MOKSLASplius.lt

Rektorius Petras Baršauskas: „Statykime tiltus, o ne sienas“

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas po inauguracijos sako prakalbą

Naujo rektoriaus atėjimas dažniausiai žymi ir tikėtiną permainų metą, bent jau jų viltį, jei galvojama apie permainas į gera. Tiesa, šiame ne itin tvariame pasaulyje, kurio dalimi esame, visose permainose glūdi didžiausios prieštaros – nelygu kurios ilgainiui išryškės. Lemti gali net ir ne paties rektoriaus asmenybė, bet aplinkybių ir veiksnių visuma, kaip kad laivo likimas atviroje jūroje kartais priklauso ne vien nuo kapitono ar įgulos profesionalumo ir įgūdžių, bet ir nuo oro sąlygų bei daugelio kitų įvykių, kartais ir sutapimų, kurie gali tapti lemtingais.

 

Palyginimai yra mūsų gyvenimo dalis


Kad atskiro universiteto gyvenimą palyginome su laivu atviroje jūroje, visai pateisinama, nes tą patį galėtume pasakyti ir apie Lietuvos valstybės nūdienį gyvenimą, skirtųsi nebent laivo parametrai. Žvelgdamas į Kauno technologijos universiteto (KTU) ir jo pirmtako Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) rektorių sąrašą nejučia mėgini ieškoti išskirtinybių arba dėsningumų, kurie galėtų padėti suvokti vykusius ir vykstančius pokyčius – jie galop tampa aukštosios mokyklos raida, istorija. Pradedant pirmuoju Lietuvos universiteto rektoriumi prof. Jonu Šimkumi ir baigiant prof. Antanu Purėnu, visi ikikariniai rektoriai vadovavo universitetui tik po metus laiko. Antrojo pasaulinio karo metais, pradedant nuo prof. Julijono Gravrogko, šis dėsningumas pradeda keistis: Gravrogkas universitetui vadovavo 1941–1943 m., t. y. dvigubai ilgiau už pirmtakus iki pat universiteto uždarymo 1943-aisiais.

Pokario metais buvę dėsningumai suyra, o 1950 m. Kauno universitetas buvo perorganizuotas į Kauno politechnikos institutą (KPI) ir Medicinos institutą. Politechnikos vadovu, iš pradžių direktoriumi, vėliau rektoriumi paskiriamas prof. Kazimieras Baršauskas. Su jo vardu susijusi technikos mokslų ir inžinerijos mokslų sparti plėtra Lietuvoje, nors nereikėtų pamiršti, kad K. Baršauskas buvo fizikas, tyrinėjęs kosminių spindulių energijos pasiskirstymą, su kitais tyręs ultragarsinės spektroskopijos metodiką, branduolių magnetinį rezonansą, puslaidininkinių triodų savybes. Parašė gerų mokyklinių fizikos vadovėlių, beje, 1936–1937 m. Berlyno technikos universitete stažavosi pas prof. Hansą Geigerį. Faktiškai 1950–1964 m. vadovaujant K. Baršauskui, Lietuvoje suformuota nauja aukštoji politechnikos mokykla, per tuos metus studentų skaičius Politechnikos institute nuo 1859 išaugo iki 11 tūkst. 732, t. y. padidėjo 6,3 karto, spėta parengti 6 934 inžinierius. Paskutiniaisiais K. Baršausko vadovavimo metais aštuoniuose KPI fakultetuose (su skyriais Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo 13 fakultetų) dirbo 771 dėstytojai (padidėjo 3,1 karto), 147 turėjo mokslinius laipsnius (padidėjo 5,25 karto), 103 buvo įgiję mokslinį vardą (2,6 karto daugiau). Tai duomenys iš buvusio KPI rektoriaus (1964–1983), atėjusio po K. Baršausko, prof. Marijono Martinaičio pateiktų duomenų.

