Genų mokslo takais ir takeliais (1)
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, šio Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas bendrauja su Mokslo Lietuva.
Kristus ir genų mokslas Gerbiamasis Profesoriau, esate Lietuvos gyventojų populiacijos tyrinėtojas, tad nieko stebėtino, kad žurnalistai dažniausiai Jūsų ir klausia apie šiuos tyrinėjimus. Mes taip pat neišvengsime šios temos, bet iš pradžių aptarkime kitą naujieną. Vasario 26-ąją užsienio šalių televizijos stotys pranešė pakankamai sensacingą naujieną: garsus Holivudo kino režisierius Džeimsas Kameronas (James Cameron), kino filmo „Titanikas“ kūrėjas, tikina Izraelyje esant Jėzaus Kristaus kapą. Tvirtinama, kad jame taip pat esą palaidoti ir kiti Šventos šeimos nariai, taip pat ir Šv. Marija. Jie išvardyti: Jėzus, Juozapo sūnus, Jokūbas, Juozapo sūnus, Marija, Mariamenė (arba Marija e Mara, galimas daiktas, tai Marija Magdalietė), Matas, Judas, Jėzaus sūnus ir Josė. Kameronas jau spėjo apie tai sukurti dokumentinį filmą, kuriame teigiama, kad Kristus ir Marija Magdalietė buvo vyras ir žmona. Nesigilindami į šias peripetijas, tarkime, kad iš tikro toks kapas būtų aptiktas, ir tai ne eilinis sensacijų medžiotojų paklydimas. Ką tai duotų genetikams?
Man teko matyti per BBC šiam įvykiui skirtą reportažą, taip pat per CNN žinomo televizijos laidų vedėjo Larry’io Kingo laidą Larry King Live. Panašus klausimas buvo keliamas ir toje laidoje.
Mėgindamas atsakyti kiekvienas mokslo žmogus pirmiausia sau užduotų klausimą, ar tikrai toks žmogus – Jėzus Kristus – buvo. Kol kas mokslo tai nėra tvirtai įrodyta. Jeigu tokio žmogaus nėra buvę, tai nėra prasmės kalbėti apie jo palaikus. Suprantu, kad Bažnyčiai čia klausimo nekyla, bet mes šiuo atveju atstovaujame mokslui.
Lyg ir akivaizdu, kad jeigu krikščionybė atsirado prieš 2 tūkst. metų, tai turėjo būti pradinė priežastis, tos religijos pradininkas. Juk ir dabar pasaulyje yra daugybė įvairių sektų, mokymų, pranašų ir naujų religijų skelbėjų. Man teko lankytis daugelyje šalių: Kinijoje, Japonijoje, Taivane ir kitose, mačiau daugybę pranašų, pretenduojančių ne tik skleisti Dievo žodį, bet ir būti naujos religijos kūrėjais bei skleidėjais.
Taivane vieno universiteto rytinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje genetikai mane nuvedė į milžinišką bažnyčią ir aiškino, ką jų dvasinis vadovas ir mokytojas (Master) mano vienu ar kitu klausimu. Šį universitetą išlaiko naujos religinės pakraipos organizacija, kurią net būtų sunku pavadinti sekta. Tai naujos religinės krypties Bažnyčia, turinti pasaulyje kelis šimtus milijonų tikinčiųjų – man taip buvo tvirtinama.
Ką noriu pasakyti? Ir mūsų dienomis pasaulyje atsiranda daugybė dvasinių vadovų, pranašų ir „mokytojų“, kaip jie save vadina, kurie sugeba savo skelbiamas tiesas išplatinti milžiniškose teritorijose, kartais net keliuose žemynuose. Milijonai žmonių paklūsta toms skleidžiamoms idėjoms, pajungiami naujų pranašų interesams, ir kas žino, ar iš to neišsirutulios naujos religijos. Vadinasi, gyvename kartu su naujų religijų kūrėjais, esame jų amžininkai. Ir minėtame universitete Taivane Ramiojo vandenyno pakrantėje man buvo vardijama, kur tos naujos religijos atstovai jau turi savo bažnyčias – Šiaurės Amerikoje, Vokietijoje, kitose šalyse. O štai Baltijos šalyse sakė dar savo bažnyčių neturintys.
Gal gavote pasiūlymą būti tos naujos religijos atstovu ar vietininku Lietuvoje?
(Juokiasi.) Ne, tokių pasiūlymų negavau, bet man buvo parodytos tos naujos Bažnyčios galimybės. Prisipažinsiu, buvau priblokštas. Yra apie ką pamąstyti.
Juk kas buvo krikščionys krikščionybės atsiradimo pradžioje? Vienos iš daugelio sektų atstovai, ir tai tęsėsi bene 300 metų, skaičiuojant nuo Kristaus laikų. Juk tik Romos imperatorius Konstantinas Didysis (apie 285–337 m.) tapo pirmuoju krikščionių religijos globėju. Atsirado galimybės šią religiją plačiai skleisti, ji tapo valstybine Romos imperijos religija. Jei ne Konstantinas, kas žino, gal ir šiandien krikščionybė būtų išlikusi tik kaip viena iš daugelio religinių sektų.
Prieš metus buvau pakviestas į Izraelį, ten Tel Avivo universitete skaičiau paskaitą. Buvau nuvežtas ir į Kristaus kapo vietą Jeruzalėje, kur pastatyta Kristaus kapo bažnyčia. Teko lankytis oloje, kur – teigiama – buvo palaidotas Kristaus kūnas. Iš ten, jeigu tikėtume krikščioniškomis tiesomis, Kristaus kūnas buvo paimtas į Dangų. Tai ne visai mokslo interesų sritis.
Taip, suprantu, bet kas Jus kaip genetikos mokslo atstovą galėtų sudominti šioje problemoje? Tarkime, iš tiesų pavyko aptikti Kristaus–žmogaus palaidojimo vietą ir rasti palaikus. Ar genetikos mokslo metodais pavyktų identifikuoti Kristaus palaikus?
Genetiškai būtų sunku identifikuoti. Krikščioniškoji Bažnyčia teigia, kad Jėzus nebuvo vedęs ir neturėjo palikuonių. Tačiau Dž. Kameronas teigia, kad aptiktoje Jėzaus palaidojimo vietoje palaidotas taip pat ir vaikas – Judas. Krikščionybės teoretikai ir paprasti katalikai labai pasipiktino, nes ligi šiol buvo visuotinai teigiama, kad Kristus nebuvo vedęs. Žinoma, neskaitant įvairių pasirodžiusių romanų, kur gali rasti, ko tik nori. O genetikui šiuo atveju labai svarbu aptikti kokius nors tiriamojo asmens palikuonis, tada galėtume įrodyti giminystės ryšį. Tai sunkus atvejis.
Paprastai tiriama mitochondrinė arba Y DNR (vyrams). Mes galėtume nustatyti, kokio tipo ta Y DNR, bet tai nereiškia, kad ta DNR pažymėtų konkretų tiriamąjį asmenį. Jeigu tai vienas asmuo, tai jis „pakimba“ erdvėje, nes nėra su kuo lyginti.
Bet Jėzaus Kristaus atveju tai gal nebūtų beviltiškas atvejis, nes bent jau užsienio spaudoje teigiama, kad ten palaidoti ir kiti artimi giminaičiai ar net palikuonis.
Bent jau matytoje televizijos laidoje buvo teigiama, kad Jėzus Kristus turėjęs brolių, gal net keturis. Jų visų DNR būtų panaši. Bet datavimas nebūtų tikslus.
