Apie ekspertizę (2)

Tačiau kas gali patikėti išvadomis, nepagrįstomis konkrečiais faktais? Šiuo atveju kiekvienas skaitytojas mato ir priima tik tuos ekspertų vertinimus apie laikraštį, kuriuos išspausdino laikraštis Mokslo Lietuva ir savo tinklalapyje pateikė SRTR fondas, tai yra nepagrįstus jokiais faktais ar konkrečiais ekspertizių, analizių ar tyrimų duomenimis. (Kad skelbdamas net dalinius savo ekspertizės duomenis ekspertas kaskart privalo bent trumpai pristatyti ir pačią ekspertizę ar tyrimą, jau minėta anksčiau.) Tuo metu, kokią ekspertizių medžiagą ar duomenis gavo SRTR fondo vadovai, skaitytojui nežinoma. Kad šie mano samprotavimai taip pat nepasirodytų abstraktūs ir nepagrįsti faktais, grįžkime prie minėtų ekspertų vertinimų originalių tekstų ir analitiškai pažiūrėkime, ką jie rodo? Dėl to, atsiribokime nuo bet kokių prielaidų.

Pirmiausia prisiminkime, kad prieš tai jau buvome nustatę, jog ekspertų vertinimuose, paskelbtuose laikraštyje Mokslo Lietuva, jokių ekspertizių duomenų nėra. Vadinasi, šis faktas negali patvirtinti to, kad laikraščio ekspertizės buvos atliktos.

Dabar išsiaiškinkime, ar ekspertų rašiniuose yra minima sąvoka „ekspertizė“? Išnagrinėjus rašinių turinį ir terminus (sąvokas) paaiškėjo, kad abu ekspertai sąvokų „ekspertizė“ ar „leidinių ekspertizė“ laikraštyje, deja, taip pat nė karto nepaminėjo. Faktas tikrai keistas ir keliantis nerimą, nes jis, kaip ir ekspertizės duomenų nebuvimas, taip pat nerodo, kad leidinių ekspertizių būta.

Ką rodo rašinių tekstuose giminingi ir sietini su ekspertize terminai? Keletas jų bei kitų savotiškų užuominų apie tai ekspertų rašiniuose vis dėlto yra. Tačiau su šiomis sąvokomis taip pat nemaža painiava. Bėda, kad jos yra nekonkrečios, nes neapibrėžta ir nepaaiškinta semantinė prasmė. Aptarkime tai plačiau.

Laikraščio Mokslo Lietuva vertinimus doc. dr. A. Samalavičius pradeda taip: „Apžvelgiant ir eksperto požiūriu vertinant SRTV (šiame straipsnyje, kaip nurodyta anksčiau, naudojama kita santrumpa – SRTR, – V. R.) fondo jau dešimtmetį remiamus Lietuvos kultūros leidinius (...).“ Iš kur tas „apžvelgiant“. Nejau iš tikrųjų turima mintyje laikraščio apžvalga? Ir kodėl „eksperto požiūriu“? Čia susiduriame su loginiu minties kalambūru: iš kur atsirado tas eksperto požiūris, jei nebuvo atlikta leidinio ekspertizė. O jei nebuvo ekspertizės, tai koks gi čia ekspertas ir jo požiūris? Kita vertus, ką „apžvelgiant“? Gautus ir čia (laikraštyje bei SRTR fondo tinklalapyje) nepaskelbtus kultūros leidinių ekspertizių duomenis ar ekspertizei skirtus laikraščius? Gal pats ekspertas tą ir težino...

