MOKSLASplius.lt

Slėnis „Nemunas“: pagrindai geri, bet juos reikia panaudoti

Kovo mėnesį išrinktas naujuoju Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriumi prof. dr. Antanas MAZILIAUSKAS birželio pradžioje tapo ir Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininku. Akivaizdu, kad su naujuoju rektoriumi naujos viltys siejamos tiek LŽŪU, tiek ir Asociacijoje. O jei taip, tai visiems įdomu, kokie nauji vėjai papūs universitete ir slėnyje, nes šie du mokslo, studijų ir verslo dariniai, nors juridiškai ir skiriasi, bet sudaro ir tam tikrą vienį. Šią temą „Mokslo Lietuvos“ puslapiuose tik pradėjome gvildenti, o pasakyti yra daug ką.

    

Ar girdimas universitetų balsas


Mokslo Lietuva. Gerbiamasis Rektoriau, gyvename tokiu dinamišku metu, kad net seniai žinomos tiesos keičia savo turinį, prasmę ir šis reliatyvumas gali būti suvokiamas pakankamai prieštaringai. Universitetai – kadais buvusios mokslo ir dvasingumo šventovės – tapo viešosiomis įstaigomis. Išeitų, kad tokioms sąvokoms kaip dvasingumas, dvasinės vertybės lyg ir sunku rasti vietos. Tampa nebeaišku, kas apskritai mūsų laikais yra universitetas. Kuo skiriasi nuo specialistų rengimo „kalvių“?

Antanas Maziliauskas. Manau, kad išties svarstymo vertas klausimas: kas apskritai yra universitetas, kas šiandien yra universitetas ir kas turėtų būti? Lyg ir akivaizdu, kad šiandien tai jau nėra klasikinis atsidavimo mokslui darinys, užsidaręs nuo visuomenės ir sprendžiantis tik sau rūpimas užduotis. Šiandien tai dinamiška ir gyvenimą įtakojanti institucija, kuri savo kompetencija ir veiklos rezultatais daro poveikį visuomenei, šaliai, regionui. Ši institucija tiesiogiai dalyvauja identifikuojant ir sprendžiant problemas, jos įtaka ekonominiuose ir visuomeniniuose procesuose yra labai svarbus dalykas.

ML. Kad universitetai tuose procesuose nori ir stengiasi dalyvauti, dar nereiškia, kad aukštosios politikos sluoksniuose į mokslininkų pasiūlymus skubama įsiklausyti. Jeigu būtų įsiklausoma, reaguojama, neturėtume vis gilėjančios properšos tarp valdžios ir tautos. Kone kiekviename bent jau „Mokslo Lietuvos“ interviu su mokslininkais nuskamba mintis, kad būtent įsiklausymo į mokslininkų pasiūlymus kaip tik ir stinga.

A. Maziliauskas. Bet juk taip yra, ko gero, visose visuomenėse. Politikų sprendimai paprastai yra tam tikrų kompromisų pasekmė. Kiek tuos sprendimus įtakoja kompetentingų mokslininkų pasiūlymai? Man atrodo, kad mūsų klauso, mes susišnekame. Sprendžiu iš to, kad į mūsų balsą bent jau Lietuvos žemės ūkio ministerijoje, Žemės ūkio mokslo Taryboje įsiklausoma. Vieni kitus suprantame.

ML. Jūsų paminėtame lygmenyje įsiklausoma, bet kiek įsiklausoma Vyriausybėje ir šalies aukščiausiame politiniame lygmenyje?

A. Maziliauskas. Sunkiau būna, kai tenka susitarti skirtingoms institucijoms ar interesų grupėms – politikams, žemdirbių organizacijoms. Tada sprendimai gali pasisukti ir kitaip, kartais nenumatyta kryptimi. Man net ne visada patinka, kaip reikalai sprendžiami pačių mokslininkų bendrijoje. Štai Lietuvos mokslo taryboje sudaromos ekspertų grupės, vieni kitus vertiname ir dažnai sunku išvengti subjektyvumo. Taigi net ir tarp pačių mokslo žmonių dažnai įžvelgiu interesų konfliktą, kai tenka vertinti konkursinius darbus, doktorantūros skyrimo ar kitus dalykus. Lietuva pernelyg maža, kad pavyktų išvengti interesų konflikto.

