainų ansamblis, o paskui vyko šiltas, tradicinis anykštėnų bendravimas prie kavos puodelio.

Akademiką Antaną Tylą su nauja knyga pasveikino mokytojos Asta Laskauskienė ir Violeta Mikučionytė iš Anykščių

VAS pirmininkė Rita Virbalienė ir sudarytojas Jonas Bagdonas rodo knygas apie miškininką, prof. Joną Kuprionį

Nuotraukų autorius žurnalistas Tautvydas Kontrimavičius