Laurai laureatams
Prof. habil. dr. Simas Karaliūnas mokslo premijos laureatu tapo už darbą Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose (1994–2005 m.). Tyrėjas nagrinėja labai sudėtingas lyginamosios baltų kalbotyros problemas. Jos siejasi su baltų kalbų istorine fonologija ir morfologija, istorine leksikologija, semantika ir etimologija. S. Karaliūnas skverbiasi į baltų etnonimų kilmės, baltų ir slavų seniausių santykių problemas. Mokslininko daugiametę veiklą įprasmina monografija Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose. Tai labai svarbus veikalas tolesniems indoeuropiečių kalbotyros, taip pat istorijos mokslo tyrimams.
S. Karaliūnas remiasi baltiškosios hidronimijos paplitimo arealu Šiaurės rytų Europoje, apžvelgia Herodoto Istorijų (VI a. prieš Kr.) teikiamas žinias apie Juodosios jūros šiaurinės dalies etnosus, jų lingvokultūrinius ryšius su Rytų Baltija. Nagrinėja Plinijaus Vyresniojo (I a.) pateiktas žinias apie Gintaro kelią ir „Gintaro salą“ Baltia ar Balcia, Tacito (I–II a.), frankų (IX a.), anglosaksų (X–XI a.) ir senovės skandinavų (XII–XIV a.) šaltiniuose minimą aisčių vardą, mėgina išaiškinti jo kilmę. Istoriniu lyginamuoju metodu nagrinėja Ptolemėjo Europos Sarmatijos hidronimus ir etnonimus, juos susieja su baltiškais vardais. Nagrinėja baltų, venetų ir ilirų kalbų santykius, sprendžia venetiškosios Lietuvos pradžios problemą, nustato Baltijos venetų etninę tapatybę ir vardo kilmę. Daro išvadą, kad Baltijos venetai yra archaiška vakarų indoeuropiečių liekana, o Vyslos baseine jie buvo ne kas kita kaip reliktinė baltų gentis ar genčių grupė. Vakarų indoeuropiečiai tikriausiai ir bus padėję pagrindus baltiškojo tipo vakarų dialektui. Taip pat S. Karaliūnas tyrinėja senovės baltų ir germanų praeities ryšius.
Etninės kultūros
baruose
Teigiamo įvertinimo susilaukė etnologės prof. habil. dr. Irenos Reginos Merkienės kone 35 metų darbų ciklas Lietuvių etninės kultūros tipologiniai arealai ir regioninio tapatumo išraiška (XVI a. antroji pusė–XX a.) (1971–2005 m.). Šio ciklo darbai aprėpia dvaro ir kaimo ūkinės kultūros lyginamuosius tyrimus, papročius, tikėjimų sandaros ir simbolikos studijas, kultūros tapatumo universalių savybių ir lokalinės specifikos analizę. I. R. Merkienė rėmėsi ne vien archyviniais šaltiniais ir muziejine medžiaga, bet ir daugiau kaip 30 metų kaupta lauko tyrimų medžiaga. Profesorė vadovavo daugeliui Lietuvos istorijos instituto etnografinių tyrimų grupių, dirbo Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Paskelbė 6 monografinio pobūdžio darbus. Mokslo premiją pelniusiame darbų cikle apibrėžtos etninės ir tautinės kultūros sąsajos, jų subordinacija, simbolinės išraiškos raidos bruožai. Pirmą kartą Lietuvos etnologijoje profesorė įvedė išplėstinės etninės kultūros sąvoką – per kūrybą, gamybą ir vartojimą aprėpiami visi etniškai ir geografiškai susiję visuomenės sluoksniai. Nustatė dvarų kultūros perimamumą feodaliniame kaime ir industrinės kultūros poveikį agrarinei Lietuvos kaimo kultūrai.
Per pasaulio pažinimą ir jo metafizinius reiškinius ištirti greta gyvuojantys ir persipinantys kultūros klodai – krikščioniškos, parakrikščioniškos ir profanininės (ūkinės) kilmės. Remiantis semantine analize pateikti augalų simbolikos klasifikacijos pradmenys, kalendorinių švenčių papročių sandara, nustatyta, kad kasdienis gyvenimas keitė realijų simbolines prasmes suteikdamas joms naujas funkcijas.
Šių darbų išvados naudojamos lyginamiesiems tyrimams Lietuvoje ir užsienyje. Vadinasi, prisideda prie Lietuvos etnologijos mokslo sklaidos pasaulyje.
Išmokyti lietuvių kalbos
Mokslo premija įvertintas taikomosios mokslinės veiklos (eksperimentinės plėtros) darbų ciklas Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos taikymas (1995–2005 m.). Jo autorės – Meilutė Ramonienė, Loreta Vilkienė, Joana Pribušauskaitė ir Virginija Stumbrienė. Autorės daug metų analizavo situaciją, kurią svarbu suvokti mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios, kuriant naujovišką jos mokymo metodinę sistemą, atitinkančią Europos svetimųjų kalbų mokymo metmenis ir metodinius principus. Lietuvos sociolingvistinės padėties analizė, lietuvių kalbos kaip svetimosios mokėjimo ir mokymosi poreikių tyrimai apibendrinti daugelyje mokslinių publikacijų. Naujoviški tarpdalykiniai tyrimai buvo atlikti su kitų šalių mokslininkais, paremti Europos Tarybos ir tarptautinių fondų (Britų Tarybos). Vykdant Europos Tarybos projektus parengti daugiasluoksniai lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo turinio aprašai (Slenkstis, Aukštuma, Pusiaukelė). Tyrimų duomenys tapo moksliniu pagrindu analizuoti lietuvių kalbos komunikacinį branduolį Lietuvos tautinėms mažumoms ir kitakalbiams, padėjo rengti mokymo metodikos pagrindus bei priemones.
Tai nauja funkcinio kalbų mokymo samprata grįsti originalūs darbai, padėję metodinius pagrindus komunikacinio pobūdžio lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymui. Šie aprašai panaudoti daugelio lietuvių kalbos mokymo ir egzaminų programose rengiant vadovėlius bei kitas mokymo priemones.
Vienas svarbiausių mokslininkių parengtų darbų – pirmoji praktinė funkcinio pobūdžio lietuvių kalbos gramatika. Tai „aktyvioji“ gramatika, skirta kalbėtojui, rašančiajam tekstą, kuriančiam kalbą, pagrįsta iš esmės nauja moksline koncepcija.
Bus daugiau
Gediminas Zemlickas
Nuotraukose: 2006 m. Lietuvos mokslo premijų įteikimo ceremonija Vyriausybės rūmuose
Anksti mus palikusiam Gintarui Beresnevičiui skirtą premiją atsiėmė jo žmona Auksuolė Beresnevičienė.
