Sveikiname Jubiliatą
Niekam ne paslaptis, kad Juozas Elekšis mėgsta dainuoti ir moka daug dainų. Ne tik šiandien populiarių, bet ir liaudies, ir net labai senų, kurias dainavo jo protėviai, o gal net menančias dar senesnius laikus. Vieną tokią, 1794 m. sukilėlių žygio dainą drauge su artimais bičiuliais žemaičiais Anicetu Jonučiu ir Jonu Kazlausku padainavo Tėvynės pažinimo draugijos Vilniaus skyriaus nariams, kai pristatė savo septynioliktąją knygą.
O rugpjūčio pradžioje įvyks aštuonioliktosios, kurios posmai skirti vaikams, sutiktuvės. Kai prabilome apie dainas, privalu pasakyti, kad ne vienam posmui iš tų septyniolikos knygų yra sukurta melodija. J. Elekšio eilėraščius padėjo garsinti kompozitoriai, chorvedžiai Jurgis Gaižauskas, Raimundas Dievinas, Pranas Petrošius ir kiti muzikos kūrėjai. Ne taip lengva ir paprasta juos išvardyti, kai J. Elekšio tekstai skamba maždaug trijuose šimtuose dainų. Gali būti ir daugiau, nes ne visos dainos pasiekė žodžių autorių. Ne visas dienas ir energiją Juozas Elekšis skyrė kūrybai. Ilgus metus šiai veiklai tekdavo laisvos minutės. Gal per pastarąjį dešimtmetį eiliavimui atsirado daugiau laiko.
Jam teko Viekšnių gimnazijos, vidurinės mokyklos mokinius vesti sudėtingais istorijos labirintais, dirbti atsakingą darbą Mažeikių rajone, Vilniuje. Ne vienas dešimtmetis paaukotas „Mokslo Lietuvai“. Tie metai pradėti skaičiuoti vos ne nuo pirmojo mokslininkų laikraščio numerio, kai reikėjo rūpintis ir leidinio išore, ir turiniu, gausiai papildant savo rašiniais, prasmingomis įžvalgomis, reikšmingais faktais. Ne vieni metai skirti medicinos leidiniams. Ir dabar šios tematikos jo rašinius randame žurnale „Mokslas ir gyvenimas“, savaitraščiuose „Mokslo Lietuva“, „Gydytojų žinios“ ir kituose laikraščiuose.
Daug laiko, energijos ir širdies jis skiria Tėvynės pažinimo draugijos leidžiamam „Tautotyros metraščiui“: redaguoja, konsultuoja ir ragina bendraminčius apibendrinti sukauptą kraštotyrinę medžiagą. Reikia paminėti, kad Juozas Elekšis ne vien paminėtos Tėvynės pažinimo, bet ir Vilniaus žemaičių draugijos narys, šių visuomeninių organizacijų rėmėjas. Šio plataus akiračio, darbštaus, pareigingo, doro, ištikimo šeimai žemaičio erudito, kupino gražių iniciatyvų, kasdienė veikla ir pastebėta, ir įvertinta. Jis pripažintas meno kūrėjas, 2008 m. tapo „Gimtinės“ mėnraščio poezijos laureatu. Per kasdienos darbus, nesibaigiančius rūpesčius Juozas Elekšis ir nepastebėjo, kai į jo turiningo gyvenimo duris liepos 29-ąją dieną pasibeldė aštuoniasdešimtmetis, lydimas aštuonioliktosios poezijos knygos, ir pakvietė toliau žygiuoti nelėtinant tempo ir pagreičio. Mielas Juozai, tegul ilgai ilgai Jūsų metų skaičiuotė išlieka nebaigtine aibe. Kad išsipildytų visi siekiai, svajonės ir lūkesčiai. Kasdienos darbus ir sumanymus telydi sėkmė. Ateities planams, projektams įgyvendinti lai užtenka sveikatos ir energijos. Prasmingo ir kaitraus šeimos židinio. O nulinguojantys į ateitį metai teprimena, kiek dainų įvairiomis progomis išdainuota – šeimai, giminėms, bendradarbiams, bičiuliams išdalyta širdies šilumos, kiek daug dirbta, mylėta, svajota... Nesibaigiančios visokeriopos sėkmės!
Daug dainų, sukurtų pagal Juozo Elekšio tekstus, kompozitoriai parašė Lietuvos vaikams; tekstų autorius Juozas Elekšis
dovanoja savo knygą mažiesiems gerbėjams
Buvę bendradarbiai ir bičiuliai
