Kaip katino ašaras paversti naujomis galimybėmis

Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskutinę lapkričio dieną kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje pakvietė į informacinę dieną „Nauja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa HORIZONTAS 2020“.

Renginio metu buvo tiesiogiai transliuojama Europos Komisijoje už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakingos Komisijos narės Máire Geoghegan-Quinn spaudos konferencija iš Briuselio. Naują programą ir jos gaires Lietuvoje pristatė EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų direktorato Aplinkos direktorato Gamtinių išteklių valdymo skyriaus vadovas Arnoldas Milukas. MITA direktorius Arūnas Karlonas kalbėjo apie Lietuvos pamokas šiuo metu vykstančioje ES 7-ojoje bendrojoje programoje (7BP, 2007–2013), kurią nuo 2014 m. pakeis HORIZONTAS 2020. Dalyvavimo programoje patirtimi dalinosi Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovas Mindaugas Dagys ir UAB „Grota“ atstovė Danguolė Dragūnienė.
Informacinė diena buvo skirta valstybinių, mokslo ir verslo institucijų darbuotojams, kuriems aktualios naujos ES erdvėje atsiveriančios perspektyvos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Apie tai kalbamės su MITA direktoriumi Arūnu KARLONU, pratęsdami informacinės dienos renginyje plėtotas arba gal ir mažiau užčiuoptas temas.

Kaip atrodome iš šalies

Mokslo Lietuva. Gerbiamasis direktoriau Arūnai, informacinės dienos metu pateikėte nemažai įdomių duomenų apie Lietuvos mokslininkų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų dalyvavimą ES 7-ojoje bendrojoje programoje. Remiantis EK spalio 19 d. statistiniais duomenimis, Lietuvos pareiškėjai pateikė Europos Komisijai 831 paraiškas pagal programos taikomąsias-technologines sritis (jas kuruoja MITA), prašydami 141,7 mln. eurų ES paramos. Finansuotinomis pripažinta 171 paraiška (sėkmės rodiklis – 20,6 proc.), o projektams vykdyti skirta 23,78 mln. eurų. Tai sudaro 16,8 proc. nuo visos pareiškėjų prašytos lėšų sumos.
Kartu su fundamentiniais tyrimais, kuriuos mūsų šalyje kuruoja Lietuvos mokslo taryba, iš viso Lietuva pateikė 1 389 paraiškas (238,3 mln. eurų sumai) per visą ligšiolinį (2007–2010 m.) programos laikotarpį, iš kurių finansuotinomis pripažintos 277 (20 proc.) ir projektams vykdyti skirta 33,74 mln. eurų (14,1 proc.) prašytos ES paramos. Žinant, kad 7BP biudžetas 2007–2013 m. sudaro daugiau nei 53 mlrd. eurų, tai – katino ašaros. Bet Jūs tikriausiai matuojate pagal kitus kriterijus, dalyvavimą ES programose vertinate ne vien finansine išraiška?

Arūnas Karlonas. Jeigu Lietuvos dalyvių rodiklius pagal laimėtus projektus palyginsime su ES valstybių narių dalyvavimo 7BP vidurkiais, kurie sudaro 20,6–20,8 proc., tai mūsų sėkmės rezultatas yra panašus. Kiek prastesni rezultatai pastebimi pagal projektams įgyvendinti skirtą lėšų sumą, nes ES vidurkis – 21 proc., o mums iki šio skaičiaus dar toli. Vadinasi, lietuvių indėlis 7BP projektuose yra kukliau vertinamas finansiškai, vykdomi mažesnės apimties darbai. Lietuvos dalyviams trūksta iniciatyvos projektuose ir idėjų, kurios būtų finansuojamos Europos lygmeniu.
Norėčiau apsistoti ties taikomųjų-technologinių sričių, kurias kuruoja MITA, projektais. Analizuojant lėšų pasiskirtymą pagal sektorius, pastebime gerą tendenciją, kad tiek mokslo, tiek verslo sektorius uždirba panašiai lėšų iš 7BP (mokslo institucijos – 44 proc., įmonės – 38 proc.), o viešajam sektoriui tenka šiek tiek mažiau – tik 19 proc. lėšų. Tačiau visoje 7BP didžiausia lietuvių uždirbta lėšų dalis tenka mokslui (62 proc.), žymiai mažesnė – verslui (21 proc.) ir viešajam sektoriui (16 proc.). Tai, matyt, natūralu, nes fundamentinių mokslų, socialiniame sektoriuje ir mokslininkų mobilumo programose žymiai aktyvesni yra mokslininkai.
Kaip 2011 m. kito pareiškėjų skaičius ir EK dotacijos pritrauktų lėšų skaičiai? Jeigu kovo mėnesio pradžioje turėjome 1 208 pateikusių paraiškas, tai spalio mėnesį jau buvo 1 389. Taigi per septynis šių metų mėnesius gautų lėšų kiekis padidėjo 7 mln. eurų. Šiandien iš dalyvavimo ES 7BP pritrauktų lėšų skaičius sudaro apie 34 mln. eurų. Kalbu apie Lietuvos dalyvavimą visoje 7BP – fundamentinių ir taikomosios-technologinės srities tyrimų.
2012–2013 m. yra paskutiniai dalyvavimo 7BP metai, todėl jau šiandien kviesčiau organizuoti konsorciumus, generuoti idėjas ir planuoti paraiškų teikimą.

