Profesorė Ona Voverienė – pirmoji Tado Daugirdo premijos laureatė

Į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salę vasario 14 d. prigužėjo iš visos Lietuvos susirinkusių Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) narių ir svečių. Čia vyko konferencija Asmenybės vaidmuo žadinant tautinę savimonę. Po konferencijos prof. Onai Voverienei pirmai įteikta Tado Daugirdo premija. Konferenciją įžanginiu žodžiu pradėjo TPD pirmininko pavaduotojas dr. Aurelijus Naruševičius, o pabaigoje apibendrino jos pirmininkas dr. Kazimieras Račkauskas. Pranešimą apie asmenybės vaidmenį skaitė MA narys korespondentas prof. Romualdas Grigas, o apie tautos dvasinį paveldą, kaip istorinį testamentą ainiams, – prof. O. Voverienė. Prof. R. Grigo nuomone, tautą iš užmaršties prikelia tik asmenybės. Jis įvardijo tokias istorines asmenybes – Mindaugą, Vytautą, Joną Basanavičių, Vincą Kudirką, o šiais laikais – Joną Žemaitį-Vytautą, Adolfą Ramanauską-Vanagą, Juozą Lukšą-Daumantą. Beje, konferencijoje dalyvavo legendinio pokario rezistentų vado A. Ramanausko duktė Auksė Skokauskienė. Prof. O. Voverienė priminė, kad tautos naikinimas prasideda nuo jos istorijos naikinimo. Ji apgailestavo, kad net dabartiniai istoriniai įvykiai vaizduojami netiksliai, žavimasi globalizmu, kur tautos istorijai, jos esybei nėra vietos, o dauguma inteligentijos tyli. Lietuvių kalba, kaip artimiausia indoeuropiečių prokalbei, mokslo pasaulyje labai gerbiama, o pas mus ji ujama lauk iš gatvių, kultūros registruojant prekių, firmų, kolektyvų pavadinimus ir t. t. Turime 22 tomų žodyną, kurio pavydi didžiosios tautos, bet nesurandame lietuviško žodžio, kai reikia pavadinti kokią nors prekę. Mes vėl kaip plikbajoriai pradedame gėdytis to, kas lietuviška.

LR Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kalbėdamas apie kariuomenę kaip valstybingumo garantą, pabrėžė, kad jau pirmajame Lietuvos statute įvardyta kiekvieno žmogus pareiga kariauti. Tautų istorijas dažniausiai lemdavo karai. Mūsų herbe taip pat karys – Vytis. Lietuvos kariai dar Algirdo ir Kęstučio laikais buvo gerai ginkluoti. Dabar mes taip pat aprūpinti modernia technika, esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, todėl dar niekada nebuvome tokie saugūs kaip dabar.

Ši konferencija ypatinga ne tik susirinkusiųjų gausa, bet ir tuo, kad ji atvertė naują draugijos veiklos puslapį. Tado Daugirdo premijos iškiliems tautotyrininkams dabar bus įteikiamos reguliariai. T. Daugirdo protėvių kilmės šaknys – tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų.

Daugirdų giminė turėjo daug dvarų Lietuvoje – apie Ariogalą, Viekšnius ir kitur. Prieš dvidešimt metų ir Akmenės kapinėse aptikau antkapinį akmenį su lenkišku užrašu, kad čia guli Daugirdų palikuonys (greta palaidoti jų tarnai, taip pat „kutai“, kurie „kutavodavo“ prasikaltusius baudžiauninkus). Daugirdo pavardė labai lietuviška, rodanti, kad tai kilmingų palikuonių ainis.

Daugirdas ir savo dvasia liko Lietuvos patriotas, nors baigė Peterburgo ir Miuncheno meno akademijas, pradėjo tyrinėti Lietuvos kapinynus ir tapo pirmuoju mūsų archeologu. Dėl to buvo pravardžiuojamas „litvomanu“. Sukaupęs labai daug etnografinės, liaudies meno medžiagos 1907 m. pradėjo dirbti Kauno muziejuje. Kaunui padovanojo savo radinius, biblioteką. Tuo jis nusipelnė didelę pagarbą ir 1905 m. buvo išrinktas į Vilniaus seimą. Beje, į jį pirmą kartą Europoje buvo išrinktos ir moterys! T. Daugirdas kartu su J. Basanavičiumi, A. Žmuidzinavičiumi sprendė lietuvių tautinės vėliavos, apdovanojimų, herbo klausimus. Vėliau, išrinktas Archeologijos komisijos pirmininku, pasiūlė vyriausybei nepriklausomybės kovotojus apdovanoti Vyčio kryžiumi. Daugirdo pasiūlymu įkurta Tėviškės pažinimo draugija (2006 m. V suvažiavime pavadinta Tėvynės pažinimo draugija) įsteigė Tado Daugirdo premiją, skiriamą už nuopelnus puoselėjant tautos paveldą. Pirmoji premija paskirta prof. Onai Voverienei.