Alyvos žydi ir birželį…

Rita Mockeliūnienė

Pirmojo vasaros mėnesio paskutinįjį sekmadienį „Gimtojo žodžio bičiulių aidija“ ir Sintautų pagrindinė mokykla Sintautų krašto visuomenę pakvietė į poezijos rinkinio „Sužydėjo 11 alyvų“ sutiktuves. Šventės organizatoriai, dalyviai ir garbūs svečiai rinkosi į jaukią sodybą ant ežero kranto. Čia juos atviliojo ištįsusiose birželio dienose svaigiai kvepiančios... eilės, apklostytos alyvomis...

Lygiai prieš penkerius metus Sintautų krašto kūrėjai, suburti mokytojos Marijos Puodžiukaitienės, jos rūpesčiu sudarė ir išleido knygelę „Alyvom sužydėk“. Kasmet susitikimuose dalindavęsi žodžio švytėjimu, šiemet nutarė išleisti poezijos rinkinį ir dedikuoti jį savo mokytojai Marijai. Ši dovana – tai lyg padėka mokytojai. Už suieškotus ir suburtus savo mokinius – vienminčius. Už atvertas meninio žodžio duris. Už palaikymą, kurio sušildytos sielos susitelkia ir išdrįsta pražydėti.

Knygoje vienuolikos autorių – Sintautų mokyklos mokytojų ir buvusių mokinių – darbai. Savo poeziją pristato Birutė Diržiūtė-Garmuvienė, Teresė Bernadeta Stankūnaitė-Kaziliūnienė, Antanina Kukuraitytė-Klimaitienė, Birutė Mačiokaitė-Kunigėlienė, Irma Stikliraitytė-Kupcikevičienė, Roma Plioplytė-Juškienė, Vaida Ščiučkaitė-Prapuolenienė, Rita Juškevičiūtė-Mockeliūnienė, Liucija Mureikienė, Kristina Šneideraitytė, Valerija Tumosaitė-Vilčinskienė.

Nežinia, kaip būtų pavykę alyvų debesį atginti į tąją popietę, jei ne geradaris, knygos rėmėjas ir leidėjas, „Aidijos“ garbės narys, bibliofilas, antikvarinio knygyno savininkas, o prie viso šito dar ir mokytojos Marijos Puodžiukaitienės buvęs mokinys Vidmantas Staniulis. Tai žmogus, gyvenantis pagal Joną Meką, kai „gera daryti yra normalu“. Todėl sintautiškių kūrėjų posmai sugulė į dailiu, elegantišku rūbu apvilktą, autorių nuotraukomis papildytą, Reginos Bakienės maketuotą, jaunų mokinukių Julijos Labunaitytės ir Gretos Unguvaitytės iliustracijomis puoštą, o dailininkės Algės Varnaitės apipavidalintą knygą.

Kiekvienas žydėjimas baigiasi. Nudrasko vėjas žiedlapius, nuberia jais tarpumedžius, takus... Lietaus vandenys juos nuplukdo į pakelių griovius... Baigė tądien žydėti ir sintautiškiams bei jų svečiams dovanotos alyvos... Bet kaip rašo Jonas Strielkūnas:

Kol dar vaikštai, kol dar gyvas,
Jos kažką tau pasakys.
Alyvų kvepėjimas, nusitęsęs per visą birželį, lieka atmintyje...