Aukštojas -lietuvių dievas ir kalnas

Lietuvos geografijos vadovėliuose būtina bent viena pataisa: aukščiausia virš jūros lygio Lietuvos vieta yra ne Juozapinės kalnas Vilniaus rajone, o Aukštójas - nuo šiol taip vadinasi naujasis rekordininkas. Jis iškilęs virš jūros lygio 293,84 m ir yra visai netoli nuo Juozapinės kalvos, tik 0,5 km į pietus esanti pušynėliu pasipuošusi aukštuma. Iškilminga šio kalno vardynų šventė buvo surengta gegužės 20-ąją. Taigi nuo šiol Juozapinės kaimas Vilniaus rajone gali girtis turįs dvi aukščiausias Lietuvoje kalvas.

Atradimų žemė - Lietuva

Aukščiausio Lietuvos kalno vardynų šventė prasidėjo senojoje Medininkų pilyje, nors kai kas gali paprieštarauti. Antai dviratininkai iš Vilniaus Katedros aikštės žygį į Medininkus pradėjo 8 val. ryto, tad gali teigti, kad šventės nuotaiką pajuto bent trimis valandomis anksčiau, negu susirinkusieji į Medininkų pilį, į renginio pradžią. Malonių akimirkų pajuto ir važiavusieji autobusu, kuriems Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, Etninės globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Libertas Klimka pateikė žinių apie šio Vilnijos krašto įžymybes. Beje, L. Klimka yra ir naujojo kalno rekordininko vardo autorius - tai profesorius pasiūlė kalvą pavadinti Aukštoju ir laimėjo Lietuvos keliautojų sąjungos ir Lietuvos geografų draugijos skelbtą konkursą.

Aukštojas - senovės lietuvių aukščiausioji dangaus dievybė, pasaulio tvėrėjas, dorovės ir teisingumo principų kūrėjas. Šios dievybės vardas žinomas nuo XVI a., bene pirmą kartą aptiktas Jono Lasickio knygelėje Apie žemaičių dievus.Tiesa, J. Lasickis rašė savaip: Auxtheias Vissagistis. Mūsų laikų interpretatoriai siūlo šį vardą skaityti Aukštėjas Visagalįsis. Prasmė ir dievybės kompetencijos jau visiškai aiškios, bet, dar turi kur įsiterpti ir kalbininkai: jie siūlo taisyklingesnę šio vardo formą - Aukštujis arba Aukštojas.

Žodžiu, gyvename laikais ir krašte, kur atradimus dar gali daryti ir geografai, ir kalbininkai - toli gražu ne visur pasaulyje taip yra. Lietuva - atradimų žemė, ir kiekvienas iš mūsų dar gali tikėtis padaryti bent vieną, užtat tikrą atradimą. To vienas kitam ir palinkėkime.

Jeigu siektume preciziško tikslumo, turėtume štai į ką atkreipti dėmesį. Kelias į aukščiausiąją Lietuvos kalvą - Aukštoją - prasidėjo visai ne gegužės 20 d. 11 val. 30 min., kai keliautojo alpinisto Vlado Vitkausko vedami šventės dalyviai iš Medininkų pilies ilgiausia vora patraukė Juozapinės, kaimo ir kalno link, ir kai nuo nuvainikuotos rekordininkės vora pasuko prie dar mažai kam pažįstamo Aukštojo. Tas kelias prasidėjo daug seniau ir jau turi savo istoriją.

Kelias į aukščiausiąją Lietuvos viršukalnę

Dar 1985 m. geografas Rimantas Krupickas įtarė, kad aukščiausios Lietuvos kalvos vardas Juozapinei priklauso ne visai teisėtai, nes toje pačioje Medininkų aukštumoje gali būti ir aukštesnių kalvų. Įtarimai gal ne itin draskė abejojančias širdis, nes tik 2003 m. pagaliau susibūrė iniciatyvinė grupė, pasiryžusi nustatyti, kuriai Medininkų aukštumos kalvai turėtų teisėtai priklausyti aukščiausiosios vardas. Grupę sudarė keliautojas ir alpinistas Vladas Vitkauskas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius, mums jau pažįstamas prof. Libertas Klimka, Vilniaus pedagoginio universiteto docentas, Lietuvos geografų draugijos viceprezidentas dr. Rimantas Krupickas ir Tautinio Atgimimo Ąžuolyno draugijos pirmininkas inžinierius ekspertas Vitalius Stepulis. Reikalai pajudėjo. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto specialistai, kuriems vadovavo dr. Povilas Viskontas, naudodamiesi modernia kosmine GPS technologija, 2004 m. balandžio mėn. nustatė tikslų aukščiausios Lietuvos vietos aukštį 293,84 m, suapvalinus - 294 m.