Kauno technologijos universiteto Senato nariai ir bendruomenės nariai, Lietuvos universitetų rektoriai ir šventinio renginio svečiai klausosi KTU rektoriaus prakalbos

Jei ką vargina skaičiai, pasakysime būdingu pavyzdžiu, kaip K. Baršauskas rasdavo išeitį net ten, kur kitas jo vietoje būtų pasakęs – neįmanoma. Kad ir toks. Pagal galiojusią tuo metu tvarką aspirantams vadovauti turėjo teisę tik mokslų daktarai (dabar atitiktų habil. dr.), o jų KPI labai trūko. Ką gi darė
K. Baršauskas? Skirdavo aspirantui vadovauti du mokslininkus – gretimos srities mokslų daktarą ir tiesiogiai vadovaujantį reikalingos krypties docentą. Ir vilkas sotus, ir avis sveika. Studentai ir dėstytojai mylėjo savo rektorių, nes buvo už ką. Ar apie daugelį vadovų būtų galima pasakyti tą patį šiandien? Daugybei jaunų žmonių rektorius K. Baršauskas tiesiogine prasme atvėrė duris į KPI, nors šie buvo vadinamųjų „buožių“ ir tremtinių vaikai, vienaip ar kitaip „suteptomis“ (santvarkos požiūriu) charakteristikomis. Tas paprastas ir nuoširdus žmogus logiškumu, dalykiškumu ir intelektu nuginkluodavo net ir negeranoriškiausius oponentus. Ir pasiekdavo savo. Todėl ir šiandien išlieka dabartinio Kauno technologijos universiteto darbuotojams ir studentams kaip moralinis autoritetas, atsakomybės ir akademinio sektinumo pavyzdys. Nepriklausomoje Lietuvoje 2008 m. K. Baršauskas po mirties apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

 

Palinkėjimai naujajam rektoriui


Naujajam KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui bus nelengva, nes visados bus lyginamas ir vertinamas pagal tėvo Kazimiero Baršausko užduotą mastelį. Po rektoriaus toga nepasislėpsi. Nėra ir reikalo. P. Baršauskas dirba tame pačiame kabinete KTU Centriniuose rūmuose, kuriuose dirbo ir jo tėvas. Kokią mokslinės ir gyvenimiškos veiklos patirtį turi?

1977 m. baigė tuometinį KPI, įgijo inžinieriaus energetiko kvalifikaciją. Leningrado aviacinių prietaisų gamybos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. 2002 m. tapo habilituotu socialinių mokslų daktaru. Dirbo inžinieriumi energetiku. 1980–1983 m. KPI aspirantas, nuo 1989 m. – docentas. 1987–1988 m. KPI mokslo sekretorius, 1989–1990 m. prorektoriaus pavaduotojas mokslui. 1992–2002 m. jau KTU tarptautinių ryšių ir infrastruktūros prorektorius. 2002 m. KTU Europos instituto profesorius, nuo 2011 m. gegužės 31 d. KTU rektorius.

Stažavosi Aberdino universitete (Didžioji Britanija, 1990–1991), vėliau vadovavo keliems projektams Didžiojoje Britanijoje. Nuo 1992 m. Tarptautinės integracijos centro „Baltoskandija“ direktorius. 1994–1997 m. atstovavo Danijos industrijos konfederacijai Lietuvoje, jam vadovaujant, buvo vykdoma daugiau kaip 15 tarptautinių projektų, įkurtos kelios bendros įmonės.

Žodžiu, pakankamai didelė gyvenimo ir veiklos patirtis, lieka ją veiksmingai pritaikyti, ko gero, įsiklausant ir į kolegiškus linkėjimus inauguracijos ceremonijoje.

KTU Tarybos pirmininkas prof. Arvydas Janulaitis linkėjo derinti universiteto ir valstybės interesus. Priminė ir tuometinį KPI rektorių-legendą prof. Kazimierą Baršauską, o prastas rektorius argi būtų prisimintas.

