Apie ekspertizę. Keletas pastebėjimų dėl Mokslo Lietuvos ekspertizių, ekspertų vertinimų, šio laikraščio statuso ir perspektyvų

Žinoti visa tai skaitytojui būtina. Mat jei ekspertų būta ir daugiau, ne vien A. Samalavičius ir A. Navickas, atlikę tą pačią ekspertizę, jie privalėjo tarpusavyje suderinti ekspertizės tikslus, uždavinius, o ypač – metodus, juk tyrinėjo tą pačią temą ir problemą! To nepadarius būtų neįmanoma baigus visų leidinių ekspertizę palyginti gautus tyrimo duomenis, juo labiau – atlikti išsamią atskirų leidinių lyginamąją analizę. Ekspertas A. Navickas savo vertinimuose rašo: „(...) Mokslo Lietuva iš visų apžvelgiamų leidinių atrodo prasčiausiai“. (Gaila, kad ekspertas nepaaiškino konkrečiai, kas turima galvoje, ir šio savo teiginio nepagrindė kitų leidinių, su kuriais Mokslo Lietuvą lygina, ekspertizių statistinių duomenų palyginimu!)

Su tais pačiais ekspertizės metodologijos ir metodikos klausimais yra susiję ir kiti svarbūs dalykai. Pavyzdžiui, veltui ekspertų vertinimuose ieškotume nurodytų metodų, kurie buvo panaudoti minėtų leidinių ekspertizėms atlikti. Jie čia net neminimi, nors reikėjo tai padaryti.

Jeigu tam buvo naudotas ekspertų nuomonės (tarkim, kiekvienam leidiniui buvo skirta po du ekspertus) metodas, tai ekspertų vertinimų pabaigoje turėjo būti paskelbta ir apibendrinta visų jų nuomonė, kitaip tariant, bendrosios išvados apie tuos leidinius, kurie pateko į ekspertų grupės akiratį. Jokie „reziumavimai“ (lietuviškai – „santrumpos“ – V. R.), kaip tai daro ekspertas A. Navickas, jų niekada neatstos. Argi ekspertai to nežinojo?

Skaitydami Mokslo Lietuvos vertinimus, matome, kad abiejų ekspertų nuomonės retsykiais gerokai išsiskiria. Pavyzdžiui, doc. dr. A. Samalavičius po citatos apie laikraščio tikslus rašo: „Galima konstatuoti, kad informavimo funkciją leidinys iš esmės (toli gražu ne be priekaištų) atlieka“. Tuo metu A. Navickas po tos pačios citatos nurodo kitaip: „Mano įsitikinimu, savaitraščio misija įgyvendinama tik nedidele dalimi“. Vienas rašo, kad „Tokio pobūdžio leidinys mokslo visuomenei reikalingas“, kitas, – kad Mokslo Lietuva tėra tiktai akademiškų diskusijų apie Akademiją ir mokslą simuliacija“ ir t. t. Še, tau, kad nori! Tai kuriuo ekspertu dabar tikėti laikraščio skaitytojui, redakcijos darbuotojams? Kurio eksperto vertinimą, priimdami vienus ar kitus sprendimus dėl tolesnės šiam laikraščiui paramos, ims domėn SRTR fondo vadovai?

Beje, abu ekspertai kartoja vieną ir tą pačią citatą, kuriai išvis ne vieta išvadose ar vertinimuose. Šios abi citatos su autorių prierašais: „Mokslo Lietuva skelbiasi, esą jos tikslas (...)“ ir „Šis leidinys tvirtina, jog jo tikslas (...)“ užima net po septynias eilutes kiekviename rašinyje. Tai irgi rodo, kad abiejų ekspertų minėti vertinimai nebuvo nei apibendrinti, nei suderinti, nei tarpusavyje sukoordinuoti. Tai gal ekspertizės metu nebuvo naudotas ir pats mokslinis ekspertų nuomonės metodas? Kitaip argi būtų likusios neužbaigtos jo procedūros – neatliktas ekspertų nuomonių apibendrinimas, neparašytos bendros, baigiamosios išvados? Šiaip ar taip, bet leidinio Mokslo Lietuvos ekspertų vertinimuose tokio nuomonių apibendrinimo, bendrų išvadų ir bendro šio laikraščio įvertinimo tikrai nėra.

