MOKSLASplius.lt

Kauno miesto vartai atsivers į studentų miestelį

Lapkričio 25-oji buvo svarbių įvykių diena Kauno technologijos universitete (KTU). Pirmoje dienos dalyje simbolinės kapsulės įkasimu pradėta Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centro statyba Studentų gatvėje, šalia Dizaino ir technologijų fakulteto, o antroje dienos pusėje vyko naujojo KTU rektoriaus prof. Petro Baršausko inauguracijos ceremonija.

Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro veiklos modelio pristatymo ir simbolinės kapsulės įkasimo šventės dalyvius sveikino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, naujasis AB „Achemos Grupė“ prezidentas Arūnas Laurinaitis ir kiti asmenys.

 Simbolinės kapsulės tekstą pasirašė UAB „Pireka“ direktorius Linas Piliponis, Kauno meras Andrius Kupčinskas, LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, mokslo prorektorė Asta Pundzienė, LR ūkio ministerijos atstovas Almantas Danilevičius ir KTU prof. Raimundas Šiaučiūnas

Pulsuojanti mokslo, studijų ir verslo erdvė


Mėgstantys apibendrinimus ir gyvenimo įvykiuose ieškantys simbolinių prasmių nesunkiai jų ras ir šiuose įvykiuose. Ar ne simboliška, kad Nacionalinio atviros prieigos MTEP centras, kaip svarbiausias slėnio „Santaka“ objektas, statomas šalia judrios K. Baršausko gatvės, į kurią veda Studentų gatvė. Pagal idėjinį ir urbanistinį užmanymą, kuris įgyvendinamas pagal architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės projektą, naujasis MTEP centras ir jo aplinka ne tik papuoš reprezentacinį KTU Studentų miestelio vaizdą nuo K. Baršausko gatvės, bet ir užbaigs jį formuoti. Studentų miestelis įgaus jam deramą architektūrinę ir urbanistinę išraišką, funkcionuos kaip vieninga pulsuojanti mokslo, studijų ir verslo erdvė.

Simboliška, kad lygiai prieš 50 metų Kauno studentų miestelį pradėjo formuoti tuometinis Kauno politechnikos instituto rektorius prof. Kazimieras Baršauskas (1904–1964), dabartinio KTU rektoriaus prof. Petro Baršausko tėvas. Pradėjo 1961 m., kai šalia tuometinių ketvirtųjų KPI rūmų Radvilėnų plente buvo padėtas kertinis akmuo pirmajam būsimo miestelio pastatui. 1965 m. švęstos pirmos įkurtuvės, kai duris atvėrė architekto Vytauto Jurgio Dičiaus suprojektuoti dabartiniai Architektūros ir statybos fakulteto rūmai (Studentų g. 48). Tuomet juose įsikūrė Statybos ir santechnikos bei Elektrotechnikos fakultetai. 1969 m. buvo užbaigti Elektronikos rūmai (Studentų g. 50), juose tada veikė Automatikos ir Radiotechnikos fakultetai. Taip prasidėjo Studentų miestelio projektavimas ir statyba, kurios logiškos urbanistinės užbaigos teko laukti daugiau kaip pusę šimto metų.KTU rektorius prof. Petras Baršauskas su mokslo prorektore prof. Asta Pundziene pristato Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro veiklos modelį

Tai, ką pradėjo kurti ir puoselėti rektorius Kazimieras Baršauskas, lemta užbaigti jo sūnui Petrui Baršauskui, o tai itin prasminga ir simboliška. Atrodo, kad nematoma Likimo ranka tikslingai rikiuotų įvykius ir žmonių darbus. Sugriuvo paskutinė Europos imperija, pasikeitė santvarka, atsidūrėme kitoje geopolitinėje erdvėje, nors iš vietos nepajudėjome, tačiau išliko ir tęsiami darbai, kurie turi nenykstančią prasmę ir išliekamąją vertę. Štai kur glūdi tikrojo istorinio optimizmo šaknis, net jei kasdienybės rutinoje tam optimizmui ne visada lieka vietos.

