MOKSLASplius.lt

Puoselėja lietuviškas universitetinio mokslo tradicijas


Didžiausias Baltijos šalyse


1950–1990 m. veikęs KPI per visą naujosios okupacijos laikotarpį atsilaikė prieš agresyvią rusifikavimo ir perdėto internacionalizavimo politiką, kiek pajėgdamas stengėsi išlaikyti senąją universiteto dvasią, tautines ir akademines tradicijas, dėstymą lietuvių kalba. Atgavęs universitetinį statusą universitetas pasuko sparčiu studijų ir mokslų reformos keliu.

KTU šiandien – didžiausias technologinės krypties universitetas Baltijos šalyse. Jame studijuoja beveik 20 tūkst. studentų ir 500 doktorantų. Iš KTU filialų išaugo universitetai Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Universiteto darbuotojai „pagimdė“ ISM – pirmąjį privatų universitetą Lietuvoje. Universitetas taip pat yra geriausios Lietuvos gimnazijos steigėjas.

Prof. R. Bansevičiaus tvirtinimu, šiuo metu universitetas pirmauja daugelyje sričių: pats užsidirba daugiau negu gauna iš valstybės biudžeto, palaiko ypač glaudžius ryšius su pramone, pirmauja tarptautinių mokslo projektų srityje. Universiteto garbės daktarų galerijoje puikuojasi žymiausi pasaulio ir Lietuvos mokslininkai. 100 tūkst. universiteto absolventų užėmė ar užima svarbias pozicijas šalies gyvenime – nuo prezidento iki ministrų, Seimo narių, sėkmingai dirbančių firmų direktorių. Kas trečias specialistas, einantis aukštas vadovaujamas pareigas sėkmingiausiai dirbančiose Lietuvos bendrovėse, yra baigęs KTU (tai paaiškėjo iš neseniai savaitraščio Veidas atlikto tyrimo, paskelbto 2007 m. vasario 15 d. Nr. 7). Labai išaugo tarptautinis universiteto prestižas – vien tik 2006 m. jame lankėsi bei moksliniais laimėjimais domėjosi Belgijos karalius Albertas II, Čekijos Respublikos prezidentas Vaclavas Klausas, Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.

Vienas svarbiausių strateginių KTU tikslų – tapti mokslo universitetu. Prielaidos tam yra puikios. Dalyvaujama trijuose pasauliniuose projektuose: NATO AGS projekte (žemės stebėjimo sistema), ITER – valdomo termobranduolinio reaktoriaus kūrimo projekte bei diagnostinės sistemos kūrimo naujo tipo branduoliniam reaktoriui MYRRHA projekte. Dinamiškai plėtojami ultragarso, chemijos, aplinkosaugos, valdymo technologijų, biomedicininės inžinierijos, pjezomechanikos, mechatronikos, edukologijos, vadybos ir viešojo administravimo tyrimai. Mokslinį universiteto potencialą reprezentuoja per metus išleidžiamos keliolika monografijų, daugiau kaip šimtas straipsnių, išspausdinamų Mokslinės informacijos instituto (ISI) sąrašo mokslo leidiniuose, ir daugiau kaip tūkstantis mokslo darbų kituose recenzuojamuose leidiniuose. Aktyviai dalyvaujama ES tarptautinėse mokslo programose, Lietuvos aukštųjų technologijų, mokslo ir eksperimentinės plėtros veikloje bei kuriant žinių visuomenę.Įsimintina pirmojo KPI rektoriaus prof. Kazimiero Baršausko (viduryje) nuostata: „Atkakliai siekite mokslo, būkite darbštūs, turėkite kantrybės ir anksčiau ar vėliau pasieksite didelių laimėjimų...“

„Neabejoju, kad mūsų universitetas pirmaus įgyvendinat realią svajonę – paverčiant Kauną aukštų technologijų miestu, kuriame puikiai derėtų gera geografinė padėtis, mokslinis potencialas ir senos technologinės tradicijos“, – savo pranešime tvirtino laikinasis KTU rektorius.