 

Kaip panaudoti paklotą pagrindą


ML. Kaip LŽŪU rektorius ir Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininkas esate sudėtingų jėgų veikimo lauke. Ar nebus taip, kad teks spręsti ir truputį viena kitai prieštaraujančias užduotis, kartais atsidurti tarsi dievaičio Januso padėtyje? Tas senovės romėnų dievaitis, atverdamas duris į naujų darbų pradžią jaunuoju veidu žvelgė į ateitį, senuoju – į praeitį. Kaip jaučiatės eidamas dvejas labai reikšmingas pareigas?

A. Maziliauskas. Galiu pasakyti, ko sieksiu savo veikloje. Pirmiausia – vienovės ir kuo daugiau panaudoti slėnio „Nemunas“ struktūros galimybes ir privalumus. Labai svarbu, kad ši gera idėja nesugriūtų, kad kas nors iš valdžios po kurio laiko neištartų: mums nebereikia. Turiu mintyje ateisiantį 2014–2020 m. laikotarpį. LŽŪU labai suinteresuotas tos vienovės siekti. Mat naujos laboratorijos, kurios dabar kuriamos kaip slėnio „Nemunas“ programos dalis, veiks mūsų Universiteto teritorijoje. Taip pat ir slėnio įmonės – jos išaugs LŽŪU teritorijoje. Mūsų darbuotojai dirbs tose laboratorijose kartu su kitų institucijų mokslininkais, kurs bendras projektų vykdymo grupes. Kuo geresni bus bendri darbo rezultatai, tuo geriau bus vertinama kiekviena iš institucijų. Ne paskutinė vieta teks ir pačių darbuotojų pasitenkinimui savo veiklos rezultatais. Žodžiu, žvelgiu labai teigiamai į būsimą veiklą ir ateities perspektyvas. Paklotas geras pagrindas, svarbu jo nesugriauti.

ML. Žinant lietuviškas realijas, visada galima įsivaizduoti konkurentų reakciją: „LŽŪU įsikūrė slėnį, sustiprėjo, jam dabar lengviau įsitvirtinti konkurencinėje kovoje...“

A. Maziliauskas. Slėnio „Nemunas“ kūrime dabar dalyvauja ne tik LŽŪU, bet Sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) ir norinčios slėnio veikloje dalyvauti verslo įmonės. Kiti šalies universitetai taip pat neliko „našlaičiais“ – dalyvauja „Santakos“ Kaune, „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, taip pat „Jūros“ slėnio Klaipėdoje kūrimo veikloje. Nematau pagrindo, kad kuri nors aukštoji mokykla galėtų pavyduliauti mūsų universitetui.

ML. Ar tai, kad slėnio „Nemunas“ branduolys veiks LŽŪU teritorijoje, yra privalumas – tiek universitetui, tiek slėniui? Universiteto teritorijoje kuriamos slėnio mokslinės laboratorijos veikiausiai tik stiprina universiteto pozicijas?

A. Maziliauskas. Mokslinės laboratorijos kuriamos ne tik LŽŪU teritorijoje, bet ir Sveikatos mokslų universitete, kur veiks Veterinarijos akademijos laboratorijos, o Kauno technologijos universitete jau veikia Maisto institutas. LAMMC‘o laboratorijos taip pat veiks įvairiuose šio centro vietose (pavyzdžiui, Miškų institute Girionyse). Naujos slėnio „Nemunas“ įmonės kursis taip pat platesnėje teritorijoje ir ne vien esančioje universiteto priklausomybėje. Bus sukurta gera dešimtis naujų laboratorijų, kadangi suformuoti net keturi mokslinio tyrimo centrai. Vienos laboratorijos steigiamos LŽŪU, kitos LAMMC‘o institutų vietose. Beje, mūsų universitete veiks bendras Jungtinių tyrimų centras, kituose centruose taip pat numatytos įvairios mums visiems svarbios laboratorijos.

O tai, kad dauguma laboratorijų kuriasi LŽŪU teritorijoje, mums privalumas. Bus suformuota nauja mokslinio tyrimo bazė aprūpinta nauja tyrimų įranga, tad mokslininkams atsiras galimybė atlikti šiuolaikinius mokslinius tyrimus. Pačios sienos ir įranga nedirbs, tad mokslininkams reikės panaudoti atsirandančias galimybes.

 

Apie investicijas slėniui


ML. Slėnis „Nemunas“ – tai puiki bazė įvairiems verslo, studijų, verslumo ir studentų motyvacijos skatinimo, socialiniams ir kitokiems eksperimentams.

A. Maziliauskas. Mes ir dabar studentams sakome: jūs čia studijuosite, atliksite praktiką, pagaliau tai galės būti jūsų darbovietė baigus universitetą. Tačiau universitete būtini moksliniai tyrimai, tad jau studijų metais galima burtis į mokslines ir verslo grupes. Mes visa tai skatinsime.

