Penkioliktąją pradėjo šiauliečiai
Kasmet tradicinei mokslo istorikų konferencijai pranešimus parengia vis daugiau šiauliečių. Gruodį įvyksiančiame paminėtos tematikos renginyje panoro dalyvauti net penkiolika. Toks šiauliečių aktyvumas subrandino mintį: tradicinės penkioliktosios mokslo istorikų konferencijos įžanginę sesiją surengti jau jų mieste. Nei teminių dalykinių pokalbių sumanytojas ir pagrindinis organizatorius VGTU Mokslotyros centro mokslo darbuotojas doc. dr. Algimantas Nakas, nei šio renginio mokslinis sekretorius doc. dr. Julius Gajauskas neprisiima šios idėjos autorystės. Tačiau šiauliečiai pritarė tokiam siūlymui. Net miesto meras Justinas Sartauskas sumanytojams nuoširdžiai padėkojo.
Konferencija „Šiaulių pramonės raida“, skirta miesto 775-ajam gimtadieniui, vyko Šiaulių „Aušros“ muziejaus skyriuje Chaimo Frenkelio viloje. Konferenciją nuoširdžiai įžangos žodžiu pradėjo teminio pokalbio „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ sumanytojas doc. dr. Algimantas Nakas. Po to susirinkusieji išklausė išsamų, diagramomis, brėžiniais, nuotraukomis prisodrintą miesto vadovo Justino Sartausko pranešimą „Šiaulių miesto ateitis“. Mero pranešimą savotiškai pratęsė VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorius Algis Vyšniūnas, primindamas apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Šiaulių miesto savivaldybės pasirašytą sutartį ir išsamiai aptaręs šio bendradarbiavimo rezultatus. O jie gana ženklūs. Bene ryškiausias šio profesoriaus trejų metų darbas – prie miesto centrinės dalies rekonstrukcijos plano, kuriame atsispindi ne vien statybų, bet ir kultūrologijos reikalai. Tai Urbanistikos katedros magistrantų, doktorantų, kuriems vadovavo prof. A. Vyšniūnas, įdomūs architektūriniai siūlymai mažesnėms ar didesnėms miesto erdvėms pertvarkyti, sulaukę užsakovų dėmesio ir teigiamo vertinimo.
AB „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis, saldainių fabriko „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras skvarbiai apžvelgė miesto energijos ūkį, saldainių gamybos, inžinierių namų praeitį, skaičiais ir faktais nubrėžė šiandienos būklę ir perspektyvą. Gaila, kad pranešėjas nieko negalėjo pasakyti apie inžinierių namų ateitį.
Doc. dr. Algimantas Nakas konferencijos dalyviams priminė garbaus VGTU profesoriaus Vytauto Kriščiūno veiklą Šiauliuose, pristatė svarbiausius inžinieriaus konstruktoriaus darbus.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimondas Balza diagramomis, 1891 m. ir dar senesnėmis nuotraukomis atgamino Chaimo Frenkelio rūpesčiu pradėjusio veikti odos perdirbimo fabriko, žinomo ir šlovę pelniusio pasaulyje, nueitą kelią.
Po pranešimo direktorius konferencijos dalyvius pakvietė pasivaikščioti po restauruotą Chaimo Frenkelio vilą ir čią įrengtą muziejaus istorinę etnografinę ekspoziciją.
Šiaulų miesto Garbės pilietis prof. Saulius Sondeckis, kuris prasidedant konferencijai buvo pasveikintas su aštuoniasdešimtuoju gimtadieniu, pasidalijo prisiminimais apie gimtinės muzikinį gyvenimą, jo raidą. Kartu pageidavo, kad šiauliečiai atgaivintų ir išplėtotų visoje Lietuvoje garsėjusią miesto muzikinę kultūrą, atkurtų muzikinį teatrą. Išsakė ir daugiau konkrečių pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus, Šiauliai garsėtų kaip didelis, veiklus kultūros, muzikinio gyvenimo centras.
Nors pranešėjai stengėsi laikytis susitarto reglamento, konferencija užsitęsė gerokai viršydama jai skirtą laiką. Organizatoriai siūlė netęsti dalykinių kalbų iki gilios nakties ir baigti konferenciją. O likusius šešis pranešimus įtraukti į gruodžio aštuntąją vyksiantį renginį Vilniuje. Su siūlymu visi sutiko.
Šiauliečiai pranešėjams, garbiems konferencijos svečiams – šiauliečiams prof. Broniui Sidaugai, buvusiam statybos ministrui doc. Romualdui Sakalauskui įteikė savivaldybės, rėmėjų parengtus suvenyrus.
Julius Norkevičius