Studentai iš rankų į rankas tarsi estafetės lazdelę perduoda simbolinę kapsulę su tekstu, adresuotu į neapibrėžtą nežinią – ateities kartoms. Kapsulė tuojau bus įleista į jai skirtą vietą žemėje ir užbetonuota. Visi dalyvaujantys supranta vyksmo svarbą: esame komunikacijos, dabarties sanryšos su ateitimi liudininkai ir dalyviai. Prasmingas aktas, sureikšminantis dabarties akimirką, pratęsiantis jos gyvavimą, gal ir išlikimą laike. Reikia tikėtis, kad tie, kurie tą kapsulę su tekstu atkas, supras, kas jame rašoma. O gal žiūrės kaip kad mes nesuprantančiomis akimis žiūrime į hetitų raštą ar Napoleono kariai Egipto kampanijos metu spoksojo į aptiktą Rozetės akmenį su iškaltais senovės hieroglifais. Ką ten kariai, jei ir „nemirtingieji“ Prancūzijos akademijos nariai jautėsi bejėgiai, kol Žanas Fransua Šampoljonas tų hie-roglifų neiššifravo. Jei lietuvių kalbai liko gyvuoti daugių daugiausia šimtas metų, kaip tvirtina kai kurie mūsų namudiniai futuristai, skubindami mokytis kitų kalbų (mat kas pirmas įsisavins, įgis privalumų konkurencinėje kovoje), taigi visai gali būti, kad ir mūsų tekstas į ateitį prasmegs beprasmybėje – tiesiog nebus kam perskaityti. Nėra blogiau kaip likti neišgirstam, pagarsinsime bent pirmąsias į kapsulę įdėto rašto eilutes:

„Šiuo laišku liudijame, kad 2011 m. spalio pradžioje Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje, švenčiant garbingą 50-ties metų jubiliejų, pradėtas statyti tarptautinius standartus atitinkantis Nacionalinis atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centras, kuris yra „Santakos“ slėnio dalis“. Šį raštą pasirašė KTU vadovai ir atsakingi valstybės pareigūnai bei prie statybos prisidėjusieji asmenys.MTEP centro projekto autorė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas statybvietėje

 

Kur iškils inovacijų generavimo centras


Simbolinės kapsulės įkasimas – įvykio kulminacija, o prasidėjo nuo įprastų tokiais atvejais prakalbų, sveikinimų ir palinkėjimų. Svarbiausi programoje numatyti dalykai vyko baltojoje palapinėje, tai progai pastatytoje šalia naujos statybvietės, netoli KTU Dizaino ir technologijų fakulteto pastato. Judria K. Baršausko gatve judančio transporto gausmą užgožė statybvietėje dirbančios technikos burzgimas, bet jis nieko neerzino, veikiau priminė darbščių bičių dūzgimą per medonešį. Statybininkai dirbo savo įprastą darbą. Iki 2013 m. birželio naujasis centras turi iškilti, statybininkus pakeis „Santakos“ slėnio projektus vykdantys mokslininkai ir inžinieriai, kursis pumpurinės įmonės, bus pradėti įgyvendinti mokslininkų ir verslo bendri projektai.

Rektorius Petras Baršauskas ir mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė pristatė susirinkusiems į šventę Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro veiklos modelį. P. Baršauskas pabrėžė mokslinės minties komercializacijos svarbą, ir šis etapas turįs prasidėti nedelsiant, nelaukiant, kol naujasis centras pradės veiklą. Kokia veikla numatyta ir kokių rezultatų tikimasi iš naujojo MTEP centro? A. Pundzienė priminė keturias prioritetines slėnio „Santaka“ veiklos kryptis: tai darnioji chemija ir biofarmacija, mechatronika ir elektroninės technologijos, ateities energetika, informacinės ir telekomunikacinės technologijos. Šių krypčių darbai bus įgyvendinami per institutus ir centrus, kurie įsikurs pradėtame statyti MTEP centro ir kitose slėnio „Santaka“ patalpose.

Daug vilčių dedama į darnią Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų veiklą, iš kurios tik ir gali kilti finansinis tvarumas, būtinas tokio projekto įgyvendinimui. Priminsime, kad MTEP centro statyba finansuojama dviejų projektų lėšomis. Pirmasis – „Slėnio „Santaka“ technologijų perdavimo ir verslo inkubatoriaus bazės įkūrimas“, antrasis – „Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro įkūrimas“. Štai kodėl tokia svarbi dviejų – Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų darni veikla ir iš to turintis kilti finansinis tvarumas. Taip makete atrodo Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro architektūrinis sprendimas

Statybos kaina – 54 mln. litų, o moderniai įrangai įsigyti skirta apie 90 mln. litų. Visas kompleksas, kurį numatoma baigti 2013 m. birželį, kainuos apie 145 mln. litų. MTEP centro statybos rangovas – bendrovė „Pireka“, o darbus prižiūri bendrovė „Projektų centras“.

Laukiama inovatyvių idėjų iš verslo partnerių, „verslo angelų“ ir visų, kurie turi, ką pasiūlyti ir nori bendradarbiauti. Galima neabejoti, kad naujajame centre ras kur savo jėgas pritaikyti įvairių pakopų studentai. Jiems šis centras, kaip ir apskritai „Santakos“ slėnyje įsikursiantys institutai, kiti mokslo ir verslo dariniai, turėtų tapti puikios praktikos ir idėjų įgyvendinimo vieta.

