Pasaulyje pripažinta kryždirbystė yra daugiau nei tradicinis amatas

2011 m. gegužės 18 d. sukanka 10 metų, kai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) Kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe.

Kryždirbystės sąvoka yra platesnė nei vien tradicinio amato samprata, apsiribojanti kryžiaus sukūrimu. Lietuviškoji kryždirbystė yra sinkretinis liaudies kultūros reiškinys, kurio sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija nuo pradžios iki pabaigos: jo idėja, vietos ir meistro parinkimas, visas kūrybos procesas, kryžiaus pastatymas, pašventinimas, lankymas ir bendravimas, sunykusio kryžiaus sudeginimas ir jo pakeitimas nauju. Formų įvairove pasižymintys lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose apgyvendintos šventųjų statulėlės tarsi peržengia mažosios architektūros paminklų statusą, įgydami gyvybės per žmonių tikėjimus, su jais susijusias apeigas bei papročius.

Dėl savo gyvybingumo ir gajumo, meninės brandos ir tos ypatingos vietos, kurią kryždirbystė užima atskiro žmogaus bei bendruomenės gyvenime, 2001 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Tarptautinio tradicijos įvertinimo dešimtmečio proga sostinės gatves papuošė Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros studentų sukurti plakatai, raginantys pastebėti unikalią gyvąją tradiciją, įvertintą pasaulyje, tačiau mums patiems nedaug pažįstamą. Bendro kūrybinio projekto autoriai kviečia visuomenę apie kryždirbystę sužinoti daugiau, regint ją plačiau nei UNESCO pripažintą tradicinį amatą, prisiminti su šia tradicija susijusius papročius, kryžiams patikėtas gyvenimo istorijas bei viltis. Iniciatyvos kūrėjai tiki, jog norint išlaikyti tradicijos gyvybę, vien tarptautinių konvencijų, raginančių saugoti paveldą, nepakaks – būtina, kad tai rūpėtų patiems žmonėms, kad jie turėtų asmeninį santykį su tradicija. Savo asmeninio santykio su kryždirbystės tradicija paieškai skirtą renginių ciklą ženklins naujai sukurta jubiliejinė emblema.

Liepos mėnesį bus surengtos atviros kūrybinės kryždirbystės interpretacijų dirbtuvės visiems norintiems pajusti šios tradicijos turinį. Dirbtuvių dalyvių įkvėpimui bus pristatyta paroda „Gyvybės medis. Lietuvių kryždirbystė ir kryžių simbolika“, kuri 2008 m. buvo eksponuota Paryžiuje (Prancūzijoje), tačiau dar nerodyta Lietuvoje.

Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše šiuo metu yra 213 pasaulinės vertės reiškinių. Greta Kryždirbystės ir kryžių simbolikos, su Lietuvos vardu jame taip pat siejama Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 2010 m. sąrašą papildė lietuvių polifoninės dainos „Sutartinės“.

Kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje nominaciją tarptautiniam UNESCO įvertinimui rengė Lietuvių liaudies kultūros centras, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Lauksmina Kriščiūnaitė
Kultūros programų vadovė
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas