Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje

Jonui Basanavičiui skirta paroda

2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Lietuvos atgimimo patriarchui, didžiajam aušrininkui, Vasario 16-osios akto signatarui Jonui Basanavičiui“. Pranešimą „Dr. Jonas Basanavičius Lietuvoje: 1905–1926 m. dienoraščio liudijimai“ perskaitė bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Pranešimas buvo rengtas pasitinkant dr. Jono Basanavičiaus 160-ąsias gimimo metines. S. Narbutas papasakojo apie aplinkybes, kurios atvedė jį prie dr. J. Basanavičiaus gyvenimo, veiklos ir sukauptos bibliotekos tyrimų. Pasak senųjų vilniečių, kai kurie valstybei ypač svarbūs dokumentai dar 1918 m. ar vėliau galėjo būti paslėpti Vileišių rūmuose, kuriuose šiandien įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Artėjant rūmų renovacijai (2003–2007 m.), pasitaikė unikali proga patikrinti šiuos pasakojimus. Pasitelkus reikalingus specialistus, buvo peršviestos pastatų sienos, tačiau jose jokių slaptaviečių ar kitokių vietų, kur ieškomi dokumentai galėtų būti paslėpti, nesurasta. Dar jų ieškota J. Basanavičiaus asmeninės bibliotekos knygose. Per kelerius metus jos buvo identifikuotos, patikrintos ir aprašytos. Nors jokių svarbių dokumentų ir jose nebuvo surasta, tačiau parengtas ir išleistas tos bibliotekos katalogas .

Renkant žinias apie asmeninę biblioteką, teko susipažinti su dr. J. Basanavičiaus dienoraščiu . Tai unikalus istorinis dokumentas, teikiantis autentiškų žinių apie to meto įvykius ir asmenis. Dienoraščio autorius niekada nedėstė savo nuomonės apie asmenis, nevertino ir neanalizavo žmonių poelgių (vienintelę išimtį sudaro lenkų istorikas Janas Grzegorzewskis, negrąžinęs J. Basanavičiui didelės skolos, – jis dienoraščio puslapiuose pavadintas laidoku). Dienoraštį dr. J. Basanavičius rašė iki paskutiniųjų gyvenimo metų. Puslapiuose su gydytojo kruopštumu kalendoriškai aprašyti dienos įvykiai, sveikata, susitikimai, renginiai, sumanymai. Dėmesį patraukė autoriaus įprotis kartą per metus, per savo gimimo dieną, aprašyti per metus nuveiktus darbus, juos įvertinti. Apžvelgęs savo gyvenimo kelią, 1920 m. lapkričio 23 d. J. Basanavičius apibendrino svarbiuosius savo darbus ir įvardijo keturis svarbiausius įvykius: pirmąjį lietuvių suvažiavimą 1905 m.; Lietuvių mokslo draugijos įsteigimą 1907 m.; Vilniaus konferencijos sušaukimą 1917 m. ir Nepriklausomybės paskelbimą 1918 m. vasario 16 d.

S. Narbuto pranešimas buvo gausiai iliustruotas dienoraščio puslapių vaizdais, dr. J. Basanavičiaus knygų viršelių faksimilėmis, to meto nuotraukomis, liudijančiomis apie dr. J. Basanavičiaus vaikščiotus kelius Vilniaus mieste. Turėjome puikią galimybę užduoti klausimų, išgirsti apie anksčiau neskelbtą dokumentinę medžiagą, pamąstyti apie didžią asmenybę ir jos pasiaukojamą, taurią meilę Lietuvai bei Vilniui.