 

Architektūroje užkoduota bendradarbiavimo idėja


Bendradarbiavimo idėją siekta išryškinti ir MTEP centro architektūriniame projekte, kuris atrinktas iš 13 pateiktųjų konkursui. Kaip minėta, geriausiu pripažintas projektas, kurį pasiūlė architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės studija. Bent kiek susipažinusiam su naujausiais Kauno miesto architektūriniais laimėjimais, šis faktas neturėtų stebinti. G. Janulytė-Bernotienė yra žinoma architektė, pelniusi Kauno krašto „Metų architektas 2007“ nominaciją už Kauno medicinos universiteto bibliotekos, Marijampolės kultūros centro sukūrimo ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukcijos projektus. 2010 m. pagal šios architektės projektą KTU miestelyje prie Cheminės technologijos fakulteto visiškai renovuotas KTU Maisto mokslo ir kompetencijos centro pastatas, prie kurio savo pasakojime dar sugrįšime.Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro statybos pradžios ir simbolinės kapsulės įkasimo ritualo dalyviai: KTU kapelionas Petras Pich, Kauno meras Andrius Kupčinskas, LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, UAB „Pireka“ direktorius Linas Piliponis, aktorius ir renginio vedėjas Ridas Žirgulis, Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Jonas Okunis, KTU Studentų atstovybės prezidentas Justinas Staugaitis

Kas patraukia akį konkurse laimėjusiame Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro architektūriniame projekte? Pirmiausia jo šiuolaikiškumas. Projektas pradėtas kurti 2009 m. pradžioje. Kompleksą sudaro keturių aukštų šešiolikos laboratorijų korpusas ir 400 vietų auditorija, šią pastato dalį stiklo koridorius jungs su septynių aukštų verslo centru. Komplekso vidinę architektūrinę erdvę galima keisti, transformuoti pagal poreikius, naudojant šiuolaikinius laboratorijų ir kitų funkcijų planavimo principus, į ką ir nukreiptas visas inžineringas ir konstruktyvas. Pavyzdžiui, 400 vietų auditorijoje galima ne tik rengti konferencijas, bet reikalui esant, transformuoti į keturias atskiras sales. Komplekso lauko erdvės glaudžiai siejasi su vidaus išplanavimu, o tai profesionaliai ir šiuolaikiškai kuriamos architektūros rodiklis. Naujajame MTEP centre bus įgyvendintos puikios sąlygos mokslui, verslui ir studijoms, kartu ir jų bendradarbiavimui.

Pagal užmanymą MTEP centro kompleksas užbaigs formuoti viso KTU Studentų miestelio urbanistinę erdvę. Faktiškai tai bus miesto vartai į Studentų miestelį, reprezentuojantys jaunatviškus, veržlius čia dirbančių, kuriančių ir studijuojančių žmonių siekius. Kartu tai bus ir dviejų slėnių savotiško architektūrinio „dialogo“ prasmingas pavyzdys. Mat vienoje Studentų gatvės dalyje stovintis renovuotas pastatas – KTU Maisto mokslo ir kompetencijos centras – veikia slėnio „Nemunas“ sudėtyje, o visą urbanistinę Studentų miestelio erdvę užbaigsiantis MTEP centras bus svarbiausias slėnio „Santaka“ objektas. Bus suformuota visam Kauno miestui labai reikšminga urbanistinė ir funkcinė erdvė, kurioje vyks daugelio ne tik mokslo ir verslo, bet ir miesto kultūrai reikšmingų renginių. Iškils svarbus žinių ir kultūros sklaidos centras, skirtas universalioms jaunatviško miesto funkcijoms įgyvendinti.

 

 

Gediminas Zemlickas


Nuotraukose:

 

Simbolinės kapsulės tekstą pasirašė UAB „Pireka“ direktorius Linas Piliponis, Kauno meras Andrius Kupčinskas, LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, mokslo prorektorė Asta Pundzienė, LR ūkio ministerijos atstovas Almantas Danilevičius ir KTU prof. Raimundas Šiaučiūnas

KTU rektorius prof. Petras Baršauskas su mokslo prorektore prof. Asta Pundziene pristato Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro veiklos modelį

MTEP centro projekto autorė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, KTU rektorius prof. Petras Baršauskas ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas statybvietėje

Taip makete atrodo Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro architektūrinis sprendimas

Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro statybos pradžios ir simbolinės kapsulės įkasimo ritualo dalyviai: KTU kapelionas Petras Pich, Kauno meras Andrius Kupčinskas, LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, UAB „Pireka“ direktorius Linas Piliponis, aktorius ir renginio vedėjas Ridas Žirgulis, Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Jonas Okunis, KTU Studentų atstovybės prezidentas Justinas Staugaitis

 

Gedimino Zemlicko nuotraukos