Visuotinė lietuvių enciklopedija: dešimtasis tomas

Čia pat dešimtojo tomo 11 p. rašyta ir apie Kiauklius su kitokio pobūdžio klaidomis. Parašyta, kad Kiauklių kaime 1572 m. buvo pastatyta bažnyčia, kuri vėliau sudegė. Iš tikrųjų senoji Kiauklių bažnyčia 1817 m. buvo perstatyta, o 1909 m. pastatyta nauja taip pat medinė bažnyčia. Būtent šią bažnyčią 1941 m. birželio mėn. raudonarmiečiai bėgdami nuo vokiečių padegė ir paliko tik akmeninius pamatus. Po karo sovietų valdžia naujai bažnyčiai statyti nedavė leidimo, todėl vietos žmonės maldos namus įrengė buvusioje prieglaudoje arba globos namuose, ir tik 2000 m. pagaliau pastatė naują, ant 1941 m. sudegintos bažnyčios likusių akmeninių pamatų.

12 p. rašoma: „Paršingumas trunka 113–116 dienų.“ Iš tikrųjų kiaulės paršingumo požymis trunka keletą metų, o sukergta kiaulė paršiuojasi po 113–116 dienų.

37 p. Kijevas „nuo 1362 metų priklausė Lietuvai. Miestas atgimė 1471 m. Kijevo vaivadijos centras“. Ir visa daugiau kaip šimto metų istorija!

182 p. minimas Kiškelis, Zuikelis kaip „Lietuvos liaudies ratelis“. Iš tikrųjų Kiškelis ar tas pats Zuikelis! buvo ne ratelis, o šokis, pradedamas ir vedamas ne muzikos, o dainos…

283 p. klivažas, tankių (dažnų) skirumo paviršių sistema. Tikriausiai skliausteliuose turi būti dažnių. O koks čia naujadaras skirumo, jeigu tokio žodžio nėra Dabartinės lietuvių kalbos žodyne?

287 p. minimas Klongevičius, Klungis, Vilniaus vyskupas. Jis „gyvenęs 1767–1841 m., buvo pirmas Vilniaus vyskupas lietuvis. Kadangi jis buvo gimęs Alūkstos parapijoje, tai Klungis yra tarmiškai tariamas Klangys, o ne Klongevičius ar Klongis, kaip, matyt, jo pavardę tarė lenkuojantys bajorai.

292 p. minimas angliškos kilmės klubas – visuomeninė organizacija, bet visai užmirštas lietuviškas klubas – viršutinė dubens kaulų dalis.

296 p. minimi Kluoniškiai – kaimas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Iš tikrųjų – tai tikras miestelis, bažnytkaimis, nors juose gyventojų dabar tik apie 350.

307 p. praleistas žodis knygos – atrajojančių gyvulių vidurių dalis.

319 p. minimas Antanas Kniūkšta, bet neužsiminta, kad jis buvo suimtas 1944 m. lapkričio 30 d., kad į Vorkutą neteistas buvo išvežtas iš Kauno 1945 m. birželio 29 d., kad iš Vorkutos grįžo 1957 m. ir apsigyveno pas brolį Kaune Maironio namuose, kad Maironio namuose dirbo literatūros muziejaus patalpų valytoju, o žiemą – ir kūriku iki 1971 m., kai išėjo į pensiją ir gavo butą Dainavos rajone; ten ir mirė. Palaidotas Senavos kapinėse Kaune.

358 p. „[…] 1988 m. vasarą Lietuvoje prasidėjo liet. tautos Atgimimas ir susikūrė Sąjūdis […]“ Tiksliau: 1988 m. birželio 3 d. susikūrė Sąjūdis ir prasidėjo lietuvių tautos Atgimimas.

