Varėna, Merkinė prisiminė akademiką

Julius NORKEVIČIUS

Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenė gerbia ir saugo sostinės techniškos aukštosios mokyklos įkūrėjo akademiko Aleksandro Čyro atminimą. Jo vardu pavadinta moderni, šiuolaikiška mokomąja technika aprūpinta Fundamentinių mokslų fakulteto srautinė auditorija. Jau bene penkmetis, kai pažangiausi į statybinės mechanikos ir apskritai mechanikos sritį besigilinantys studentai gauna A. Čyro stipendiją. Universiteto vadovų rūpesčiu išleista Juozo Stražnicko monografija Akademikas Aleksandras Čyras. Gyvenimo spalvos.

Statybinės mechanikos katedra surengė konferenciją, skirtą savo mokytojo idėjoms aptarti, kalbėta, kaip jos diegiamos kasdienos mokslinėje veikloje. Jos darbuotojai vienaip ar kitaip pamini ilgamečio vedėjo, daugelio daktarų vadovo gimtadienį. Tą dieną ir per Vėlines jie susirenka prie savojo Mokytojo kapo, uždega žvakutes, padeda gėlių ar vainiką, tylos minute dar kartą mintimis pabendrauja su gerbiamu vadovu.

Šiemetinė kovo penkioliktoji – ypatingas akademiko Aleksandro Čyro gimtadienis. Jam būtų sukakę 80. Siekta, kad jubiliejus ne tik būtų pažymėtas savajame universitete, bet ir sulauktų visuomenės dėmesio. Todėl akademiko brolis, Darbo ir gaisrinės saugos katedros prof. Petras Čyras gal prieš metus pasiūlė Merkinės kraštotyros muziejaus, bibliotekos, Vinco Krėvės gimnazijos vadovams pristatyti moksleiviams ir visuomenei Juozo Stražnicko knygą Akademikas Aleksandras Čyras. Gyvenimo spalvos. Siūlymas ne iš karto sulaukė entuziastingo pritarimo. Bet pamažu įsibėgėjo, sulaukė rajono mero Vido Mikalausko pritarimo, ir akademiko A. Čyro jubiliejaus paminėjimas gimtojoje Merkinėje tapo viso Varėnos krašto dviejų dienų svarbiu renginiu.

Saulėtą, bet dar vėsoką kovo 15-osios rytą rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko nekasdienis sujudimas. Bibliotekos direktorius E. K. Krupovičius ir kiti darbuotojai laukė Vilniaus bei Kauno mokslininkų, kitų svečių. Jie buvo kviesti į mokslinę konferenciją Asmenybė: vystymasis, formavimasis, ugdymas.

„Džiaugiuosi, kad radote laiko atvykti į gimtinę“, – sakė rajono meras V. Mikalauskas, sveikindamas renginio dalyvius. „Su naujaisiais dzūkais (taip vadiname Dzūkijoje, mūsų krašte įsikūrusius menininkus) sistemingai susitinkame. Turime viltį, kad taip vyks ir su mokslininkais, kilusiais iš Varėnos krašto. Stengiamės, kad jūsų patirtis būtų perduota jaunimui, prisidėtų prie rajono ūkio plėtotės.“

Varėniškiai jau prieš renginį galėjo nemažai sužinoti apie kraštiečius mokslininkus. Bibliotekos darbuotojai parengė parodėlę, kurioje kiekvienam būsimam konferencijos pranešėjui buvo įteiktas specialus aplankas. Jame buvo mokslininko biografija, svarbiausių darbų sąrašas, iš spaudos surinkti pasakojimai apie jų veiklą, įvairūs dokumentai ir kita istorinė medžiaga.

Bene gausiausia ekspozicija – vienam iš pirmųjų Varėnos krašto akademikui Aleksandrui Čyrui. Konferencijos dalyvius su jo gyvenimo keliu supažindino Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmasis prorektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas ir žurnalistas, monografijos apie A. Čyrą Akademikas Aleksandras Čyras. Gyvenimo spalvos autorius Juozas Stražnickas.

A. Čyras – habilituotas technikos mokslų daktaras, akademikas, Lenkijos mokslų akademijos užsienio narys, optimaliosios statybinės mechanikos Lietuvoje pradininkas, techniškosios aukštosios mokyklos Vilniuje įkūrėjas ir ilgametis jos rektorius – gimė Merkinėje. Čia baigė gimnaziją, studijavo Kauno valstybinio universiteto Statybos fakultete, kur jo pastangos buvo apvainikuotos statybos inžinieriaus diplomu su pagyrimu. Gabus absolventas paliekamas aspirantūroje. 1954 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją. Vėlesnė jo mokslinė, pedagoginė ir administracinė veikla buvo susieta su Kauno politechnikos (KPI) bei Vilniaus inžineriniu statybos institutu (VISI), Statybinės mechanikos katedra.

