„Lietuvos lokaliniai tyrimai“: 191 tomas per penkerius metus
Prieš penkerius metus, lapkričio 21-ąją, buvo paskelbta pirma serialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ publikacija – Ričardo Kazlausko „Seredžiaus apylinkių drugiai“. Šios sukakties išvakarėse specializuotoje visatekstėje interneto svetainėje www.llt.lt jau paskelbta 191-as tomas (elektroninio serialinio leidinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ tomą sudaro vienas mokslinis straipsnis). Per penkmetį virtualioje erdvėje operatyviai buvo paviešinti 126 žymių autorių moksliniai darbai, parašyti šimtatomei „Versmės“ leidyklos lokalinių monografijų serijai „Lietuvos valsčiai“. 
„Lietuvos lokalinių tyrimų“ serijos sumanytojas – „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, jau du dešimtmečius leidžiantis unikalią lokalinių teritorijų leidinių seriją „Lietuvos valsčiai“.
„Leisti šį elektroninį serialinį leidinį iškilo bendradarbiaujant su mokslininkais, rašančiais straipsnius „Lietuvos valsčių“ monografijoms, – sako P. Jonušas. – Nuo straipsnio parašymo iki jo paskelbimo monografijoje užtrunkama nuo trejų iki dešimties metų. Kad nebūtų tokio ištęstumo laike, kad jau po trijų mėnesių po teksto pateikimo leidyklai, aprobavus jį Mokslo darbų tarybai, mokslo visuomenė galėtų susipažinti su tiriamuoju objektu, todėl po ilgų svarstymų priėmėme sprendimą leisti šį operatyvų elektroninį leidinį.“
„Lietuvos lokalinių tyrimų“ straipsniai apima septynias pagrindines tiriamąsias sritis, atitinkančias monografijų „Lietuvos valsčiai“ skyrius: gamta (paskelbta 37 straipsniai), archeologija (20), istorija (66), etnologija (38), kalba (22), tautosaka (5), sociologija(3). Iki publikacijos internete straipsnius recenzuoja ir vertina solidi, iš įvairių sričių mokslininkų sudaryta Mokslo darbų komisija – nepriklausoma, nepavaldi „Versmės“ leidyklai. Pirmąja šios komisijos pirmininke buvo akademikė I. R. Merkienė, jos darbą tęsė prof. A. Ragauskas. Neseniai šios komisijos darbams pradėjo vadovauti Klaipėdos universiteto docentas Gintautas Zabiela, anksčiau kuravęs archeologijos problematikos sritį. Kiek-vieną straipsnį vertina ne mažiau kaip du mokslininkai recenzentai. O viso šio darbų baro šeimininkė yra Mokslo darbų komisijos atsakingoji sekretorė Gabija Juščiūtė.
Šiemet kas mėnesį virtualioje erd-vėje pasirodydavo po vieną mokslinį straipsnį. Tačiau minint Lietuvos tūkstantmetį, leidykla buvo paskelbusi labai dinamišką „Lietuvos lokalinių tyrimų“ tekstų rašymo, rengimo ir publikavimo akciją: 2009-aisiais kiekvieną pirmadienį „Versmės“ internetinėje svetainėje būdavo paskelbiamas vis naujas mokslinis straipsnis, palydimas reziumė anglų kalba.
Elektroninio varianto „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ penkmečio išvakarėse pradėtas rengti popierinis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ mokslo darbų leidinys. Pirmame tome bus skelbiami pirmieji, 2000-aisiais pradėti rašyti straipsniai. Šiame leidinyje kai kurios mokslinės publikacijos pasikartos su jau išėjusiose monografijose publikuotais tekstais, bet bus ir tokių, pavyzdžiui, kai dėl vyr. redaktoriaus sudarytojo mirties monografija dar neišleista, bet už tai monografijai skirta mokslinė medžiaga bus paviešinta naujajame popieriniame variante. Šiemet išeis 2000–2002 metais parašytų straipsnių rinkinys. Tomo apimtis maždaug kaip ir „Lietuvos valsčių“ serijos – apie 1 100 puslapių.