385 p. Lietuvoje „rusų sumažėjo Lietuvai 1918 m. atkūrus nepriklausomybę“. Iš tikrųjų labai daug rusų iš Lietuvos pasitraukė 1915 m., kada į Lietuvą veržėsi Vokietijos kariuomenė, ir 1918 m. sukūrus nepriklausomybę tik nedidelė dalis sugebėjo, bėgdami nuo bolševikų teroro, grįžti į 1915 m. paliktą Lietuvą.

716 p. „Dabartinėje Krasnojarsko teritorijoje žmonės apsigyveno prieš 200 000 metų.“ Kokie tai žmonės? Iš kur enciklopedijos redaktoriams apie tai žinoma? Juk pirmieji rusai, pasak enciklopedijos, Jenisiejaus upę pasiekė tik XVI amžiuje. Iš SSRS okupuotos Lietuvos 1941 m. birželio mėn. į Krasnojarsko lagerių grupę Rešiotus atitremta 2 tūkst. Lietuvos gyventojų… O 1989 m. Krasnojarsko krašte gyveno 20 tūkst. lietuvių…

Pirmiausia ne atitremta, o atvežta. Iš kur viskas taip „tiksliai“ suapvalinta? Krasnojarske 1958 m. buvo nužudytas ir kunigas Juozas Gustas. Už ką? Kodėl? Kas jį nužudė? Ligi šiol nežinoma, nors kun. J. Gusto gyvenimas ir žūtis papasakota enciklopedijos VII t. 295 p.

729 p. rašoma apie Lietauką – upelį, kuris teka tarp Upninkų ir Gelvonų. Iš tikrųjų Lietauka nuo Upninkų laukų teka nuo Gelvonų toli į vakarus tiesiai į pietus ir įteka į Nerį tarp Padaigų kaimo dešinėje Neries pusėje ir Gegužinės bažnytkaimio kairėje Neries pusėje.

762 p. baigiamas VLE tomo tekstas. Tuojau pat tiktų Bundo steigėjo Lietuvoje 1896 m. Arkadijaus Kremerio biografinis įrašas. Bet 763 p. jau pradedami pirmojo–dešimtojo tomų papildymai, kuriems skirta dar 59 p., kuriuose be enciklopedijos tvarkytojų aš taip pat turėčiau dar labai daug – gal antra tiek papildymų…

Pirmiausia beveik visai neminimi Katalikų bažnyčios popiežiai, kurių labai daug buvo vardais, prasidedančiais A–K raidėmis. Paminėti tik beveik visi popiežiai, vardu Klemensas. Dauguma kitų taip pat šventieji, pasikartojantys, bet VLE neminimi šventieji popiežiai… Anakletas, Anicetas, Aleksandras, Anteras, Anastazijus, Agapitas, Adeodatas… Iš 16 Benediktų išvardinti tik Benediktas XIV ir Benediktas XV, iš 23 Jonų – tik Jonas XXII ir Jonas XXIII. Buvo daug įvairiais vardais ir kitų šventųjų, bet jų minimų taip pat labai nedaug.

Neminima ir daug lietuvių rašytojų. Jų, minėtinų pirmuose keliuose tomuose, daugumą jau išvardijo bibliografas Ruzgas. Nematyti, kad enciklopedija būtų atkreipusi kokį nors dėmesį. Nepaminėtas ir Vincas Kudirka, daug kam žinomas kaip Vincas Kapsas… Gal Kudirka bus minimas vienuoliktajame tome.

Paminėtas profesorius Kazys Ambrozaitis, o jo dėdė kunigas Kazys Ambrozaitis (1859–1947), kuris dar 1918–1919 m. būdamas JAV rėmė Lietuvos nepriklausomybę net doleriais, o vėliau grįžo į Lietuvą ir atstatė Palendrių bažnyčią bei vienuolyną, enciklopedijoje neužsimintas…

Apskritai VLE nemažai publicistinių straipsnių, bet „užmiršta“ kai kurie tikri įvykiai ar žmonės… O tie publicistiniai straipsniai visai įmanomi laikraščiuose ar žurnaluose, bet netinka enciklopedijos tomuose.