MOKSLASplius.lt

Tarpdisciplininė muzikologija

Rolandas Aidukas
Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės sekretorius,
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas



Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupė (iš kairės): prof. dr. Darius Kučinskas, sekretorius doc. Rolandas Aidukas, pirmininkas prof. dr. Karolis Rimtautas Kašponis, doc. Romaldas Misiukevičius, doc. dr. Rimantas Astrauskas (LMS salėje, Vilniuje, 2011 05 13)Lietuvos mokslininkų sąjungoje susikūrė (2011 05 13) naujas struktūrinis padalinys – Tarpdisciplininės muzikologijos grupė. Jos iniciatorius – profesorius, humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaras Karolis Rimtautas Kašponis, kuris ir išrinktas grupės pirmininku.

Muzikos mokymas Lietuvoje turi senas ir gilias tradicijas. Čia reikėtų priminti muzikos dalyko, kaip mokslo, dėstymą senajame Vilniaus universitete ir ypač 1667 m. profesoriaus Žygimanto Liauksmino išleistą vadovėlį „Muzikos mokslas ir praktika“ („Ars et praxis musica“). Laiko tėkmėje šios mokslo šakos raida priklausė nuo šalies politinės padėties. Muzikos mokslui įtakos turėjo ir šalies mokslinis potencialas, ypač pasaulio muzikologija.

Tarpdisciplininės muzikologijos grupės Lietuvos mokslininkų sąjungoje atsiradimui reikšmės turėjo Tarpdisciplininės muzikologijos (Interdisciplinary Musicology) konferencijos, vykusios Šefildo (Sheffield) universitete (Anglija, 2010 07 23–24), problematika. Jau pats pavadinimas nusako, kad tyrimuose remiamasi ne viena mokslo šaka, tačiau pagrindinis dalykas yra muzikologinis požiūris kiekviename tyrimo etape. Konferencijoje dalyvavo apie 80 dalyvių, tačiau pranešimų buvo perpus mažiau, nes pranešimą ruošė du ir daugiau artimų ar skirtingų sričių mokslininkai. Pavyzdžiui, buvo gretinamos tokios mokslo šakos kaip muzikologija – biologija, etnomuzikologija – akustika, muzikos atlikimas – psichologija, muzikologija – statistika, lyginamoji muzikologija – genetinė antropologija.

Šioje konferencijoje Kauno technologijos universiteto prof. dr. Darius Kučinskas ir jo kolega doc. dr. Rytis Ambrazevičius pateikė stendinį pranešimą „Ar iš tikrųjų „nacionalinis kompozitorius“ yra nacionalinis?“, metodologiniu pagrindu remdamiesi prof. K. R. Kašponio studija „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ (rusų kalba, reziumė prancūzų, anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis, Vilnius: Mokslas, 1992). Jie atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, lenkų ir dzūkų liaudies dainų lyginamąjį tyrimą.

Prof. K. R. Kašponis, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmasis individualiai priimtas narys – muzikologas, ėmėsi iniciatyvos sudaryti Tarpdisciplininės muzikologijos grupę iš mokslininkų, kurių darbai atitinka šią tyrimų kryptį. Grupėje yra ir tie mokslininkai, kurie dalyvauja sinestezijos fenomeną turinčio menininko
M. K. Čiurlionio ir vieno žymiausių šiuolaikinių mąstytojų Algirdo Juliaus Greimo atminimo ir įamžinimo darbuose.

Norėčiau išsakyti keletą minčių apie prof. K. R. Kašponio mokslo darbus. Su jais susipažinau gilindamas žinias Lietuvos muzikos akademijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Meno aspirantūroje, vadovaujant prof. R. K. Kašponiui. Profesorius yra tarpdisciplininės ir lyginamosios muzikologijos pradininkas Lietuvoje.