Mokslininkui labai svarbus buvo tarptautinis pripažinimas, savosios aukštosios mokyklos kvalifikuotų dėstytojų, mokslininkų rengimas. Jis parašė aštuonias monografijas, iš jų trys išleistos užsienyje anglų kalba. Pirmoji monografija, parašyta daktaro (habilituoto daktaro) disertacijos pagrindu, yra naujos mokslo šakos – matematinio modeliavimo programavimo taikymo konstrukcijų optimizacijai – sėkmingo sprendimo pavyzdys. Bendrieji optimizacijos uždavinių matematiniai modeliai susisteminti kitose A. Čyro knygose. Jo dėka šios srities Lietuvos mokslininkų darbai buvo pripažinti Tarybų Sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, JAV, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitur.

Už matematinių optimizacijos metodų panaudojimą statybinėje mechanikoje prof. A. Čyras apdovanotas garsiąja B. Galiorkino premija. Jis du kartus (1976 ir1993 m.) Lietuvos valstybinės premijos laureatas, Veimaro aukštosios statybos ir architektūros mokyklos Garbės daktaras, įvairių užsienio šalių teorinės ir taikomosios mechanikos draugijų ir šios srities žurnalų redkolegijų narys. A. Čyras apdovanotas LDK Gedimino ordinu, medaliu Už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Nuo jaunystės A. Čyrą lydėjo meilė muzikai. Studijuodamas jis vadovavo KPI populiariam vyrų kvartetui, pats kūrė muziką dainoms, globojo VISI meno kolektyvus. Studentams bet kuria proga kartodavo, kad žinių siekimas – viena gražiausių žmogiškųjų savybių. Dėstytojams visada primindavo, kad inteligentas negali pamiršti teatro, naujų parodų ir privalo nuolat kaupti asmeninės mokslinės bei grožinės literatūros biblioteką.

Konferencijoje įdomius, turiningus pranešimus skaitė akademikas B. Poškus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriai P. Čyras, R. Navickas, J. Jankauskas, Vilniaus universiteto fizikos profesorius J. Grigas, Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos instituto profesorius S. Tamulevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas A. Ciūnys, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistas, nuolatinis Lietuvos atstovas Pasaulinėje meteorologijos organizacijoje P. Korkutis, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vyr. ekologė dr. O. Grigaitė, Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos paveldo skyriaus vedėjas dr. M. Lapelė ir kiti apie saugą bei sveikatą darbe, nanotechnologijų tendencijas elektronikoje, geriamą vandenį ir jo savybes, mikro ir nanotechnologijų perspektyvas, Varėnos ežerų būklę bei jų gerinimo galimybes, žemės ūkio ekonominių reformų rezultatus, rajono gamtos vertybes Europos Sąjungos kontekste kalbėję asmenys.

Kitą dieną Merkinės kraštotyros muziejaus direktorės A. Raugalaitės, V. Krėvės gimnazijos direktorės R. Sakalauskienės rūpesčiu surengta turininga popietė akademiko gimtinėje. Renginio dalyviai išsamiai supažindinti su gimnazijos veikla, miestelio kraštotyros muziejumi, Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės informacinio centro paveikslų ekspozicija. Jie aplankė kapines ir ant akademiko A. Čyro tėvų kapų uždegė žvakutes, padėjo gėlių.

Popietėje gimnazistams, miestelio visuomenei prisiminimais apie akademiką A. Čyrą dalijosi jo sesuo Onutė, brolis Petras, buvęs doktorantas, VGTU prorektorius doc. Liudas Rimkus, kiti artimiau bendravę ir geriau pažinę šį Varėnos krašto mokslininką. Gimnazijos direktorė Regina Sakalauskienė akademiko sūnui Vytautui įteikė liudijimą, kad Aleksandras Čyras po mirties išrinktas projekto Drąsinkime ateitį Merkinės V. Krėvės gimnazijos Garbės galerijos nariu.

Rajono mero V. Mikalausko nuomone, jei akademiko gimtinės bendruomenė išreikštų pageidavimą, tai Aleksandro Čyro vardu būtų galima pavadinti Merkinės ir net Varėnos gatvę. Tam pritarė Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra.

Nuotraukoje: Akademiko brolis prof. Petras Čyras skaitė pranešimą apie gaisrus ir darbuotojų saugą statybų objektuose