ML. Ar neatsitiks, kad geriausieji jauni mokslininkai išsibėgios po užsienius, o pasiliks ne pats veržliausias sąstatas?

A. Maziliauskas. Nepasakyčiau, kad išvažiuoja geriausieji. Studentų atstovybėje mes reguliariai susitinkame – labai įdomu su studentais kalbėtis. Nors jie išdykę, bet jų akys blizga, jie turi įdomių idėjų ir nori imtis veiklos, ir tai puiku. Tai nėra sugadinti ar blogi žmonės, iš jų kas nors išeis. Žinoma, tarp studentų kaip ir tarp dėstytojų esama įvairių nuomonių, taip pat ir kontraversiškų, bet man ypač svarbu teigiamos nuomonės.

ML. Siekiant inovatyvumo „Nemuno“ slėnyje reikės didelių investicijų. Iš kur jų gaus projektų vykdytojai? Nejau ims paskolas iš bankų ir mokės dideles palūkanas?

A. Maziliauskas. Verslui bus svarbios investicijos, kurios numatomos iš ES Struktūrinių fondų paramos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Tie projektai galės pretenduoti gauti net iki 75 proc. finansinės paramos. Numatomi įvairūs paramos lygiai. Neabejoju, kad verslo partneriai į tą paramą pretenduos. Labai svarbu, koks bus LR Ūkio ministerijos požiūris į slėnius ir kaip bus siekiama tuos projektus remti. Apskritai per artimiausius 3–4 metus labai svarbi bus valdžios nuostata slėnių atžvilgiu. Reikėtų, kad ta teigiama nuostata nesikeistų, antraip tiems projektams ateityje kiltų sunkumų.

ML. Iš to kyla pažangios veiklos įvaizdžio slėnyje svarba. Kaip tą įvaizdį sieksite formuoti?Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius, Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininkas prof. dr. Antanas Maziliauskas

A. Maziliauskas. Geras įvaizdis pirmiausia turi remtis realiais ir gerais darbais. Gerai tai, kad slėnis veikia, kai kuriems projektams pateiktos paraiškos. Pirmiausia tai LR Žemės ūkio ministerijai pateikti nedideli inovacinės sklaidos projektai, kuriems bus skirta po kelis šimtus tūkstančių litų. Prasideda slėnio Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro projektas, taip pat kalbamasi dėl konkrečių įmonių („Elinta“, „Euromediena“, biodujų jėgaine, šiltnamių kompleksais ir kt.) projektų. Šioms įmonėms Ūkio ministerijos parama bus labai svarbi. Įmonės žiūri pirmiausia savų interesų, o mums svarbu, kad sutaptų verslo ir mokslo interesai – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa.

ML. Vadinasi, slėnio veikloje svarbiausia ne verslas dėl verslo, ne pelnas dėl pelno, bet mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikimo modelis?

A. Maziliauskas. Būtent to ir sieksime.

 

Privalome parodyti aiškią tobulėjimo kryptį


ML. LŽŪU būta nemažai nerimo dėl tolesnės universiteto veiklos, jo perspektyvų. Ar tapęs rektoriumi nesijaučiate patekęs į gan sudėtingą abejonių ir nerimo aplinką?

A. Maziliauskas. Išties jaučiau tam tikrą darbuotojų motyvacijos trūkumą. Būta nemažai abejojančiųjų dėl universiteto ateities, kai kam atrodė, kad reikėtų mažinti priimamų studentų skaičių, o gal išvis užsidaryti. Pasišnekėjome su darbuotojais ir priėjome prie išvados, kad jei darysime aiškius žingsnius, parodysime aiškią tobulėjimo kryptį ir kokiais etapais to sieksime, tai jokia valdžia mums netrukdys siekti pažangos. Jei kas ir norėtų kliudyti, tai tą daryti bus daug sunkiau. Šiandien mes žinome, kurlink einame ir ko siekiame. Jaučiu universiteto bendruomenės palaikymą, žmonės nori pokyčių. Juos mums ir reikia daryti, siekti norimų rezultatų. Geriau ne visai teisingai padaryti, bet daryti, siekti permainų, nes tik klystant tobulėjama.

ML. Kokius kliuvinius teks įveikti? Kaip pramušite informacinį barjerą, sugebėsite plačiau viešinti žinias apie LŽŪU ir slėnyje „Nemunas“ padaromus gerus darbus?