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas tarp studentų net ir labai jauku; iš kairės Statybos ir architektūros fakulteto studentai – antrakursis Justinas Černiauskas, ketvirtakursė Eglė Bartulytė, KTU Senato narė ketvirtakursė Neringa Šimkutė, Vytautas Urbonavičius bei Cheminės technologijos inžinerijos fakulteto pirmo kurso doktorantė Živilė Žukauskaitė

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ priminė, kad Technologijos universitetas atstovauja žemiškajai, materialinei gyvenimo plotmei, o Kauno arkivyskupija – dvasinei plotmei. KTU pirmtakas Lietuvos universitetas pradėjo savo veiklą 1922 m., o Kauno arkivyskupija – 1926 m., taigi maždaug panašiu metu. Arkivyskupas pasidžiaugė, kad universitetas ir arkivyskupija nuoširdžiai bendradarbiauja. Arkivyskupas S. Tamkevičius linkėjo rektoriui P. Baršauskui siekių išsipildymo, o iš universiteto sienų į gyvenimo kelią išeinantiems absolventams nesusigundyti vien žemiškomis vertybėmis, nepamiršti ir dvasinio turtėjimo.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pastebėjo, jog gyvename laikotarpiu, kai permąstomas taip pat ir universitetų vaidmuo visuomenėje. Visų lūpose skamba tokie vardai kaip Oksfordas, Kembridžas, Jeilis, Berklis ar Harvardas. Žinoma, įkvėpimo galima ieškoti šimtamečių universitetų veikloje, bet šalia tų vardų prisiminkime, kokie vardai pastaruoju metu sužibėjo universitetų padangėje: Uorvikas, Masačiusetsas, Orhusas... Šventės dalyvių akivaizdoje ministras gal kiek retoriškai paklausė: kas trukdo Kauno technologijos universitetui panašiai sužibėti, kad ištarus Kauno vardą, į galvą pirmiausi šautų ne žodžiai „krepšinio sostinė“, bet su aukštuoju mokslu susijusios asociacijos? Ministras kvietė turėti drąsesnę svajonę, tokią, kuri būtų persisunkusi aiškios vizijos ir misijos suvokimu. Kas turi ambicijų įgyvendinti svajonę, tą gali padaryti bet kur, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Šiandien mes turime pagrindo optimizmui kaip niekada, o jei ko ir trūksta, tai nusiteikimo, kad mes tai galime padaryti.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kurio senelis prof. Juozas Kupčinskas buvo Kauno universiteto rektorius 1947–1950 m., pareiškė neabejojąs, kad KTU įrašys dar ne vieną naują puslapį Kauno miesto istorijoje, tuo merą įtikina inauguracijos dieną vykęs Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statybos pradžią simbolizuojančios kapsulės įkasimas Studentų gatvėje. Pagaliau Kaunas yra trečias pasaulyje miestas pagal greičiausiai plėtojamą interneto ryšį, o tai irgi turėtų visus įkvėpti.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Remigijus Žaliūnas įsitikinęs, kad sėkmę lemia ne tiek rektoriaus vadybiniai gebėjimai, lyderystė ar mokėjimas kurti strategijas, kiek mokėjimas telkti universiteto bendruomenę svarbiausiems tikslams pasiekti. Reikia sukurti aplinką, palankią tarpti talentams ir ateities lyderiams. Būtent tokiu rektoriumi R. Žaliūnas ir linkėjo būti kolegai P. Baršauskui, o KTU bendruomenei linkėjo stiprinti sąsajas tarp mokslo, studijų ir verslo, kad ši sąsaja virstų inovacijomis ir moderniomis technologijomis.

Sveikinimus naujajam rektoriui atsiuntė Prezidentas Valdas Adamkus, LR Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius (Premjero sveikinimą perskaitė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas).Atrodo, kad naujajam rektoriui nesunku rasti bendrą kalbą su vyresniais kolegomis KTU garbės profesoriais Mykolu Dauniu ir Danieliumi Eiduku

 

Atėjo metas grąžinti skolą savajai Alma mater


Rektoriaus regalijas Petrui Baršauskui įteikė KTU Tarybos pirmininkas prof. Arvydas Janulaitis ir Senato pirmininkas prof. Ramutis Bansevičius. Inauguruojamasis rektorius papuošiamas puošnia grandine kaip visuotinio ryšio, sąjungos ženklu – kad vienytų universiteto bendruomenę. Skamba inauguruojamo rektoriaus Petro Baršausko priesaikos žodžiai.

