MOKSLASplius.lt

Paminėtas Lietuvos narystės JT dvidešimtmetis

Lietuvos narystės Jungtinių Tautų Organizacijoje dvidešimtmečio paminėjimo dalyviaiRugsėjo 17 dieną sukako dvidešimt metų nuo tada, kai Lietuva įstojo į Jungtinių Tautų Organizaciją (JT). Signatarų namuose Vilniuje, rugsėjo 23 dieną vyko svarbus renginys: buvo ne tik paminėta ši sukaktis, bet visuomenė daugiau sužinojo ir apie Lietuvos integraciją į šią organizaciją iš tiesioginio tų įvykių liudininko, tuometinio mūsų šalies vadovo Vytauto Landsbergio, kuris atstovavo Lietuvai stojant į JT 1991 rugsėjo 17 d. ir skaitė kalbą.

Renginyje dalyvavo JT Lietuvos asociacijos direktorė Jūratė Landsbergytė ir direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Radavičius, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė su padėjėja Aiste Stremaityte, Lietuvos Respublikos Seimo narių Kazimiero Uokos, Petro Luomano padėjėjos Irena Buinickaitė ir Ingrida Vėgelytė, Žirmūnų bendruomenės pirmininkas Petras Demšė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo atstovės Jelizaveta Orlova, Greta Fedorčenko ir Lidija Koroliova.

JT Lietuvos asociacijos direktorė Jūratė Landsbergytė teigė, kad ši sukaktis Lietuvai ypatinga. Kas yra Jungtinės Tautos? Šios organizacijos misija – jungti tautas, kurti jų taikų sambuvį. Po žiaurių pasaulinių ir pilietinių karų, kurie vis dar vyksta mažose valstybėse, šita organizacija buvo būtina, kad sureguliuotų santykius tarp valstybių. Kaip jai tai pavyksta yra kitas klausimas. Kartais padaromi klaidingi žingsniai. Mums yra labai svarbu, kad Lietuva į šią organizaciją įstojo 1991 metais, kai po pučo Maskvoje mūsų šalis sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Tautoms geriausia gali tarpininkauti meno kalba, kuri yra suprantama visiems. Ypač muzika. Jūratė Landsbergytė fortepijonu atliko estų kompozitoriaus Arvo Paret kūrinį „Veidrodis veidrodyje“.

Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius, Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis pasidžiaugė, kad galime vieni kitus pasveikinti, nes būtų negerai, jei tokia diena būtų likusi visiškai nepažymėta. Tai data, kai prieš dvidešimt metų Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje pirmą kartą nuskambėjo lietuvių kalba.

Lietuva, Latvija, Estija ir dar pora salų Ramiąjame vandenyne buvo priimtos į šią organizaciją. Trims Baltijos valstybėms tai buvo nepaprastas įvykis: atkūrus valstybingumą, atstatytas tarptautinis pripažinimas ir tuo pačiu užtikrinta politinė apsauga. Bet koks politinis smurtas ar grąsinimai pasaulyje bus suprantami kaip agresija – tai garantija, kad niekas negali pretenduoti į Lietuvą kaip į kitos valstybės dalį ar koloniją. Tai buvo Kovo 11-osios laikotarpio, išsivadavimo viršūnė, kulminacija. Mes turime begales minėtinų datų, tačiau Lietuvos įstojimo į JT faktas, kuris turėtų būti užfiksuotas visuose politiniuose ir kitokiuose kalendoriuose, kažkodėl nesureikšminamas.

Esame brolijoje, kuri buvo įsteigta po Antrojo pasaulinio karo kilniu tikslu, kad pasaulyje būtų taika. Panaši iliuzija buvo ir po Pirmojo pasaulinio karo steigiant Tautų Sąjungą, į kurią Lietuva buvo priimta po kelerių nepriklausomybės metų. Tokios karingos ir agresyvios valstybės kaip Vokietija, Sovietų Sąjunga dėl savo veiksmų buvo pašalintos iš šios organizacijos.

JT labai daug daro žmonijos pažangos projektų skatinimo srityje, teikia humanitarinę pagalbą dėl įvairių katastrofų nukentėjusiems žmonėms, nes pasaulyje tebėra neramu.

JT veto teisę turi penkios Antrąjį pasaulinį karą laimėjusios šalys. Buvo įsteigta Saugumo taryba. Veto teisės įvedimas įtakojo situacijos dviprasmiškumą: jeigu visos penkios šalys nori taikos, tuomet jos puikiai sutaria ir organizacija yra galinga. O jeigu ne visi nori taikos, tai organizacija nefunkcionuoja.