ML. Apie naujos programos HORIZONTAS 2020 teikiamas galimybes būtinai pratęsime pokalbį, bet kaip galėtumėme įvertinti savo galimybes ir jau turimą patirtį? Kuriose 7BP srityse esame stipriausi?

A. Karlonas. Energetika – stipriausia sritis, turime 19 pareiškėjų, kuriems skirta 6,37 mln. eurų ES parama. Beveik neatsilieka sveikatos sritis – 23 pareiškėjams skirtas 6,04 mln. eurų finansavimas. Lietuviai aktyvūs nanotechnologijų, informacinių ryšių srityse, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtuose moksliniuose tyrimuose. Kiek mažesnis lietuvių indėlis į biotechnologijos, kosmoso, saugumo srities projektus.
Aktyviausi 7BP dalyviai iš Lietuvos yra Kauno technologijos universitetas (dalyvauja 34 projektuose), Vilniaus universitetas (31) ir Lietuvos energetikos institutas (14). Iš verslo įmonių vertos paminėti UAB „Modernios E-technologijos“ (3 projektai), UAB „MGF Šviesos konversija“ (2), UAB „Vittamed“ ir „Precizika Metrology“ – po 2 projektus. Iš viešojo sektoriaus į ERA-NET sėkmingai įsijungė tinklus Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos mokslo taryba, kurios įgyvendina po 5 projektus. Lietuvos inovacijų centras dalyvauja 3, Aplinkos apsaugos agentūra – 2 projektuose.
Ne visada svarbiausia yra projektų, kuriuose dalyvaujama, skaičius. Nors KTU lenkia kitas institucijas projektų skaičiumi, bet pagal lėšų pritraukimą nusileidžia Vilniaus universitetui: VU – 5,4 mln. eurų, KTU – 3,07 mln. eurų.
Iš viešojo sektoriaus institucijų daugiausiai lėšų uždirbo Birštono savivaldybė (1,51 mln. eurų) ir UAB „Birštono šiluma“ (710 tūkst. eurų). Iš verslo bendrovių pirmauja AB „Lietuvos energija“, pritraukusi 1,69 mln. eurų, UAB „Bionovus“ – 0,93 mln., UAB „MGF Šviesos konversija“ – 0,69 mln. eurų ES lėšų.

Į mus dar žiūrima kaip į jaunesnę sesę

ML. Grįžkime prie „katino ašarų“, kaip kad įvardijome sąlyginai kuklų finansavimą, kurį pavyko laimėti 7BP projektų dalyviams iš Lietuvos. Kodėl 227 pareiškėjai gaus palyginti nedidelį finansavimą, tik arti 34 mln. eurų? Kodėl projektai iš Lietuvos vertinami kukliau negu kad ES 7BP vidurkis? Kitos šalys, 7BP dalyvės, atsiriekia iš 53 mlrd. eurų „pyrago“ gerokai didesnį kąsnį. Ar nesame užslėptos diskriminacijos aukos? Ar kartais nepiktnaudžiaujama santykiuose su „jaunesniosiomis sesėmis“, kitaip tariant, ar viskas diskretiška „senoje, geroje Europoje“?

A. Karlonas. Iš tiesų Europos Sąjungoje dažnai operuojama tokiomis sąvokomis kaip „senosios narės“ ir „naujosios narės“, nors teisiškai visos narės yra vienodos ir lygiateisės, nes sėdime vienoje valtyje. Tačiau, kaip pripažino EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų direktorato darbuotojas Arnoldas Milukas, pristatydamas programą HORIZONTAS 2020, į mūsų pageidavimus ir balsą vis dėlto atsižvelgiama – esame girdimi. Vienas iš tų mums aktualių klausimų ir buvo – suvienodinti mokslininkų atlyginimus, nepriklausomai nuo to, iš kokios šalies, „senos“ ar „naujos“, yra atliekami tyrimai / darbai projektuose. Deja, šiandien (ir tai išliks iki 7BP pabaigos) įkainiai už projekto vykdymą skaičiuojami pagal skirtingus tarifus – narėms senbuvėms gerokai didesnius, nors projektų vykdytojų darbo sąlygos ir įdirbis vienodas. Tai neteisinga, ir tokia apmokėjimo už projektus tvarka keistina.

