Septintoji bendroji programa ir ES lūkesčiai: žvilgsnis iš Europos Parlamento
Taigi apie ką kalbama šiandien Europos Sąjungoje? Pirma, tai augimas, konkurencingumas ir užimtumas žinių visuomenėje; apimamas švietimas ir mokymasis visą gyvenimą (čia dar kartą priminsiu mūsų rengtą projektą TRIPOD, kuris Septintojoje programoje užgims iš naujo, ankstesniojo projekto garbei pavadintas TRIPED), taip pat žinių, ekonominio augimo ir socialinės gerovės tarpusavio sąveika, inovacijų, konkurencingumo ir darbo rinkos politika, ekonominės struktūros ir našumas. Antra, tai ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos siekių suderinimas; apimama regionų ekonominė ir socialinė sanglauda, aplinkosaugos politikos socialiniai ir ekonominiai matmenys, socialiniai ir ekonominiai modeliai Europoje ir visame pasaulyje, bendrosios žemės ūkio politikos reformos įtaka Europos kaimo ekonomikoms ir kt. Trečia, tai pagrindinės visuomenės tendencijos ir jų padariniai; apimamos tokios temos kaip demografinė kaita, šeimos ir darbo suderinimas, sveikata ir gyvenimo kokybė, jaunimo politika, socialinė atskirtis ir diskriminacija. Ketvirta, – Europa pasaulyje; apimamos tokios temos kaip prekyba, migracija, skurdas, nusikalstamumas, konfliktai ir jų sprendimas. Penkta, – pilietis Europos Sąjungoje; apimamas politinis dalyvavimas, pilietybė ir teisės, demokratija ir atskaitomybė, žiniasklaida, kultūrinė įvairovė ir paveldas, religijos, požiūriai ir vertybės. Daug apie tai kalbama ir rašoma Lietuvoje, apie tai kalba politikai, tyrėjai, mokslininkai, ieškodami būdų kaip išspręsti šias problemas: kaip pakeisti Lietuvos demografinę padėtį, suvaldyti emigraciją ir imigraciją, sumažinti skurdą (juk apie 20 proc. Lietuvos žmonių gyvena skurde, apie 30 proc. Lietuvos pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos!). Ar gali kas nors paneigti, jog tai nebūdinga ar nesvarbu Lietuvai?
Jau nekalbu apie kitas minėtas temas – pradedant religijomis, požiūriais ir vertybėmis, pilietybėmis, teisėmis, ir baigiant regionų ekonomine bei socialine sanglauda. Ar naujųjų ES valstybių, taip pat Lietuvos piliečiai yra visaverčiai Europos Sąjungos nariai? Ar jie gali naudotis visais narystės ES privalumais, ar visoje ES galioja pamatinės ES laisvės, pavyzdžiui, laisvas asmenų judėjimas? Ar mes turime ką pasiūlyti? Kaip šie klausimai turėtų būti sprendžiami ir kokius padarinius gali turėti dabartinė padėtis, jei paliktume ją tokią, kokia yra dabar?
Regionų socialinė ir ekonominė sanglauda – tai tema, kuria galima kalbėti labai daug. Darbo čia tikrai yra, ir neabejoju, jog mokslininkai turės ką pasakyti ir pasiūlyti politikams. Be to neturime pamiršti, kad moksliniai tyrimai ES mastu turi ypatingų privalumų – jie gali suteikti duomenų apie visą Europą. Šie duomenys būtini tam, kad geriau suprastume sudėtingus klausimus.
Ar tai ES problemos, kurioms ieškome sprendimo? Taip, bet kartu ir Septintosios bendrosios programos specifinės Bendradarbiavimo programos Socialinių bei ekonomikos ir humanitarinių mokslų srities temos – tai, kas jau dabar siūloma mums, norėsiantiems dalyvauti konkurse, kurio projektų pateikimo terminai jau žinomi – šių metų gegužės 10 d. ir lapkričio 29 d. Tai tik vienos specifinės programos vienos srities temos, ir tai toli gražu ne visos. Todėl tikrai galėsime save atrasti Septintojoje bendrojoje programoje, jei tik to norėsime.
Septintoji bendroji programa – tai neabejotinai visos ES ir mūsų, Lietuvos, darbotvarkė. Europos Sąjunga ir Lietuva susiduria su daugybe socialinių bei ekonominių iššūkių, todėl tiesiog privalome juos perprasti ir formuoti bei įgyvendinti tinkamą politiką. Švietimo ir mokslo bendruomenei padedant, išnaudodami egzistuojančią mokslinių tyrimų socialinių, ekonominių ir kultūrinių metodų įvairovę, turime unikalią galimybę Europos mastu vykdyti šio pobūdžio mokslinius tyrimus. Iš jų gaus naudos ES valstybių piliečiai – o juk mūsų jau 492 milijonai! Tuomet galėsime pasiekti, užtikrinti ir kitus dalykus, pavyzdžiui, gyvenimo kokybę, švietimą ir užimtumą, demokratiją ir pilietinį dalyvavimą, kultūrinę įvairovę ir vertybes.
Paminėkime dar vieną Septintosios bendrosios programos elementą – „žinių regionų“ plėtrą, siekį, kad būtų sujungti mokslinių tyrimų partneriai – universitetai, tyrimų centrai, verslo įmonės ir vietinė valdžia – viename regione. Taip būtų sustiprintas vykdomų tyrimų potencialas.
Dar vienas minėtinas Septintosios bendrosios programos bruožas – reikšmingas jos veikimo supaprastinimas lyginant su ankstesnėmis programomis. Jis apima visus finansavimo etapus, įskaitant finansavimo schemų, administravimo ir finansavimo taisyklių bei procedūrų supaprastinimą, taip pat lengviau skaitomų ir „vartotojui patogesnių“ dokumentų pateikimą.
Pabaigos žodis
Septintoji bendroji programa – tai tikrai mūsų programa. Ji yra apie mus ir skirta mums. Todėl noriu Lietuvos mokslininkus paskatinti joje aktyviai dalyvauti.
Dar kartą prisiminkime savo ir kolegų iš Mykolo Romerio universiteto patyrimą, tą atvejį, kai likome treti, o buvo pasirinkti finansuoti du pirmieji projektai. Sakiau: galima manyti, kad mums nepavyko. Bet iš tikrųjų mes laimėjome, nes turime tai, ką išmokome ir įgijome rengdami tą milžinišką projektą su daugiau negu septyniomis dešimtimis partnerių – universitetų, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų – iš kelių dešimčių valstybių. Tai yra ryšiai, gebėjimas derinti skirtingas pozicijas, norus, požiūrius, filosofijas, kultūrinių, istorinių ir kitokių takoskyrų įveikimas, kitaip tariant, tai buvo tikriausia integracija į Europos mokslo ir studijų erdvę! Viską galima panaudoti ir pritaikyti rengiant naujus, patobulintus projektus, kuriant bendras studijų programas ir t. t. Įgijome taip reikalingus administracinius gebėjimus, nors mes, ES naujokai, buvome įtariami, kad jų neturime. Tereikėjo tik sulaukti Septintosios bendrosios programos, kad parodytume, ką iš tiesų galime.
Nuotraukoje: Septintosios bendrosios programos atidarymo konferencija Vyriausybės rūmuose: Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros direktorė Birutė Bukauskaitė, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų direktorato atstovas Arnoldas Milukas, Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė, LR Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Lietuvos mokslų akademijos mokslinis sekretorius prof. Valdemaras Razumas ir Europos Komisijos mokslo ir mokslinių tyrimų komisaras Janezas Potočnikas.
