Puoselėja lietuviškas universitetinio mokslo tradicijas

„Niekuomet neužmirštame, kad universitetas yra Nepriklausomos Lietuvos kūrinys, ir jeigu Universitetas yra brangus šios Nepriklausomybės vaisius, tai ir šalies Nepriklausomybė yra brangi Lietuvos universiteto garantija ir pamatinė jo gyvavimo bei klestėjimo premisa“, – tvirtino Lietuvos universiteto Kaune rektorius prof. Mykolas Römeris.

Ištakų link

Kauno technologijos universitetui ir dar keturioms Kauno aukštosiomis mokykloms šie metai yra neeiliniai: Vasario 16-ąją paminėtas jų pirmtako, Lietuvos universiteto Kaune, 85-metis. Šiai progai skirtame šventiniame renginyje kalbėjęs Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Ramutis Bansevičius, laikinai einantis KTU rektoriaus pareigas, pabrėžė: „Pirmiausia pagerbtini lietuvių inteligentai, kurie, nepaisydami to meto sunkumų, pradėjo rūpintis aukštosios mokyklos Kaune steigimu. Profesorių Z. Žemaičio, T. Ivanausko, A. Janulaičio, J. Vabalo-Gudaičio ir kitų pastangos davė vaisius: 1920 m. sausio 27 d. Kaune atidaromi Aukštieji kursai. 1922 m. vasario 16 d. Kaune iškilmingai atidaromas Lietuvos universitetas, turintis ir Technikos fakultetą. Nuo šio istorinio momento mes ir skaičiuojame savosios Alma Mater istoriją.“ Tuometiniame universiteto Technikos fakultete (dekanas prof. P. Jodelė) planuota įkurti Statybos, Mechanikos, Chemijos ir Elektrotechnikos skyrius. Pradžia buvo sunki: labai trūko laboratorinių įrenginių, mokymo priemonių, tačiau klausytojų fakultete sparčiai daugėjo. 1930 m. birželio 7 d. Lietuvos universitetas buvo pavadinamas Vytauto Didžiojo universitetu. Pasak rektoriaus, tuomet vykusios karštos diskusijos tarp Švietimo ministerijos ir universiteto senato dėl universiteto autonomijos, struktūros, kvalifikacinių reikalavimų. Ministerija reikalavusi mažinti fakultetų ir katedrų skaičių (beje, panaši istorija kartojasi ir mūsų laikais!). Technikos fakultete patvirtinami tik du skyriai: Statybos ir Technologijos.

1940 m. Matematikos ir Gamtos fakultetai iškeliami į Vilnių, Kaune lieka Medicinos, Statybos ir Technologijos fakultetai. VDU pavadinamas Kauno universitetu. 1941 m. vokiečių kariuomenė užima Fizikos-chemijos instituto rūmus, o vokiečių karo policija – pirmuosius rūmus. Nuo 1943 m. kovo 17 d. iki 1944 m. spalio 23 d. ši aukštoji mokykla buvo uždaryta. 1950 m. Kauno universitetas reorganizuojamas į Politechnikos ir Medicinos institutus. Ryškų pėdsaką universiteto istortijoje paliko pirmasis Kauno politechnikos instituto (KPI) rektorius – akademikas Kazimieras Baršauskas. 1990 m. KPI pavadintas Kauno technologijos universitetu.

Universitetą garsina pilietiški renginiai

Viena svarbiausių Lietuvos universiteto Kaune sėkmės prielaidų – sutelktos akademinės bendruomenės pastangos, kurias vienijo laiko išgrynintos vertybės. „Mes visi esame vieno organizuoto kolektyvinio darbo, vienos vyriausios idėjos ir socialinio tikslo bendrininkai, esame solidarūs draugai“, – sakoma rektoriaus M. Römerio 1937 m. kalboje. Akademinė to meto šviesuomenė ne tik deklaravo, bet ir praktiniu darbu parodė moralinių vertybių, tautinės bei pilietinės savimonės, idealizmo ir humaniškumo svarbą. Įkvėpta jos pavyzdžio jaunuomenė nuo pat universiteto įsteigimo pradžios taip pat sparčiai telkėsi į įvairias organizacijas, aktyviai veikusias visuomeninius procesus.

Viena veikliausių ir gausiausių Universiteto profesinių tautinės orientacijos korporacijų, atlikusi svarbų vaidmenį plėtojant Lietuvos aukštąjį technikos mokslą ir ekonomiką, buvo studentų technikų vyrija (korporacija) Plienas, įkurta 1931 m. „Lietuviškumas, broliškumas, patvara ir darbas!“ – šiuo šūkiu plieniečiai išgrynino pagrindines savo veiklos kryptis, kurias puoselėja iki šiol: vasario 23 d. paminėtos 76-osios korporacijos gyvavimo metinės.

Geriausias akademinės studentijos tradicijas tęsia ir kitos KTU studentų organizacijos bei meno kolektyvai. Tautinės savimonės ugdymu ir etninių tradicijų puoselėjimu rūpinasi Tautito (tauta, tikėjimas, tobulėjimas) korporacija, žygeivių klubas Ąžuolas, folkloro ansamblis Goštauta, tautinio meno ansamblis Nemunas, chorai Jaunystė ir Absolventas. Universitete taip pat veikia jaunųjų korespondentų ir literatų klubas Litera, šokių klubas Viesulas, diksilendas Old Cellar Dixi Band, foto, dailės ir dizaino, tapybos studijos, teatras, pučiamųjų ir instrumentų orkestras. KTU garsina tradiciniai renginiai: RAFES, DiDi festivaliai, bėgimas rektoriui prof. K. Baršauskui atminti, studentų krepšinio varžybos Rektoriaus taurė, pilietinės akcijos Alkoholis. Ar tai tau?, Pasakyk, kodėl verkiu ir kiti.

Savo Alma Mater 85-mečiui universitetas skyrė šventinių renginių ciklą: vyko konferencija Mokslas ir pramonė: mokslo reforma ir ūkio poreikiai, chorų koncertas ir kita. Iškilmingame minėjime Muzikiniame teatre sveikinimo žodžius ir sėkmės palinkėjimus universitetui tarė garbūs svečiai, kurių daugelis – KTU absolventai. „Tais žmonėmis, kurie išeidavo iš šios aukštosios mokyklos, visada galėdavai pasitikėti“, – kalbėjo prezidentas Algirdas Brazauskas. „Lietuvos ūkio plėtra – geriausias čia rengiamų inžinierių kokybės įrodymas“, – teigė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Romualdas Ginevičius. „Būtent moksliniai tyrimai, gražiai plėtojama tarptautinė partnerystė, nuolatinis dėmesys technologinėms inovacijoms ir eksperimentinei plėtrai įtvirtina Jus kaip ryškius akademinės bendruomenės lyderius Lietuvoje“, – Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo vardu sveikino Fondo direktoriaus dr. Sigitas Renčys.