Dr. Birutė Railienė

Remigijaus Motuzo knygos pristatymas

2011 m. lapkričio 29 d. įvyko Remigijaus Motuzo knygos „Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijojе“* pristatymas. Knygos autorių kalbinti buvo pakviestas žinomas istorikas doc. dr. Eugenijus Saviščevas. Pradžios žodį taręs direktorius dr. Sigitas Narbutas susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į kelis sutapimus, susijusiu su renginiu: prieš kelias dienas toje pačioje salėje pradėjo veikti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos parengta kilnojamoji dokumentinė paroda „Ignas Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos“. Tariantis dėl parodos eksponavimo bibliotekoje su Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais ir kilusi mintis surengti R. Motuzo knygos pristatymą. O Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuriančiam nuolatinę ekspoziciją apie Lietuvos diplomatijos istoriją (čia saugomi jau anksčiau gauti Švedijos Karalystėje gyvenusio rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus asmeniniai daiktai), tą pačią dieną (2011 m. lapkričio 29-ąją) Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis perdavė iš Italijos, Vatikano ir Stokholmo susigrąžintus Lietuvos diplomatinės tarnybos reliktus.

Knygoje išsamiai atskleisti Lietuvos ir Švedijos santykiai iki XX a. pradžios, šių dviejų šalių diplomatinių santykių užuomazgos 1914–1918 metais, Lietuvos diplomatinės atstovybės veikla 1918–1940 metais, diplomatinių santykių nutraukimo ir Lietuvos atstovybės Stokholme uždarymo aplinkybės 1940 metais, Lietuvos ir Švedijos santykių atgimimas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, dokumentų faksimilėmis, žymių asmenų autografais. Pabaigoje rasime priedus: Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai Švedijos Karalystėje; Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės aukščiausiųjų pareigūnų vizitai 1991–2010 m.

Grakščiai ir sąmojingai kalbinamas E. Saviščevo, knygos autorius gausiai susirinkusiems renginio dalyviams papasakojo apie aplinkybes, paskatinusias gilinti jau vaikystėje patirtą susidomėjimą Švedija. Eidamas Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Švedijos Karalystėje pareigas, R. Motuzas gavo puikią progą sukauptą gausybę informacijos paversti išliekančia knyga. Paminint Lietuvos ir Švedijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmetį knyga ir buvo išleista. Autorius pasakojo knygos rengimo istoriją, apie darbą su Igno Šeiniaus archyvu, kuris, nors ir priklausė giminėms, bet buvo saugomas Švedijos Karalystės valstybiniame archyve, apie minėto archyvo perdavimą Lietuvai. Pasakodamas apie Igno Šeiniaus veiklą Švedijos Karalystėje, R. Motuzas susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į kai kuriuos parodos eksponatus. Susirinkusieji uždavė nemažai klausimų, domėjosi darbo eiga, archyvų darbo skirtumais, palyginus su Lietuvos praktika. Renginio pabaigoje R. Motuzą, pradėjusį rašytojo kelią, pasveikino jo buvę bendradarbiai iš Švietimo ir mokslo ministerijos.

Dr. Birutė Railienė

„Ignas Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos“

Nuo š. m. lapkričio 24 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos salėje (15 kabinete) veiks Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos parengta kilnojamoji dokumentinė paroda „Ignas Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos“. Parodos globėjas – Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo Europos Sąjungai departamento direktorius (nuo 2011 m. spalio mėnesio) dr. Remigijus Motuzas, 2006–2011 m. dirbęs Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Švedijoje.

Ignas Jurkūnas, vėliau pavardę pakeitęs į literatūrinį Igno Šeiniaus slapyvardį, gimė 1889 m. balandžio 3 d. Šeiniūnuose, Gelvonių valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Mokėsi Musninkų pradžios mokykloje, Vilniuje, „Saulės“ mokytojų kursuose Kaune. 1912–1915 m. Maskvos universitete studijavo meno filosofiją.
1915 m. buvo pasiųstas dirbti į Stokholmą Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. Ten I. Šeiniui pavyko sudaryti Lietuvos Nepriklausomybės komitetą, įsteigė Lietuvių Spaudos biurą, leido politinį biuletenį nepriklausomybės idėjai skleisti, išleido knygų švedų kalbomis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ėjo atsakingas diplomatines pareigas: Lietuvos pasiuntinybės sekretorius Danijoje (1919–1920), pasiuntinys Suomijoje (1921), Lietuvos ministras skandinavų kraštams su rezidencija Švedijoje (1923–1927). Po tautininkų įvykdyto valdžios perversmo, panaikinus Lietuvos pasiuntinybę Skandinavijos kraštams, I. Šeinius pasiliko Švedijoje, atstovavo Lietuvos prekybos reikalams.