ML. Ko reikia, kad būtų pakeista? Gal mūsų projektų teikėjai ir vykdytojai be reikalo kuklinasi? Įpratę būti „jaunesnio brolio“ vaidmenyje (vos nepasakiau „trečio brolio“), projekte dalyvaujančių savo narių darbo atlygį įvertina pernelyg kukliai, o paskui verkšlena, kad projektas patvirtintas, aprobuotas ir nieko pakeisti neįmanoma.

A. Karlonas. Ne viskas taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Mūsų projektų vadovai galėtų nesikuklinti ir savo projekto vykdytojams gal ir norėtų mokėti daugiau, bet negali pagal dabar veikiančius įstatymus. EK auditoriai skaičiuoja labai paprastai: jie įvertina, kiek tyrėjas vidutiniškai uždirba savo institucijoje. Jeigu telpa į 3 tūkst. litų mėnesinio atlyginimo „rėmus“, tai ir į 7BP projektą turi kulniuoti su tokiu pačiu darbo įkainiu. Visai nesvarbu, kad vokietis ar prancūzas už tą patį darbą gauna 3 tūkst. eurų ar net gerokai daugiau. Mat taip įvertintas „seno europiečio“ etatas ir pagal tai jam turi būti mokama taip pat ir 7BP projektuose.

ML. Tai ką reikia padaryti, kad ši diskriminacija baigtųsi? Jeigu mus diskriminuotų pagal odos spalvą, tikėjimą ar kitokią priklausomybę, tai Žmogaus teisių teismas Strasbūre mus ne tik užstotų, bet ir apgintų, priteistų didžiulę kompensaciją už patirtus nuostolius dėl diskriminacijos. O kad gyvename kitoje geografinėje platumoje ar istorinio likimo erdvėje, tai mūsų žmones jau galima diskriminuoti?

A. Karlonas. Reikia įtikinėti EK, kad dalyvaujančiųjų projektuose atlyginimo vidurkiai būtų suvienodinti. Į ES neįeinančių valstybių darbuotojams, kurie dalyvauja ES programose, tie vidurkiai galėtų skirtis. Jeigu Lietuva siekia, kad mūsų ūkininkams ES išmokos būtų suvienodintos su kitų ES šalių išmokomis ūkininkams, tai reiškia, kad norima suvienodinti konkurencijos sąlygas. To paties reikia siekti ir ES projektų dalyviams, kuriems juk taip pat tenka konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

ML. Ir tai joks Lietuvos kaprizas, nes į tokią pat padėtį yra patekę mažiausiai dešimties naujų ES narių mokslininkai ir kiti ES projektų dalyviai.

A. Karlonas. Jų padėtis labai panaši, net jeigu jų darbuotojų atlyginimų įkainiai ir kiek didesni.

ML. Kiek kainuoja Lietuvai dalyvavimas 7BP bendrojoje programoje?

A. Karlonas. Lietuva už dalyvavimą 7BP per septynerių metų laikotarpį (2007–2013) turi sumokėti į ES 7BP „katilą“ 130 mln. eurų kaip šalies dalyvės mokestį. Ši suma skaičiuojama nuo bendro valstybės vidaus produkto. Pusė laikotarpio praėjo, susigrąžinta apie 34 mln. eurų. Jeigu bent pusę įmokėtos sumos per 2012 metus įstengsime susigrąžinti, tai bus labai gerai.

ML. Vertinant finansiškai, Lietuvai dalyvauti 7BP yra nuostolinga. Ar ne per brangiai ES vertina patirtį, kurią įgyjame, dalyvaudami jos skelbiamose programose? Ar ne daugiau Lietuvos mokslininkai padarytų, jei tuos 130 mln. eurų investuotų į savo projektus?

