Aukšto akademinio lygio leidinys

Juozas Danilavičius

Leidinio recenzentai teisingai pastebi, kad Vytautas Karvelis yra neįgaliųjų asmenų (ypač neįgaliųjų vaikų) ugdymo profesionalas, mokslininkas, prof. Jono Laužiko idėjų tęsėjas.

Mūsų pažintis leidžia man teikti, kad nuo studentavimo laikų profesorius gebėjo telkti bendramokslius, vėliau bendradarbius kūrybingai bendradarbiauti, sprendžiant negalės ir neįgaliųjų gerovės problemas. Negalės problemų sprendimas priklauso nuo visuomenės poreikių – kuo daugiau asmenų įtraukti visuomenės gerovei kurti. Šiandien mūsų valstybėje padėtis prasta: daugelis Lietuvos piliečių gerovę kuria svetur.

V. Karvelis yra įžvalgus – žino, kad specialusis ugdymas vėl sulauks aukso amžiaus – valstybė brangins kiekvieno kuriančiojo protą ir rankas.

Leidinys „Lietuvos specialiosios pedagogikos ir psichologijos bibliografija“ – tai specialiosios pedagogikos ir psichologijos, negalę turinčių žmonių (ne tik vaikų) ugdymo, globos ir darbinės veiklos organizavimo panorama. Aukšto akademinio lygio leidinys (634 p.).

Po smiltelę, kaip auksakalys, V. Karvelis surinko puikų lydinį, po šapelį dėjo į krūvą publikacijas, nepaliko nė vieno kiek daugiau prisidėjusio prie specialiosios pedagogikos problemų sprendimo asmens. 5 000 aukštos kvalifikacijos specialiosios pedagogikos įvairių sričių specialistų parengė Šiaulių universitetas, iš jų apie tris tūkstančius rasime bibliografijos vardyne. Kitos pedagogikos sritys šiam leidiniui neprilygsta.

55 metus dirbau su vaikais, turinčiais klausos, intelekto sutrikimų, todėl šis leidinys man primena kelią, kuriuo ėjo Vytautas kaip mokslininkas, aš kaip praktikas, nors buvau renkamas PMA Defektologijos tiriamojo instituto moksliniu korespondentu. Entuziastų dėka Lietuvoje net okupacijos metais klestėjo ir defektologijos mokslas, ir praktika. Bibliografija tai patvirtina. Aš dar noriu priminti, kad pirmosios mūsų mokytojos surdistės buvo vienuolės, jos rodė pavyzdį, kaip reikia aukoti save, kad neįgalusis būtų laimingas. Pokary tarp žymiausių specialiosios pedagoginės praktikos atstovų buvo represuotų tėvų vaikai, tame tarpe ir Vytautas Karvelis. Jis buvo visiems pavyzdys, kaip siekti, kad neįgalusis netaptų našta tėvams ir visuomenei, kad kiekvienas galėtų realizuoti prigimtinę teisę – būti laimingas. Aš patyriau daug džiugių akimirkų, kai nekalbantis kurtysis išmoko kalbėti, vangių rankų mergaitė siuvo drabužius, ne vienas „beviltiškas“, bendro lavinimo mokykloje išstumtas į užribį, po mūsų mokyklos dirbo kartu su normaliais ir neišsiskyrė.

Leidinyje – penki skyriai, kurie apima svarbias specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos mokslo ir praktikos problemas. Pirmasis ir trečiasis skyriai man patys vertingiausi pedagoginės minties raidos atžvilgiu. Malonu prisiminti, kad šiuose skyriuose aš atrandu daug ir man žinomų veikėjų, su kuriais ne tik bendravome, bet ir bendradarbiavome.

Turėti tokį leidinį smagu ne tik Šiaulių universitetui bet ir valstybei, nes parodo, kad Lietuvoje specialaus ugdymo mokslas ir praktika užima prideramą vietą mūsų kultūroje. Pritariu dr. Genovaitei Raguotienei: „Profesorius Vytautas Karvelis įnešė reikšmingą įnašą į lietuvių kultūrą, jos paveldo ir tradicijų plėtojimą“. Lygiuojamės prie didžiųjų valstybių. Tokiais leidiniais mažos valstybės pasigirti dar negali. Tik dėl V. Karvelio komunikabilumo pavyko surasti leidėjus ir finansavimą.

Ačiū Vytautai, kad nepalūžai, atsitrenkdamas į daugelio vadovų ir valdovų abejingumą žmonėms, turintiems negalę. Mūsuose dar ima viršų nuostatą „Silpnesnį pribaik“, o ne jam tarnauk.

Tobulumui nėra ribų, bet pagrindai metodologiniu požiūriu leidinyje padėti. Kas imsis tęsti pradėtą darbą, turės gerą pamatą. Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos mokslai vis plačiau bus pritaikomi gyvenime, nes „Gimsta ir mažyčiai, ir lengvučiai, – kalba ginekologė, – kas dešimtą gaiviname.“ Tokia realybė. O visus visus galima ugdyti, nes ant kokio žemo laiptelio nestovėtų žmogaus kūdikis, jis viršesnis už protingiausią gyvūną. Medikai neturi ribų išplėšti kūdikį iš mirties nagų, specialieji pedagogai neturi ribų ugdymo ir ugdimosi srityje.

Vytautas Karvelis pasišventė sutrikusio intelekto vaiko psichinio vystymosi ypatumų, neįgaliųjų socialinių poreikių, socializacijos ir adaptacijos, šeimų, auginančių neįgalius vaikus, tyrimams ir neįgaliųjų šeimų ypatumams tirti. Visa tai atsispindi ir leidinyje.

Per dešimtmetį – nuo septyniasdešimties iki aštuoniasdešimties – sukūriau ir padovanojau ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams skaitymo pradžiamokslius ketverių, penkerių, šešerių ir septynerių metų vaikams – „Zylutę“, „Genelį“, „Liepsnelę“ ir „Volungę“, tos knygos turėjo daug pakartotinių leidimų, o Vytautas Karvelis yra tų elementorių krikštatėvis.

Žmogus didingas ne tik tuo, kuo jį apdovanoja gamta, bet ir tuo, kuo jis praturtina kitus. „Kai viduje gera, tu esi laimingas“ – žodžiai, kuriuos V. Karvelis kartojo studentams, tinka ir jam pačiam.

Prof. Vytautas Karvelis dovanoja naują knygą