A. Maziliauskas. Žinojimo ir kalbėjimo trūkumo esama, tas teisybė. Buvome susitikę su Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos vadovais. Gerai jau tai, kad Mokslo taryboje turime žemės ūkio mokslų atstovą (prof. Pavelą Duchovskį iš LAMMC‘o Sodininkystės ir daržininkystės instituto), nes anksčiau išvis nebuvo kam ginti mūsų mokslų pozicijų. O kai taip, tai ne kažin ką dalis Mokslo tarybos narių ir žinojo, kuo ten užsiimame. Mes norime šnekėtis ir matome tokio šnekėjimo svarbą. Daugiau žinodami vieni apie kitus, daugiau vieni kitiems galėsime padėti. Tokio komunikavimo stygių mačiau, bandysime šį trūkumą ištaisyti.

Universiteto viduje svarbu pagerinti horizontalų bendradarbiavimą – tarp laboratorijų, tyrinėtojų grupių, fakultetų, atskirų darbuotojų. Tarpdisciplininės studijos patrauklesnės už siauras, moksliniai tyrimai turi būti platesni, sietini su fundamentiniais. Europiniuose projektuose būtinas horizontalus bendravimas. Taip pat slėnio „Nemunas“ laboratorijose sieksime atvirumo, kad nebūtų atskirų tyrinėtojų grupių uždaros laboratorijos. Sieksime kuo platesnio prieinamumo įvairioms tyrėjų grupėms ir kuo platesnio pačių laboratorijų darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimo. Tokia mūsų siekiamybė, kurią mes propaguojame. Neužilgo bus pasirašyti visų laboratorijų ir mokslo centrų veiklos reglamentai.

ML. Kaip universitete ir slėnyje „Nemunas“ skatinsite mokslo projektus, apskritai – mokslinę veiklą?

A. Maziliauskas. Taikomuosiuose užsakomuosiuose tyrimuose vis dar per mažai atsižvelgiame į maisto grandinėje esančių įmonių ir potencialių užsakovų reikmes. Jie turi nemažai problemų, ne viską ir mes padarome, kad mūsų bendradarbiavimas būtų gilinamas ir plečiamas. Per maisto gamintojus, perdirbėjus, jų asociacijas galėtume padaryti daug bendrų tyrimų. Dabar kalbamės ir su maisto prekybininkais, o jie taip pat turi nemažai problemų.

 

Maisto saugos svarba tik didės


ML. Vokietijoje ir visoje ES didelę sumaištį sukėlė E. coli bakterijos ant, spėjama, pupelių daigų. Užkratas jau nusinešė daugiau kaip 30 žmonių gyvybes. Escherichia coli bakterijos ant mėsos Prancūzijoje susargdino jau 7 vaikus. Tvirtinama, kad minėtų bakterijų atsparumą antibiotikams didina tai, kad gyvuliai šeriami didelėmis dozėmis antibiotikų.

A. Maziliauskas. Labai svarbi tyrimų sritis. Maisto saugos dalykai bus vis aktualesni ir svarbesni visoje grandinėje nuo lauko iki stalo. Mūsų universitetas šioje srityje turi gerą įdirbį. Ar valstybės mastu reglamentų ir kontrolės institucijos pakankamai sugeba visą šios grandinės veiklą kontroliuoti – kitas klausimas. Man pačiam dirbant LR Žemės ūkio ministerijoje teko prisidėti prie šios struktūros kūrimo. Ji patikima ir kokybiška, bet ar iš Europos Tarybos ateinantys reglamentai pakankami Lietuvoje? Antai ES nereikalauja tirti nitratų kiekio daržovėse, bet mums gal reikėtų vis dėlto tų nitratų kiekį tirti? Žodžiu, klausimų kyla. Dar yra dėl ko tartis. Kalbant apie kontrolės elementus ir priemones, būtų galima pasiūlyti ir kai ką naujo, bet patį apsaugos mechanizmą turime neblogą.

Kitas dalykas, kad maisto gamyba, saugaus ir ekologiško maisto diegimas ir populiarinimas visuomenėje, produktų ir šios idėjos ekspertavimo svarba didės, tad čia mes galime įgyti gerą veiklos nišą – mokslo ir gamybos prasme. Tai labai svarbi sritis ir ja privalome rūpintis, o ateityje jos svarba tik didės.

 

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

 



Nuotraukoje:

 

Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius, Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininkas prof. dr. Antanas Maziliauskas

 Gedimino Zemlicko nuotrauka