Būdamas profesoriaus aspirantu susipažinau ir su jo intelektualine biografija. Jis – mokytojų sūnus, tėvų noru stojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultetą, o savo noru tuo pat metu įstojo į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos prof. Povilo Tamuliūno, kuris tuo metu buvo ir Lietuvos valstybinės konservatorijos prorektorius, kompozitorius ir muzikos teoretikas, kompozicijos klasę.

Studijuoti Vilniaus universitete sekėsi, jis buvo akademinės grupės seniūnas, o už pažangų mokymąsi dažniausiai gaudavo padidintą stipendiją. 1953 m. organizavo universiteto kamerinį orkestrą iš 24 studentų ir jam vadovavo. Aktyviai dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje, premijuotas už mokslo darbą apie Lietuvos pramonės raidą, kuriame statistikos vaidmuo buvo vienas svarbiausių. Universitete išklausė ir išlaikė aukštosios matematikos kurso du egzaminus pas žymų matematiką ir rektorių prof. Joną Kubilių. Taip pat išklausė ir sėkmingai išlaikė teorinės statistikos, ekonominės ir pramonės statistikos dalykų egzaminus. Atlikdamas Lietuvos plano komisijoje priešdiplominę praktiką, parašė diplominį darbą apie Lietuvos pramonės raidą, kuriame vyravo statistinė analizė. Diplominio darbo vadovas – žymus tarpukario ekonomistas-teoretikas, Vilniaus universiteto rektorius prof. Jonas Bučas.

Muzikos mokykloje K. R. Kašponis parašė diplominį darbą – Siuitą solistui, chorui ir fortepijonui. Vadovas – prof. P. Tamuliūnas, kurio šeimoje, pakviestas profesoriaus, gyveno diplomantas.

1956 m. pavasarį šiuos abu diplominius darbus – ekonomikos (su svaria statistikos dalimi) ir muzikos kompozicijos kūrinį – sėkmingai apgynė. Galima tvirtinti, kad abiejų mokyklų išduoti diplomai tapo tramplinu į tolesnį tarpdisciplininio darbo tyrimą.

Baigęs abi mokyklas, 1956 m. K. R. Kašponis buvo paskirtas įkurti Ukmergės muzikos mokyklą ir buvo jos pirmuoju direktoriumi. Vėliau jis studijavo choro dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, buvo studentų mokslinės draugijos pirmininku. Baigęs konservatoriją su pagyrimu, buvo pakviestas joje dėstyti. Jo specialybės pedagogas konservatorijos prorektorius prof. Antanas Budriūnas ne kartą primindavo, kad vertėtų sujungti tas žinias, mokėjimus ir įgūdžius, kurie buvo įgyti visose trijose švietimo įstaigose.

Konservatorijoje prof. K. R. Kašponis buvo choro dirigavimo ir partitūrų skaitymo klasių vedėjas, parašė keletą vadovėlių bei mokomųjų knygų ir 1981 m. apgynė disertacinį darbą apie lietuvių chorinės muzikos a cappella vaizdų pasaulį ir nacionalinės specifikos klausimus.

Tęsiant pradėtus tyrimo darbus apie lietuvių choro muzikos nacionalinės specifikos klausimus, išryškėjo, kad šie klausimai, pirmojoje disertacijoje apibrėžti remiantis lietuvių muzikologų A. Ambrazo, J. Antanavičiaus, J. Čiurlionytės, J. Gaudrimo, J. Juzeliūno,
V. Landsbergio, O. Narbutienės ir kitų moksliniais teiginiais, yra nepilni, tad vėliau teko ieškoti naujų tyrimo kelių.

Remiantis mokslininkų A. Milkos, V. Paketūro, K. Žukausko mintimis, prof. K. R. Kašponis atliko lietuvių muzikos lyginamąjį tyrimą, kurį paskelbė disertacijoje, deponuotuose darbuose bei planiniuose mokslo-tiriamuosiuose (1985–1989 m.) darbuose ir monografijoje „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija: Bendrumo faktorių ir skirtumų funkcijų lyginamasis tyrimas“ (Vilnius: Mokslas, 1992). Tyrimo pagrindu panaudotas lyginamasis ir tikimybinis-statistinis metodai.

