Laurai laureatams

Kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose vyko iškilmingas posėdis, skirtas 2006 m. Lietuvos mokslo premijų laureatams apdovanoti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuo 1993 m. tai vyko keturioliktą kartą. Naujoji Lietuvos mokslo premijų komisija (iki 2006 m. – komitetas) savo veiklą pradėjo labai principingai ir griežtai: iš 16 galimų premijų skyrė tik 13, nors buvo pristatyti net 37 darbai.

Lietuvos mokslų akademijos pastate tęsiasi renovavimo darbai, renginiai perkeliami į kitas vietas, bet 2006 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai tikriausiai nesijautė nuskriausti, nes premijos teikimo iškilmės šiemet vyko Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose. Už tai Lietuvos mokslo premijų komisijos vardu Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui įžangos žodyje dėkojo Komisijos pirmininkas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Diplomatiškai pasinaudojęs palankia proga Z. R. Rudzikas paprašė Ministro Pirmininko rasti galimybių paspartinti Mokslų akademijos pastato renovavimo darbus, kad kitąmet mokslo premijos laureatus būtų galima sveikinti įprastoje vietoje. Šie žodžiai buvo palydėti susirinkusiųjų aplodismentais, nepraslydo ir pro Ministro Pirmininko ausis. Savo sveikinimo žodyje Vyriausybės vadovas davė tokį pažadą.

Iš kitų šių metų renginio išskirtybių būtų galima atkreipti dėmesį į gana taikų mokslininkų kalbėsenos toną. Prisimenant gana kritiškus žodžius, kuriuos Lietuvoje vykdomos mokslo politikos tema ankstesniais metais išsakydavo tuometinis Lietuvos mokslo premijų komiteto (2006 m. komiteto pavadinimas pakeistas į Lietuvos mokslo premijų komisiją) pirmininkas prof. Kęstutis Makariūnas ir kiti, gali atrodyti, kad šalyje mokslo reikalai arba sparčiai gerėja, arba mokslininkai pavargo nuo nevaisingo kalbėjimo. Visai galimas daiktas, kad pati aplinka veikė, nes atėjęs į svečius juk negali jaustis kaip namuose. Matyt, veikė ir naujojo Premjero asmenybė.

Vis dėlto net ir trumpame įžangos žodyje Z. R. Rudzikas spėjo suformuluoti mažų mažiausiai dvi problemas – Lietuvos MA pastato renovacijos ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos trūkumus, stabdančius aukštųjų technologijų kūrimą Lietuvoje. Buvo pateiktas ir pavyzdys: premijuotasis Vilniaus universiteto fizikų darbas Organinė optoelektronika: naujos organinės medžiagos, fotoreceptoriai ir fizikiniai reiškiniai juose (1980–2005 m.). Šio darbo autoriai E. Montrimas, V. Gaidelis, V. Jankauskas, V. Getautis ir D. J. Sidaravičius yra 5 JAV patentų bendraautoriai (pareiškėjai – korporacija Samsung ir kt.). Negana to, kartu su Samsung korporacija jie yra pateikę daugiau kaip 30 paraiškų JAV, Japonijos ir Europos Sąjungos patentams. Kur problema? Lietuvos mokslininkai tėra tik tų patentų bendraautoriai. Lietuvoje tokie patentai nėra įtraukiami į apskaitą, nes patentų savininkai yra ne Lietuvos institucijos.

Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad už patentinio grynumo patikrinimą reikia sumokėti keletą tūkstančių litų, o už patentavimą kurioje nors šalyje – dešimtis tūkstančių litų. Universitetai, mokslo institutai šiems tikslams lėšų neturi. Be to, šalyje galiojanti mokslo skatinimo ir darbuotojų atestavimo sistema yra tokia, kad tenka rūpintis kuo greičiau savo darbą išspausdinti tarptautinėje spaudoje, vadinasi, kuo skubiau ir dovanai atiduoti pasauliui. Imkite ir naudokite net ačiū nesakydami.

Z. R. Rudzikas atkreipė dėmesį į keistą paradoksą: Lietuva skiria dešimtis ir šimtus milijonų litų fundamentiniams tyrimams, bet neranda kelių šimtų tūkstančių litų perspektyviausioms idėjoms patentuoti.

Trumpoje, bet mintimis gana sodrioje Lietuvos mokslo premijos komisijos pirmininko prakalboje buvo išsakyta ir tokia mintis: Lietuva pasaulio nenustebins mokslinių publikacijų kiekybe (kažkodėl būtent šito visą laiką siekiama), bet gali stebinti darbų originalumu, naujumu ir kokybe. Beje, būtent į tai mus orientuoja Europos Sąjungos už mokslą ir jo taikymą atsakingos struktūros. Iš mūsų reikalaujama ne kiekybės, bet excellence, t. y. puikumo.