A. Karlonas. Apie tai teko diskutuoti Briuselyje, bet ES šalių senbuvių nariai mane „nuleido ant žemės“, girdi, nereikia vertinti taip siaurai, matyti tik finansinių eilučių skaičius. Kaip mūsų projektų dalyvių interesus atstovaujančios institucijos vadovui man dėl daug ko skauda, bet gal tai išties pernelyg siauras požiūris? Man siūlo palyginti, kiek Lietuva iš viso įmoka į ES „katilą“ ir kiek iš jo gauna. Per Sanglaudos politikos socialinį ir Europos regioninės plėtros fondus išties gauname daugiau negu patys įmokame. Galiu sutikti, kad mūsų dalyvavimas ES 7BP tėra tik nedidelė dalis tos paramos, kurią Lietuva gauna iš ES. Tačiau skaudu, kai dalyvaudami kurioje nors programoje nesugebame paimti bent tos dalies pinigų, kuri turėtų būti paimta, žinant mūsų mokslininkų kvalifikacijas, sumanumą ir sugebėjimus.

ML. Bet kol kas didesnės prošvaistės nematyti?

A. Karlonas. Aš pasakyčiau, kad matyti. Sukūrę aukšto lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pradėjus funkcionuoti slėnių programoms, įgysime išties labai stiprią ir konkurencingą projektų valdymo bazę.

ML. O kas bus tos bazės „smegenys“? Ar bus, kam dirbti, jeigu jaunimas „neša kudašių“ į užsienį. Pasiklausykime, ką kalba geriausieji gimnazijų abiturientai: dauguma svajoja apie studijas užsienio universitetuose.

A. Karlonas. Išties svarbu telkti intelektines jėgas, kurios įstengtų panaudoti įgijamą aparatūrą, instrumentinę bazę. Reikia tausoti esamus darbuotojus ir stengtis susigrąžinti išvykusius į kitas šalis. Labai svarbu pritraukti aukšto lygio mokslininkus iš kitų šalių, kad jie norėtų dirbti Lietuvoje – ir savus, ir kitataučius.

ML. Baltarusius, ukrainiečius, rusus gal ir pritrauktume.

A. Karlonas. Ir labai gerai, jeigu pavyktų pritraukti. Tose šalyse tikrai ne prastesni protai. Metai kiti ir Lietuvoje turėsime labai aukšto lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Svarbiausia, kad būtų kam su ja dirbti.

Ginant mokslininko interesą

ML. Ar pasitikite, kad Lietuvoje kuriami slėniai suteiks reikiamą postūmį mokslui, taip pat išjudins mokslo ir verslo bendradarbiavimą?

A. Karlonas. Kai pradėjau glaudžiau bendradarbiauti su dalyvaujančiais slėnių projektuose darbuotojais, mano nuostata slėnių atžvilgiu ėmė keistis į gera. Slėnį reikia suprasti ne kaip tam tikrą vienetą, bet kaip platformą, kuri atsiveria visiškai naujoms galimybėms. Tai ne geografinė ar teritorinė kategorija, bet visiškai nauja infrastruktūra, mokslo ir verslo partnerystė (jau net ir ne bendradarbiavimas). Partnerystė – tai abipusė atsakomybė ir bendra nauda. Prisidėdamas prie tam tikro produkto kūrimo mokslininkas turi džiaugtis ne vien todėl, kad dėl bendradarbiavimo parašė straipsnį ir atliko mokslinį darbą, bet iš to bendradarbiavimo turi gauti ir finansinę naudą.

ML. Informacinės dienos renginyje buvo išsakyta įdomi mintis: mokslo ir verslo siekiai skiriasi. Mokslininkas galvoja, kaip atlikti mokslinį darbą, kurį vainikuos straipsnis prestižiniame moksliniame žurnale. Pagal tokį kriterijų šiandien mokslininkas vertinamas. O verslininkui reikia ne straipsnių, bet išbaigto produkto, paklausą turinčio materialaus daikto, kurį galima parduoti.

A. Karlonas. Todėl ir yra mūsų MITA, kuri siekia, kad mokslininkas nesitenkintų vien tuo, kad parašęs paskelbs straipsnį ir jausis atlikęs savo darbą. Mes siekiame, kad jo idėja ar išradimas įgautų produkto pavidalą, už kurio įgyvendinimą mokslininkui būtų deramai atlyginta. Kad įmonė, kuri pritaiko mokslinį rezultatą, jaustų atsakomybę su instituto ar universiteto mokslininkais deramai atsiskaityti.

ML. Šiandien deramai neatsiskaito?

A. Karlonas. Atsakysiu konkrečiu pavyzdžiu. Štai Lietuvos miškų instituto laboratorijoje sukurta technologija, kaip kolboje auginamą rožę paskatinti pražysti reikiamu laiku, būtent tą, o ne kitą dieną – Kalėdų, konkretaus žmogaus gimtadienio ar Kovo 8-osios proga. Mokslininkė padarė išradimą, sukūrė atitinkamą terpę gėlei pražysti, o viena bendrovė pasiūlė šį išradimą komercializuoti. Dailininkė-dizainerė sukūrė tinkamą vazą, ir štai mokslininkės išradimas įgavo paklausios proginės dovanos formą.