„Lietuvos lokaliniai tyrimai“ skatina mokslininkus, kraštotyrininkus rašyti straipsnius apie bet kurios Lietuvos vietovės ypatumus ir turtus, nebūtinai susietus su jau rengiama monografija. Elektroninis variantas leidžia aplenkti laiką ir operatyviau užpildyti baltąsias lokalių teritorijų dėmes, ir jis jau reprezentuoja aprašomąją vietovę. Realybė tokia, kad nemaža dalis buvusių valsčių dar negreitai sulauks rengiamos / išleistos monografijos. Prisiminkime, tarpukario Lietuvoje buvo apie 400 valsčių. Kol kas išleista tik 20 valsčių monografijos, rengiama dar 80. Be to, leidybos greitį riboja sumenkęs valstybės dėmesys ir šiokia tokia parama turtinant tautos intelektinę nuosavybę. Kaip liudija praktika, kasdien negrįžtamai kažkas išeina ir kažką negrįžtamai išsineša į nebylią amžinybę, tad bet koks delsimas įvairiais planais įamžinti lokalinės teritorijos materialųjį ir nematerialųjį atminties turtą yra tiesiog pražūtingas (nusikalstamas?). Dabar šis neįkainojamos atminties vertės darbas dirbamas vos ne pavienių entuziastų dėka, vardan idėjos, nešančios dividendus tautos intelektinei nuosavybei.
Pasak Mokslo darbų komisijos pirmininko G. Zabielos, lokalinių tyrimų visuma kuriama iš mažyčių dalelių į vientisą mozaiką. Mūsiškiame moksle labiau įprasti šakiniai tyrimai, todėl lokaliniai pernelyg neskatinami. Šia prasme leidykla „Versmė“ yra lokalinių tyrimų srities lyderis. Taip pat lokaliniai tyrimai yra kur kas lengviau ir greičiau atliekami, nes nereikia labai plataus pasaulinio tiriamojo objekto lyginimo. O iš keliolikos lokalinių tyrimų jau būtų galima padaryti ir platesnį, labiau apibendrintą tyrimą Lietuvos mastu. Šie tyrimai turi neįkainojamą vertybę – jie skatina lokalinį patriotizmą.
„Lietuvos lokaliniai tyrimai“ – privatus mokslo leidinys. Pasaulyje yra daug privačių mokslo leidinių. Pas mus žodžiais irgi skatinama privati iniciatyva, tačiau kai bandoma ką nors reikšmingo privačiai daryti vardan bendro tautos intereso, atsakingesnio dėmesio ar dalinės paramos iš valstybės sunkiai sulaukiama.
Mokslinius straipsnius šiam leidiniui rašo įvairių sričių ir įvairios šalies institucijose dirbantys mokslininkai. Pasiteiravus G. Zabielos, kaip Mokslo darbų komisijos pripažintus mokslinius straipsnius vertina mokslininkų darbovietėse: čia viskas priklauso nuo kiekvienos aukštosios mokyklos, mokslo institucijos pozicijos ir vertinimo kriterijų. Be to, šioje srityje nemažai neapibrėžtumo, nes vos ne kasmet keičiami bendrieji mokslinių straipsnių reikalavimai.
„Man šis leidinys yra labai gražus, be neigiamų emocijų šleifo, – tvirtina P. Jonušas. – Lietuva šiuose lokaliniuose tyrimuose atsiveria nagrinėjant ją ir tarpdisciplininiais metodais. Man ši mokslinė veikla – morali, turinti gražią, prasmingą aurą. „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ yra nuosaikus papildomas mokslinis instrumentas, sudėtinė serijos „Lietuvos valsčiai“ dalis“.
Arvydas Valionis
Lietuvos lokalinių tyrimų mokslo darbų komisijos pirmininkas, archeologas, doc. dr. Gintautas Zabiela
Jono Kliučiaus nuotrauka
Mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ vienas autorių archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius – šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas
Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