Iš mokslo laukiama naujų postūmių

Posėdžio darbotvarkę pakoregavo Ministro Pirmininko tą dieną turėjęs prasidėti vizitas į Lenkiją, tad vietoj 1,5 darbotvarkėje numatytos valandos posėdis buvo sutrumpintas iki valandos. Ministras Pirmininkas G. Kirkilas perdavė 2006 m. Lietuvos mokslo premijos laureatams Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimus, priminė artėjančią Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną. Tai gera galimybė susimąstyti apie visiems svarbiausius dalykus: apie šalį, kurioje gyvename, dirbame ir kuriame, apie mūsų visų darbų svarbą ir šviesesnę savo vaikų ateitį. Ši sąvoka neįsivaizduojama be mokslo, švietimo, kultūros, ekonomikos. Tai lyg ir aksioma. Regis, mažai kam kyla abejonių, kad nacionaliniai tikslai pasiekiami pasitelkus žinias, intelektinius bei dvasinius gebėjimus. Mokslas, kultūra didina žmogaus pasirinkimo galimybes ir visuomenės gerovę.

G. Kirkilas priminė svarbią užduotį, kurią patys išsikėlėme, ir kuri būtina šiandieniniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje: per artimiausius 10 metų sukurti žinių visuomenę, o šio uždavinio sprendimas siejasi su mokslo ir moderniųjų technologijų plėtra. Mokslo ir technologijų plėtros kryptys bei prioritetai yra kiekvienos vyriausybės sunkiai sprendžiamas uždavinys, o 14-oji Lietuvos Vyriausybė šį uždavinį deklaravo kaip savo veiklos prioritetą. Anot Premjero, šiandien jau nėra reikalo gaišti laiko diskusijoms apie šalies mokslo ir technologijų artimos ateities vizijas. Daugiau dėmesio būtina sutelkti į mokslo sistemos pertvarkos strateginių tikslų įgyvendinimą. Tie tikslai išdėstyti Lietuvos nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2006–2010 m. plane.

Šalyje siekiama padidinti mokslo sistemos veiksmingumą ir aktualumą, sudaryti sąlygas, kad mokslo laimėjimai būtų panaudojami ūkio, švietimo, kultūros ir socialinėms reikmėms tenkinti. Teks siekti mokslo ir studijų sistemos struktūros optimizavimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programinio bei projektinio finansavimo efektyvinimo, taip pat daugelio kitų svarbių uždavinių. G. Kirkilas pabrėžė mokslo ir verslo bendradarbiavimo, plėtros į Europos Sąjungos mokslinę erdvę bei kitų uždavinių svarbą.

Premjeras taip pat priminė, kad prof. Egidijaus Aleksandravičiaus vadovaujama darbo grupė pateikė konkrečius siūlymus dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Sistema turės būti pertvarkoma vadovaujantis autonomijos, atsakomybės ir atsiskaitomybės, valstybės reguliavimo mažinimo, konkurencijos ir asmeninio suinteresuotumo principais. Premjeras atkreipė dėmesį į išvardytų principų prieštaringumą. Juos įgyvendinti bus nelengva ir dėl įvairių teisinio pobūdžio niuansų. Šis darbo grupės pasiūlymas bus pateiktas visoms politinėms partijoms, nes 14-osios Vyriausybės tikslas, – teigė G. Kirkilas, – pasiekti politinį sutarimą dėl mokslo ir studijų reformos tęstinumo, nepaisant to, kokios politinės jėgos laimės rinkimus.

Žadama remtis mokslo bendruomene

Kaip ypač svarbų uždavinį Premjeras įvardijo iš mokslo laukiamą postūmį šalies pramonei modernizuoti. Mokslui jau nepakanka užtikrinti vien studijų procesą ir rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet būtina rūpintis ir pramonės efektyvinimu, spartesne šalies ekonomikos plėtra. Tam reikia sudaryti sąlygas, dažnai ir inicijuoti mokslo, studijų ir verslo centrus, vadinamuosius „slėnius“, žinių ekonomikos „trikampį“, kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir inovacijos. Artimiausiame Vyriausybės posėdyje Premjeras pažadėjo patvirtinti valstybinės reikšmės integruoto mokslo, studijų, verslo centrų („slėnių“) kūrimo ir plėtros koncepciją, kuria remiantis bus steigiami žinių ekonomikos branduoliai. Juk ne paslaptis, kad net ir sparčiai augdama mūsų šalies ekonomika, deja, ligi šiol grindžiama daugiausia vadinamosiomis žemomis ir vidutinėmis technologijomis.