Į Jungtines Tautas atėjome per politines kovas, politines blokadas, smurto panaudojimą, kraujo praliejimą Vilniuje, siekdami garantijos, kad šie baisumai pasibaigs. Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis pabrėžė Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose svarbą

Vytautas Landsbergis prisiminė ne tik Lietuvos kelią į tarptautinį pripažinimą, kai pripažindama Lietuvą Islandija parodė pavyzdį kitoms šalims, bet ir tą dieną, kada Lietuva buvo priimta į JT, politikų Algirdo Saudargo, Stasio Lozoraičio, Aniceto Simučio ir kt. dėka. Didelę reikšmę turėjo susitikimas su JAV Prezidentu Džordžu Bušu, kuris pasveikino Lietuvą įstojus į JT.

Lūžio laikotarpiu buvo Sausio 13-osios įvykiai ir toliau sekęs žlugęs pučas. Iki tol dauguma politikų teigė, kad permainos Baltijos šalyse turi būti derinamos su SSRS vadovybe, ko iš esmės greičiausia niekada nebūtų buvę. Lietuvai tuo metu palankumą rodė Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas.

Renginyje pianistas Andžejus Pileckis kaip padėką už paramą mūsų šaliai atliko Mykolo Oginskio kūrinį „Polonezą S-Dur“.

Žilvinas Radavičius padėkojo Andžejui Pileckiui už puikų pasirodymą, taip pat Vytautui Landsbergiui, kuris skyrė mums dalį savo brangaus laiko, pasakė nuostabią, įdomią ir istoriškai vertingą kalbą. Atsisveikindamas Vytautas Landsbergis pasidalino keliomis mintimis apie Mykolą Oginskį.

Ne mažiau įdomus buvo ir Lietuvos Respublikos Seimo narės Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės, kuri dirba Seimo Žmogaus teisių komitete pranešimas. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, JT buvo įkurta siekiant taikos tarp valstybių. Tuo metu karas pasibaigė tik Vakaruose. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Agresijos mastai, kuriuos teko patirti mūsų tautai XX amžiuje, yra didžiuliai: nesibaigiantys vagonai tremiamųjų, kurių daugelis taip ir nesugrįžo, dešimtys tūkstančių kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę... Būtent tuo metu JT buvo reikalinga, kad visiems primintų jog tarptautinė taika ir saugumas yra vertybės, kurias būtina puoselėti. Šaltojo karo metu SSRS ir JAV konfrontacija silpnino JT pastangas spręsti konfliktus tarp valstybių, bet ir tokiomis sąlygomis organizacija siekė tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas. Stengėsi ugdyti ir saugoti pagarbą Žmogaus teisėms bei laisvei. 1991 metai tapo lemiamu lūžiu mūsų valstybės istorijoje. Po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, okupantų nužudytų mūsų pareigūnų, savanorio Artūro Sakalausko žūties, per gana trumpą laiką Lietuva sulaukė pripažinimo iš dešimčių valstybių. Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės ir kitų buvusių Rytų bloko šalių įstojimas į JT reiškė, jog pasaulio politinė situacija radikaliai pasikeitė, jog sovietinė imperija žlugo.

Lietuvos įstojimo į JT dvidešimtmetis yra ne tik šio įvykio paminėjimo, bet ir mūsų kaip valstybės pripažinimo šventė.

Norėčiau pabrėžti JT reikšmę ginant Žmogaus teises. JT prioritetu tapo laisvo žmogaus teisingoje visuomenėje bei stiprios valstybės pagrindas. Totalitarinėje santvarkoje prioritetai buvo išdėstyti kitaip: pirmiausia valstybė, tada visuomenė, o piramidės apačioje – žmogus. Šiandien situacija kitokia. Jau turime sukurtą Žmogaus teises ginančią teisinę institucinę sistemą, turime reikalingus įstatymus. Tačiau jie dažnai būna sudėtingi ir kartais sunkiai suprantami piliečiui. Kartais net ir teisininkui. Partizanų ir politinių kalinių teisės buvo itin šiurkščiai pažeidžiamos sovietinėje sistemoje. Nepakankamai jos ginamos ir šiandieninėje Lietuvoje. Žmogaus teisių komitetas veiklą pradėjo nuo 1990 metų, kai darbą pradėjo Atkuriamojo Seimo nuolatinė piliečių ir tautybių reikalų komisija. Dabar šias funkcijas atlieka Seimo nariai, kurie vertina įstatymų projektus Žmogaus teisių požiūriu, bei vykdo Žmogaus teises ginančių institucijų parlamentinę kontrolę.