Dėl metodologijos

Ekspertizių rengimo metodologijos ir metodikos požiūriu ne geresnė padėtis ir dėl Mokslo Lietuvos vertinimo kriterijų. Kiekvienas ekspertas, atlikęs bent vieną mokslinę ekspertizę, puikiai žino, kad neturėdamas konkrečių vertinimo kriterijų, neatliksi jokios ekspertizės. Keista, bet atrodo, kad Mokslo Lietuvos vertintojai kažkodėl į tai numojo ranka. Tiesa, doc. dr. A. Samalavičius, rašydamas apie laikraščių vertinimo prielaidas, vertinimo kriterijus paminėjo. Esą, prielaidomis „(...) remtasi taikant kriterijus leidinių ekspertiniam vertinimui“. Na, prielaidos prielaidomis! Tačiau kriterijų, naudotų laikraščių ekspertizėms atlikti, čia nematome nė vieno. Kodėl? Nejaugi jie nebuvo parengti? Jei taip, ko tada laikraščiuose ieškojo ekspertai? Gal tik to, kas jiems asmeniškai įdomu (neįdomu), patinka (nepatinka), gražu (negražu) ir panašiai. Bet tai jau, toli gražu, – ne mokslinė ekspertizė ir ne ekspertų vertinimai! Tai, geriausiu atveju – vien eilinio piliečio, mažai pažįstančio šį laikraštį, abejotini pasamprotavimai.

Dar įdomiau su laikraščių ekspertizės kriterijais pasielgė A. Navickas. Jo Mokslo Lietuvos vertinimų pirmasis sakinys skamba taip: „Prieš pradedant konkrečių leidinių analizę, būtina įvardinti svarbiausius kriterijus, kurie turėtų būti naudojami vertinant leidinių privalumus ir bėdas“. Keisčiausia tai, kad sau ir kitiems priminęs šventą mokslinę tiesą, pats autorius ją tuojau pat pamiršo ar tiesiog nusprendė to visai nebepaisyti. Todėl, užuot čia pat išvardijęs laikraščių vertinimo kriterijus, jis toliau pateikia klausimus, kuriuos esą būtina kelti... Apie kriterijus, kurie, anot jo, „turėtų būti naudojami vertinant leidinių privalumus ir bėdas“, tekste nėra nė vieno žodelio. Kodėl? Juk ekspertizės kriterijai viena, o klausimai – visai kas kita! Pirmieji padeda ekspertui orientuotis darant ekspertizės metu įgytų duomenų vertinimus ir apibendrinimus, o antrieji leidžia jam susiorientuoti, ką ekspertizės metu reikia ištirti. Gal autorius to neskiria?

Minėtuose ekspertų vertinimuose, paskelbtuose laikraštyje, trūksta ekspertizės uždavinių. Galbūt todėl nepasisekė ekspertui A. Navickui konkrečiai apibrėžti ir tuos pagrindinius klausimus laikraščių ekspertizėms, kuriuos, anot jo, būtina iškelti „kiekvieno analizuojamo leidinio atveju“. Sunku net suprasti, ar ekspertas šiuos klausimus suvokia kaip ekspertizių uždavinius (mat uždaviniai, kaip ir kriterijai ar kiti minėti svarbūs ekspertizės dalykai, čia taip pat liko neaptarti), ar vien kaip orientacinius klausimus ekspertams? Pagaliau, tai nekeičia esmės, nors ekspertizės uždavinius, rengdamasis bet kuriai ekspertizei, tyrėjas privalo apsibrėžti iš anksto ir jų laikytis. Todėl skaitydami abiejų ekspertų vertinimus jų kaip tik čia ir pasigendame. Kad ir kaip ten būtų, straipsnyje mes šiuos klausimus toliau irgi vadinsime autentiškai – „pagrindiniai klausimai“. Be to, kad netektų prie jų grįžti vėliau, kartu aptarsime ir ekspertų rašinių, paskelbtų laikraštyje Mokslo Lietuva, kai kuriuos stiliaus ypatumus.

Bus daugiau