Atidarytas naujas mokslo centras


Gražus universiteto 85-mečio akcentas – vasario 2 d. atidarytas nacionalinis Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras (MMSIC). Pasak projekto vadovo prof. Vytauto Ostaševičiaus, tai vienas sėkmingiausių Lietuvoje praktinių žinių ekonomikos darbų. Jis reikšmingas ne tik universitetui.

Rekonstruojant MMSIC skirtas patalpas KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultete panaudota daugiau kaip milijonas litų iš ES paramos lėšų. Per 900 kv. m plote įkurtos 7 laboratorijos (Holografijos, Pjezomechanikos, Biomechatronikos, Duomenų analizės ir valdymo, Jutiklių, Vykdiklių, Dinamikos), 3 auditorijos bei pagalbinės patalpos. MMSIC Centrinėje buveinėje įdiegtas lazerinis vibrometras, skirtas mikroelektromechaninių sistemų, bangolaidžių, pjezo ir kitokių pavarų, kuriose naudojamos „sumanios“ medžiagos, tyrimams. Biomechatroninių sistemų kinetikos analizei įsigytas unikalus trimatis judesių matavimo kompleksas. Modeliuoti ir valdyti gamybinius procesus padės moderni įranga, įsigyta mechatroninių sistemų vykdiklių tyrimams. Duomenų analizės ir valdymo laboratorijoje bus naudojama įranga, leidžianti kurti ir analizuoti duomenų perdavimo protokolus, modeliuoti mechatronines sistemas ir kurti jų valdymo algoritmus.

Be minėtos pagrindinės MMSIC bazės, dar 3 modernios laboratorijos rengiamos Automatikos ir valdymo (KTU), Mechatroninių sistemų (Vilniaus Gedimino technikos universitete) ir Jūrinių mechatroninių sistemų (Klaipėdos universitete) skyriuose. Tai tik keli pavyzdžiai, parodantys, kad KTU inciatyva šalyje sėkmingai kuriamas mechatronikos tyrėjų tinklas. Šiam projektui vykdyti buvo skirta apie 3,85 mln. litų ES ir Lietuvos Respublikos paramos lėšų.

Pagal mechatronikos tyrėjų kompetencijos tobulinimo nacionalinės programos, kuriai vadovauja prof. R. Bansevičius, planus, iki 2008 m. tikimasi apmokyti per šimtą mechatronikos tyrėjų bei dėstytojų (šiam tikslui iš ES struktūrinių fondų skirta 1,8 mln. litų). Penktadalis jų (dvidešimt dėstytojų) tobulinsis užsienio mokslo centruose. Jauniems mokslininkams ir tyrėjams bus sudarytos sąlygos vykdyti tarptautinio lygio mokslo tiriamuosius bei taikomuosius darbus, kuriančius naujas žinias ir didinančius šalies ūkio konkurencingumą. Pasak vieno minėtų projektų vadovų, KTU akademinių reikalų direktoriaus doc. dr. Prano Žiliuko, šiuo metu rengiamos europinio lygio mechatronikos magistrantūros ir doktorantūros studijų programos. Mūsų šalies bei užsienio valstybių mechatronikos entuziastai galės mokytis keturiose studijų programose. MMSIC – tai vienas didžiausių KTU koordinuojamų valstybinės svarbos projektų.


Violeta Gedminienė,
Vilius Misevičius

KTU Visuomenės informavimo grupė



Nuotraukose:

„Vienas svarbiausių strateginių KTU tikslų – tapti mokslo universitetu“, – konferencijoje „Mokslas ir pramonė: mokslo reforma ir ūkio poreikiai“ teigė laikinai einantis rektoriaus pareigas prof. Ramutis Bansevičius

Įsimintina pirmojo KPI rektoriaus prof. Kazimiero Baršausko (viduryje) nuostata: „Atkakliai siekite mokslo, būkite darbštūs, turėkite kantrybės ir anksčiau ar vėliau pasieksite didelių laimėjimų...“