Laurai laureatams

Lietuvoje jau susikūrė 26 nacionalinių technologijų platformos. Jų veikla paskatins ilgalaikį šalies mokslo ir verslo bendradarbiavimą, padės integruotis į Europos technologijų erdvę, sėkmingai dalyvauti tarptautinėse mokslo ir technologijų plėtros programose. Juk neatsitiktiniai šiuose Vyriausybės rūmuose vasario pabaigoje buvo surengta konferencija, skirta prasidėjusiai ES 7-ajai bendrajai programai.

Premjeras patikino, kad intelektinės nuosavybės apsaugos klausimai taip pat yra 14-osios Vyriausybės darbotvarkėje. Problemų daug, apie mokslo sistemos pertvarkos kryptis diskusijos nesibaigia, o Premjero lūpose nuskambėjo mintis, kuri žymi gal net labai reikšmingą posūkį šalies mokslo politikoje. Šią prakalbos vietą pacituosime: „[…] garbūs mokslo bendruomenės atstovai, jums padedant mes pasirengę esminėms mokslo sistemos pertvarkoms. Viliamės, kad jei ne šiandien, tai bent ne už kalnų laikas, kai mokslas ir pramonė taps tikru mūsų šalies pasididžiavimu…“

Šiuose žodžiuose esminga tai, kad juose nėra arogantiškos potekstės – mes, Vyriausybė ir politikai, pradėsime mokslo ir studijų reformą, nuvesime jus į šviesų rytojų… Tokių mėginimų būta ne vieno, bet visažinių nutiestas kelias „į šviesų rytojų“ nuvesdavo nelabai toli, bent jau vykdant ligšiolines mokslo ir studijų reformas. Šį kartą siūloma remtis pačia mokslo bendruomene, mokslininkais, ir tai jau kokybiškai naujas žingsnis reformų virtinėje. Toks pirmas įspūdis, ar jis pasitvirtins, įsitikinsime labai greitai.

Didelės išliekamosios vertės darbai

Bet grįžkime prie mokslo premijų laureatų.

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Leonardas Sauka glaustai apibūdino 2006 m. Lietuvos mokslo premijas humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Po mirties premija skirta Gintarui Beresnevičiui už darbų ciklą Religijotyra ir senovės baltų mitologija (1990–2004 m.). Baltų mitologijos tyrinėjimų bare 1989 m. pradėjęs dirbti G. Beresnevičius tapo bene ryškiausiu Marijos Gimbutienės, Algirdo Juliaus Greimo, Norberto Vėliaus tyrinėjimų tęsėju. Jis padėjo visiškai naujos disciplinos Lietuvoje – religijotyros – pamatus. Gilinosi į ikikrikščioniškosios baltų religijos problemas, baltų mitologiją, kūrė šių sričių lietuviškąją terminiją. Iš esmės ėjo Lietuvoje nepramintu taku. Paskelbė per dešimtį fundamentinių darbų, kuriuose analizavo menkai tyrinėtus ar net išvis netyrinėtus baltų dievų, jų panteono ir kulto klausimus, rekonstravo senovės prūsų ir lietuvių religijos sistemą. Jis sugebėjo naujai perskaityti senuosius daugelio tyrinėtojų naudotus šaltinius, daugelį dalykų iš naujo susiejo su archeologijos ir tautosakos duomenimis. Iš G. Beresnevičiaus darbų atsiskleidžia ne tik autentiška baltų senovės religijos sistema, bet ir išryškėja jos sistemiškumas, išbaigtumas, o tai būdinga visoms savarankiškoms religijoms. Jo atskleistos baltų religijoje vykusios permainos, reformos – tai labai novatoriškai gilaus tyrinėtojo atliktas darbas, kurio vertė mokslui yra labai didelė.

Pasak L. Saukos, taikomieji G. Beresnevičiaus darbai – Religijotyros žodynas, Religijotyros vadovėliai XI ir XII klasėms – parengti jo teorinių darbų pagrindu ir yra europinio lygio, padėję pamatus religijotyros disciplinų dėstymui Lietuvoje. Apibūdindamas senovės baltų ikikrikščioniškąsias religijas ir kartu pateikdamas svarbiausias žinias apie senąsias pasaulio religijas, G. Beresnevičius lietuvių, prūsų, latvių senąsias religijas įtraukia į bendrą senųjų pasaulio religijų visumą. Tai didelis indėlis į pasaulinės lituanistikos tyrimus.

G. Beresnevičiaus skirtą Lietuvos mokslo premijos diplomą ir premiją atsiėmė jo žmona Auksuolė Beresnevičienė.

Kas tie venetai