Seimo narė padėkojo šio renginio organizatoriams už šių vertybių puoselėjimą Lietuvoje, renginio dalyviams palinkėjo stiprybės ir sėkmingo bendradarbiavimo siekiant Lietuvos, ir tuo pačiu viso pasaulio gerovės.

Lietuvos rusų bajorų susirinkimo atstovės Jelizaveta Orlova, Greta Fedorčenko ir Lidija Koroliova atliko savo, bei kitų kompozitorių kūrinius. Grafaitė pagal tėvą, prancūzė pagal mamą, pirmosios baltagvardiečių emigracijos bangos atstovė, poetė, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo vicepirmininkė Jelizaveta Orlova prancūzų kalba atliko Žano Kosma dainą „Nukritę lapai“. Akompanavo tarptautino kompozitorių konkurso Prancūzijoje diplomantė, bajoraitė Lidija Koroliova.

Poetė, romansų autorė, tarptautinių konkursų ir festivalių Lietuvoje bei Lenkijoje, Rusijoje ir Čekijoje laureatė Greta Fedorčenko (Zablockaja) Lietuvos rusų bajorų vardu pasveikino renginio svečius, perskaitė savo kūrybos eiles „Lietuva“, „Krintančių lapų bliuzas“, atliko romansą „Madam, jau krinta lapai!“.

Jaunosios kartos menininkas Gerdenis Grickevičius pasidalino įspūdžiais apie keturias dienas trukusius jaunimo mokymus, kuriuose susipažino su JT struktūra, projektine veikla. Susitiko su politikais, aptarė situaciją Afrikoje bei Rusijoje.

Istorijos mokslų magistras, mokytojas, JT Lietuvos asociacijos direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Radavičius savo pranešime „Sustabdykim skurdą ir badą Afrikoje“ teigė, kad JT pasisako už tarptautinės taikos išsaugojimą, sprendžia ekonomikos bei socialines problemas, puoselėja draugiškus valstybių tarpusavio santykius, kovoja prieš skurdą, badą, sprendžia socialines problemas, remia švietimą.

Lietuvos problema lyginant su Afrika, nėra tokia baisi. Todėl galime padėti skurdesnėms pasaulio šalims: surinkę lėšų dviejų mokyklų statybai Afganistane, turėtume atsigręžti ir į Afriką, kur kasdien nuo bado miršta tūkstančiai žmonių. Bado problema yra ir Lietuvoje, tačiau dažniausia mirusių iš bado žmonių mirties liudijimuose rašoma, kad žmogus mirė dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, kuriuos sukėlė badas. Tačiau bado, kaip diagnozės ar mirties priežasties nėra. Be to, mirtys iš bado Lietuvoje neturi tokio katastrofiško masto kaip Afrikoje. Dažnai mūsų tautiečiai persivalgo, turi antsvorio problemų. Tuo metu kai kuriuose Afrikos regionuose žmonės troškulį malšina ne visada švariu upių ir kitų vandens telkinių vandeniu, net gyvulių šlapimu.

Pagrindine bado, skurdo ir ligų priežastimi Afrikoje yra maisto trūkumas, ligos – ypač maliarija ir ŽIV, geriamojo vandens stygius, sausros, potvyniai, žemės drebėjimai. Kita problema – per daug didelė žmonių socialinė nelygybė, tarptautinės skolos, brangstantys maisto produktai, vergija ir bedarbystė, neraštingumas, didelis vaikų mirtingumas, vietinių politikų, ypač didikų, neprofesionalumas ir netinkamas elgesys. Tuo metu, kai tūkstančiai žmonių miršta iš bado, jie skęsta prabangoje...

Siekdami išsigelbėti nuo skurdo, bado ir mirties, Afrikos gyventojai kraustosi iš vienos regiono valstybės į kitą. Pavyzdžiui, somaliečiai bėga į Etiopiją. Panašios problemos Kenijoje, Eritrėjoje ir kitose šalyse, kur kasdien iš bado miršta daugybė žmonių.

Būtina didinti humanitarinę pagalbą Afrikai maistu ir medikamentais, siųsti įvairių specialistų – mokytojų, inžinierių, medikų, statybininkų. Tai galėtų įtakoti vietinių gyventojų politinį bei ekonominį gyvenimą.

 

Žilvinas Radavičius

 



Nuotraukose:

 

Lietuvos narystės Jungtinių Tautų Organizacijoje dvidešimtmečio paminėjimo dalyviai

Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis pabrėžė Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose svarbą

 

Nuotraukos iš asmeninio Žilvino Radavičiaus albumo