Kijevo valstybinėje konservatorijoje antroji prof. K. R. Kašponio disertacija 1989 m. sėkmingai praėjo svarstymus ir buvo rekomenduota ginti. Iki to laiko disertacinio lygmens lyginamųjų ir tarpdisciplininių tyrimų Lietuvoje nebuvo, todėl prof.
K. R. Kašponis šioje srityje laikytinas pradininku.

Svarbia laikytina monografijos turinio publikacija knygoje „Universalumai muzikoje“ (Les universaux en musique, Paryžius: Sorbonos leidykla, 1998), kuri, mūsų džiaugsmui, yra skirta Algirdo Juliaus Greimo atminimui. Įspūdinga profesoriaus publikacija yra „Europos semiotikos studijų metraštyje“ (Europäische Zeitschrift für Semiotische Studien, Viena, Budapeštas, Madridas, Perpinjanas, 2001), kuria užbaigiamas skyrius „Kas yra „austriška“ muzika?“.

Tačiau dėl to meto politinės situacijos, kuomet disertacinio darbo gynimas buvo perkeltas iš Kijevo valstybinės konservatorijos į Lietuvos muzikos akademiją, kuri tik ką buvo gavusi teisę priiminėti habilitacines disertacijas, gynimas neįvyko.

Svarstant mokslo laipsnių sistemą, tuometinis Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prof. Rolandas Pavilionis yra sakęs, kad habilituoto daktaro laipsnis jau atgyveno ir paskutiniu metu tapo beišsigimstančiu. Lietuvos Mokslo Tarybos nuomone, habilituoto daktaro laipsnis turi būti paliktas, jį galėtų suteikti Lietuvos mokslų akademija, tačiau dabar ši sistema turi rimtų trūkumų – vertinimo kriterijai bei reikalavimai atskirose srityse, įvairiuose universitetuose gerokai skiriasi (ši informacija buvo pateikta radijo „Laisvoji Europa“ 2001 m. gruodžio 21 d. laidoje).

Šiuo metu habilituoto daktaro mokslo laipsnis Lietuvoje yra panaikintas. Galbūt šiam sprendimui įtakos turėjo ir šalies politikų valia.

Grįžtant prie prof. K. R. Kašponio tarpdisciplininio mokslo darbo – monografijos „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“, tenka prisiminti, kad svarbų atsiliepimą apie šį darbą parašė Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijos kurijos vadovas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, vyskupas Jonas Boruta SJ (1994 06 09). Jis rašo, kad „[...] darbe pristatomos metodikos taikymas, padės spręsti šiandieninėj Lietuvos Bažnyčioje religinės muzikos atskyrimo nuo pasaulietinės bei liturginės muzikos sakralumo problemas“.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstau „Lietuvių choro meno istoriją“, į kurią kaip viena iš dalių įeina „Lietuvių religinė choro muzika“. Panaudojant lyginamąjį ir tikimybinį-statistinį tyrimo metodą, numatau spręsti minėtą aktualią problemą. Požiūris į tarpdisciplininę muzikologiją Lietuvoje iki šiol nebuvo palankus, todėl dabar Lietuvos mokslininkų sąjungoje įsteigtoji Tarpdisciplininės muzikologijos grupė skatins mokslininkus svarbiems šios krypties darbams.

 



Nuotraukoje:

 

Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupė (iš kairės): prof. dr. Darius Kučinskas, sekretorius doc. Rolandas Aidukas, pirmininkas prof. dr. Karolis Rimtautas Kašponis, doc. Romaldas Misiukevičius, doc. dr. Rimantas Astrauskas (LMS salėje, Vilniuje, 2011 05 13)

Gedimino Zemlicko nuotrauka