Savo inauguracinėje prakalboje naujasis rektorius prisipažino šiai aukštajai mokyklai jaučiantis ypatingus sentimentus, nes joje studijavo, ją baigė ir čia pradėjo savo profesinę veiklą. Dabar atėjęs metas grąžinti skolą už visa, ką universitetas davė – ir kaip specialistui, ir ypač kaip žmogui. Todėl rektorius tvirtino įsipareigojąs dėti visas pastangas, kad šis universitetas būtų šiuolaikiškas ir nuolat tarp lyderių. Tai būsianti viena iš išimčių, kai rektoriaus asmeninis ir viešas interesai sutaps. 2012 m. bus minimos KTU 90-osios gyvavimo metinės. Čia pirmo Lietuvos universiteto ištakos, valstybės technikos mokslų lopšys, kurio laimėjimai siejasi su daugelio mūsų kasdienybe. Rektorius linkėjo šią sukaktį pasitikti atsinaujinus, sustiprėjus, nuoširdžiai dirbant universiteto bendruomenės, studentų ir visuomenės labui. Ne paslaptis, kad iš universitetų ypač tikimasi visuomenės poreikių supratimo.

Rektorius neneigė, kad universitete bus pokyčių, bet užtikrino, kad bus elgiamasi išmintingai, visus pokyčius universitete lydės bendradarbiavimas ir pagarba kito nuomonei. Jau šių metų pabaigoje rektorius tikisi padėti parašą ant naujos ilgalaikės KTU veiklos strategijos. Šios gairės turėtų tapti visiems savomis ir atviromis, svarbu, kad jose būtų bent dalelė kiekvieno iš 3 tūkst. KTU dėstytojų, administracijos, mokslo darbuotojų, o svarbiausia – gausaus būrio studentų.

Atskirai prakalboje rektorius išskyrė verslo ir mokslo interesų derinimo svarbą. Kad tarpusavio supratimo esama rodo ir tas faktas, kad beveik 70 proc. visų aukštojo mokslo verslui skirtų tyrimų šalyje atliekama KTU. Rektorius užtikrino, kad bendradarbiaujant su verslu bus rasta, kaip pagerinti studentų praktinių darbų galimybes, o studentų auditorijose netrukus išvysime ir garbius verslininkus praktikus. Rektorius neabejoja, kad šis faktas studijuojančio jaunimo bus sutiktas ypač palankiai. Universiteto bendruomenę rektorius paragino kuo plačiau atverti duris gabiam jaunimui, nemanyti, kad patirtis nesuderinama su jaunatviškomis ambicijomis. Rektorius kvietė statyti tiltus, o ne sienas, nes tik toks kelias padės universitetui užsitikrinti vietą tarp geriausių universitetų Europoje.

 

Gediminas Zemlickas

 



Nuotraukose:

 

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas po inauguracijos sako prakalbą

Kauno technologijos universiteto Senato nariai ir bendruomenės nariai, Lietuvos universitetų rektoriai ir šventinio renginio svečiai klausosi KTU rektoriaus prakalbos

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas tarp studentų net ir labai jauku; iš kairės Statybos ir architektūros fakulteto studentai – antrakursis Justinas Černiauskas, ketvirtakursė Eglė Bartulytė, KTU Senato narė ketvirtakursė Neringa Šimkutė, Vytautas Urbonavičius bei Cheminės technologijos inžinerijos fakulteto pirmo kurso doktorantė Živilė Žukauskaitė

Atrodo, kad naujajam rektoriui nesunku rasti bendrą kalbą su vyresniais kolegomis KTU garbės profesoriais Mykolu Dauniu ir Danieliumi Eiduku