1933 m. I. Šeinius grįžo į Lietuvą. 1933–1934 m. dirbo „Lietuvos aido“ vyriausiuoju redaktoriumi. 1935–1939 m. buvo Klaipėdos krašto patarėjas spaudos reikalams, įsteigė ir redagavo dienraštį „Vakarai“. Nuo 1939 m. rudens, Lietuvai atgavus Vilnių, I. Šeinius dirbo Lietuvos Raudonojo kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte.
1940 m. vasarą, kai Lietuvą okupavo TSRS, rašytojas jautriai išgyveno Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravo į Švediją. Savo pergyvenimus ir politinius įvykius atvaizdavo knygoje „Raudonasis tvanas“.

1943 m. gavo Švedijos pilietybę. Ten su šeima gyveno iki mirties. Rūpinosi Lietuvos reikalais, bendradarbiavo ir laisvojoje lietuvių spaudoje Europoje ir Amerikoje, palaikė ryšius su lietuvių veikėjais ir rašytojais. I. Šeinius pritapo svetimoje aplinkoje, pasaulyje, ten savo asmeninį gyvenimą ir santykius su gimtuoju kraštu kūrė tik intelektualinėje arba tarnybinėje plotmėje. Ta aplinka Šeinių demoralizavo kūrybiškai.
Kūrinius Ignas Šeinius pradėjo spausdinti nuo 1910 m. Reikšmingiausia buvo rašytojo ankstyvoji kūryba.
Romanas „Kuprelis“ (1913) – žinomiausias I. Šeiniaus kūrinys. Jame pasakojama romantiška apviltos meilės istorija, iškeliamos menininko likimo, gyvenimo prasmės temos, pabrėžiamas žmogaus ryšys su gamta. Šis kūrinys bene ryškiausias impresionizmo krypties romanas lietuvių literatūroje.

Apysakose „Bangos siaučia“, „Vasaros vaišės“ (1914), apsakymų ir impresijų rinkinyje „Nakties žiburiai“(1914) vyrauja gamtos, meilės, intymių išgyvenimų motyvai, daug dėmesio skiriama veikėjų psichologijai, nuotaikų kaitai, dvasinių būsenų fiksavimui.
Ignas Šeinius vienas pirmųjų lietuvių prozoje sukūrė inteligentų psichologinių paveikslų. Satyriniame romane „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ (1934) išjuokė rasizmo teorijas, vokiečių fašizmo ideologiją.

Dar parašė novelių rinkinį „Aš dar kartą grįžtu“ (1937), komediją „Diplomatai“ (1937), vaikystės įspūdžiais pagrįstą etiudų rinkinį „Tėviškės padangėje“ (1938), prozos knygą „Vyskupas ir velnias“ (1959). Švedų kalba parašė publicistikos knygą „Lietuvos kultūra“ („Litauisk Kultur“, 1917) ir grožinės prozos rinkinį „Naktis ir saulė“ („Natt och sol“, 1918). Nuo 1940 m. I. Šeinius ir rašė daugiausia švediškai. Švedų, danų ir lietuvių kalbomis išleido antitarybinių publicistikos knygų.
Mirė 1959 m. sausio 15 d. Stokholme.
Parodoje eksponuojami Igno Šeiniaus darbai bei kiti dokumentai iš Vrublevskių bibliotekos fondų.
Paroda veiks iki  š. m. gruodžio 19 d.

Rūta Kazlauskienė, Džiuljeta Malinauskaitė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

1 Jono Basanavičiaus asmeninės bibliotekos katalogas / sudarė ir parengė Sigitas Narbutas, Daiva Narbutienė; leidinius aprašė Vilma Naraškevičienė, Sigitas
Narbutas, Daiva Narbutienė, Danguolė Palačionytė, Rūta Pleskačiauskienė.
– Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. – XXXVII, 888, [2] p.: iliustr., faks., portr.
2 Jono Basanavičiaus dienoraščiai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Rankraščių skyriuje.
3 Motuzas, Remigijus. Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje.– Vilnius : Versus aureaus, 2011. – 670 p. : iliustr. – ISBN 978-9955-34-317-2