Istorija būtų turėjusi puikią pabaigą, jeigu tos technologijos kūrėja mokslininkė būtų tinkamai apsaugojusi savo intelektinę nuosavybę, tada iš savo išradimo būtų turėjusi didelę piniginę naudą. Minėtu atveju – didesnės naudos negavo.

ML. Nebuvo kam apginti mokslininkės interesų?

A. Karlonas. Mums tai yra pavyzdys, kaip svarbu ginti mokslininkų išradimus ir idėjas. Ne visada pakanka vien mokslininko kūrybos, dar labai svarbu ir verslumo „uoslė“, kuri ir padeda imtis išradimo ar idėjos komercializavimo, verslo. MITA suinteresuota užtikrinti mokslininkų intelektinės nuosavybės apsaugą. Turime teisininką, kuris specializuojasi patentų srityje. 2012 m. MITA tinklapyje sieksime pateikti kvalifikuotų teisininkų paruoštos intelektinės nuosavybės apsaugos sutartis, metodikas ir visus kitus svarbiausius dalykus. Tuos teisininkus samdysime atstovauti mokslininkų interesams.

ML. Mokslininkas, padaręs išradimų, gali ir nesuvokti apie jo galimą komercinę naudą ateityje. Ji gali išryškėti, kaip prie išradimo prisiliečia visiškai kitos srities žmogus, dažnai būtent verslininkas, kartais gal dailininkas ar dizaineris – tai skirtingų kūrybos sričių sinergija. Vargu ar pakaktų vien teisininko nuovokos orientuoti mokslininką kaip kūrėją, sumaniusį komercializuoti savo išradimą. Nebent kai tenka apsidrausti nuo galimų pavojų, arba kai tenka ginti kūrėjo autorines teises...

A. Karlonas. MITA tą ir daro, užsiima mokslo vadybos ir komercializacijos problemomis. Švietimo ir mokslo ministerijai kaip tik ir siūlome, kad universitetuose veiklesniems, taikomąja veikla norintiems užsiimti studentams būtų įvestas mokslo vadybos kursas, kurio metu būtų įgijamos žinios, kaip komercializuoti idėjas. Tokius kursus reikėtų įvesti ne vien fizikams ar chemikams, bet daugelio fakultetų vyresnių kursų studentams.

Kai tenka didinti apsukas

ML. MITA turi gerų idėjų ir jeigu jos nukreiptos ne vien į savo agentūros, bet visų pirma į mokslininkų reikmes, tai puiku. Tik nelengva įsivaizduoti instituciją, kuriai rūpėtų pirmiausia viešasis interesas – ne savas, o kito kailis.

A. Karlonas. MITA nesiekia tapti biurokratine institucija, nedalijame formalių leidimų ar licenzijų. Priešingai, norime būti atviri ir patrauklūs verslui. Esame konsultuojanti, informaciją skleidžianti ir paramą skirianti agentūra. MITA veikla vertinama pagal mokslininkų ir verslo žmonių atsiliepimus, žinomumą ir naudingumą konkretiems projektų rengėjams ir vykdytojams. Jeigu būsime reikalingi savo tikslinei auditorijai, jei mūsų darbą vertins, tai ateityje turėsime daugiau naujų programų, įvairių galimybių. Todėl mūsų klientų nuomonė ir atsiliepimai yra labai svarbūs. Jeigu ateityje plėstųsi agentūros veikla, tai orientuotumėmės į savo klientų kuo įvairesnių poreikių tenkinimą, daugiau teiktumėme paslaugų intelektinės nuosavybės apsaugos ar mokslo komercializavimo vadybos srityse. Pastaruosius specialistus – mokslo vadybininkus – reiktų rengti viename ar keliuose universitetuose, nes patiems išsiugdyti būtų gal ir nelengva. Tokie darbuotojai ateityje bus reikalingi ne tiek vien mūsų agentūrai, bet ir slėnių programoms vykdyti, universitetuose kuriamiems technologijų perdavimo ar inovacijų centrams.

Šiandien savo apsisukimus jei ir didiname, tai esamų darbuotojų sąskaita. Darbo efektyvumą bandome išspausti su esamais ištekliais, ir tai nėra paprasta.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Nuotraukose:

MITA vadovas Arūnas Karlonas: „Mes norime, kad verslas ir mokslas būtų aktyvesni dalyviai 7-ojoje bendrojoje programoje“