Docento tekste randame ir kitą šiuo atveju vertą dėmesio (ekspertizės?) užuominą. Jis rašo: „(...) prielaidomis ir buvo remtasi taikant kriterijus leidinių ekspertiniam vertinimui.“ Čia ir vėl tarsi savotiška loginė aliuzija į ekspertizę, nes kaip galima atlikti „ekspertinį vertinimą“ neatlikus pačios ekspertizės? Kita vertus, kas gali patvirtinti, kad būtent taip autorius supranta „ekspertinį vertinimą“? O gal tas „ekspertinis vertinimas“ jam tėra tik laisvas ir subjektyvus pasamprotavimas apie leidinį, šiek tiek pasižvalgius po vertinamo laikraščio puslapius? Jei taip, tai jokios mokslinės ekspertizės užuominų čia irgi nėra. Priminimas, kad ekspertiniam vertinimui buvo taikomi kriterijai, taip pat apie ekspertizę nieko konkretaus nepasako, nes jie toliau vertinimuose visai nebeminimi – nėra nei išvardyti, nei aptarti. Jais nesiremta ir rašant ekspertų vertinimus.

Ekspertas A. Navickas savo rašinyje sąvokos „ekspertizė“ taip pat nemini. Tačiau jo vertinimuose randame tokį įrašą: „Prieš pradedant konkrečių leidinių analizę, būtina (...).“ Pastarasis priminimas (gal sau, gal sau ir kitiems ekspertams, gal ekspertizių užsakovams?) aiškiai rodo, kad autorius tikrai žinojo, jog norint kaip ekspertui įvertinti vieną ar kitą kultūros leidinį, reikia atlikti jo analizę (ne pasižvalgyti po leidinį ar jį apžvelgti). Lyg ir atrodytų, kad jis ir pats ruošėsi ją daryti (o gal ir atliko?), ir kitus ekspertus skatino taip pasielgti. Tačiau vien sąvokos „analizė“ paminėjimas ekspertizės tai pat dar nerodo. Tam reikėtų žinoti, kaip pats ekspertas šią analizę suprato – ar ją tapatino su ekspertize, ar suvokė vien kaip mėgėjišką ir lengvą pasižvalgymą po leidinių puslapius, kad toliau savo vertinimuose galėtų ramiai parašyti, jog „Pagal tematiką ir periodiškumą juos (ekspertų vertintus devynis kultūros leidinius, – V. R.) galima suskirstyti bent į keturias grupes (...)“, arba kad „Mokslo Lietuva. Lietuvos mokslininkų sąjungos leidinys“ ir pan. Argi tam nustatyti reikia ekspertizių ir ekspertų? O gal šiuos laikraštyje paskelbtus padrikus, jokiais ekspertizės duomenimis nepagrįstus savo vertinimus jis kaip tik ir supranta kaip laikraščio analizę?

Visa tai rodo, kad eksperto A. Navicko leidinių vertinimuose ekspertizė visiškai nėra minima. Šiame jo rašinyje nėra ir aiškių užuominų ar kitų įrodančių faktų, kad minėtų kultūros leidinių ekspertizės vis dėlto buvo atliktos. Todėl skaitytojui lieka vien neapibrėžta leidinių analizės užuomina ir savotiška mįslė – kodėl iš ekspertų akiračio, rašant Mokslo Lietuvos ekspertų vertinimus, visiškai dingo tiek pačios ekspertizės, analizės, tiek jų metodikos dalykai, tiek informacija apie jų metu įgytus leidinių tyrimo duomenis?

Dėl viso to skaitytojui taip ir lieka neatsakytas labai svarbus klausimas – ar iš tikrųjų buvo atliktos SRTR fondo remiamų kultūros leidinių mokslinės ekspertizės. Apmaudu, bet visi iki tol šiame straipsnyje išvardyti faktai (rašiniuose nepaminėta sąvoka „ekspertizė“, neapibrėžti ekspertizėms privalomi metodologijos bei metodikos dalykai, nepagrįsti konkrečiais ekspertizių duomenimis ekspertų vertinimai ir kt.) nesudaro palankių prielaidų atsakyti teigiamai. Tegul atsakymą į minėtą klausimą, dar kartą atidžiai perskaitęs laikraštyje minėtus ekspertų vertinimus, susiras sau kiekvienas Mokslo Lietuvos skaitytojas.

Bus daugiau