Tarp komentarų internete teko skaityti ir inžinieriaus kelininko Vlado nuomonę: visai nereikia mokslo korifėjų ir moderniausios kosminės aparatūros, norint tiksliai nustatyti vietovėje taško absoliutųjį aukštį. Ko gero, išties nereikia, nes tai savo įranga nuolat daro inžinieriai kelininkai. Tačiau kažkodėl aukščiausią Lietuvos vietovę nustatė ne kelininkai inžinieriai, kad ir kaip juos gerbtume, bet kitų sričių atstovai. Vadinasi, lemia ne vien techninės priemonės.

Nustačius aukščiausios kalvos aukštį, reikėjo jai suteikti vardą. Tam buvo paskelbtas konkursas, ir 2005 m. birželio mėn. L. Klimkos pasiūlytas vardas Aukštojas laimėjo. 2005 m. birželio 2 d. Lietuvių kalbos komisijos posėdyje buvo patvirtintas taisyklingas naujosios aukščiausios kalvos vardas - Aukštojas. Iniciatyvinė grupė parengė šios kalvos tvarkymo ir naudojimo koncepciją. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2005 m. lapkričio 18 d. buvo patvirtintas naujosios aukščiausios Lietuvos Respublikos žemės paviršiaus vietos, esančios Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, Juozapinės kaime pavadinimą - Aukštojas. Sprendimą pasirašė savivaldybės merė Marija Rekst. Vilniaus apskrities viršininkas patvirtino pasiūlytą žemėtvarkos projektą, pagal kurį visuomeninį ir kultūrinį aktualumą įgijusi aukščiausioji kalva išskiriama iš apskrities žemės ūkio naudmenų ir atiduodama turizmo bei kultūros reikmėms.

Iš praeities - atsparos dabarties darbams

Dabar pats laikas nusikelti į Medininkų pilį, kur ir pradėta kalno Aukštojas vardynų šventė.

Susirinkusieji galėjo žvilgsniu aprėpti Medininkų pilies griuvėsius, prisiminti ir senąjį lietuvių karo kelią, kuris vedė į rytus ir buvo įprasmintas didvyriškais žygiais, o Medininkų pilis, kaip Vilniaus gynybinio žiedo dalis, patikimai gynė Lietuvos sostinės prieigas.

Iš istorijos ir apylinkėse gyvenusių praeities kultūrininkų veiklos prof. Libertas Klimka siūlė semtis atsparos dabarties darbams ir vizijoms ateityje, matyti kitokią Lietuvą.

Juk išties iš praeities pelenų ir griuvėsių ar ne kultūra padeda kurti ateities rūmus? Remtis yra į ką.

Medininkų pilis, kurios griuvėsiai mus pasiekė iš XIV a. - tai didžiausia dabartinėje Lietuvos teritorijoje gardinė pilis. Medininkų pilyje metraštininko ir istoriko Jano Dlugošo auklėjamas augo karalaitis Kazimieras (1458-1484 m.), kuris XVII a. pradžioje buvo paskelbtas šventuoju, dangiškuoju Lietuvos ir jaunimo globėju.

Kaip teigė šventėje istorikas Donatas Žukauskas, pirmasis Medininkų pilies paminėjimas istoriniuose šaltiniuose mus pasiekė iš 1387 metų: Kryžiuočių ordino žvalgai kelių aprašymuose paminėjo Medininkus. 1402 m. Ordino didysis komtūras Vilhelmas fon Herberšteinas puolė Vilnių, bet užimti nesugebėjo, buvo priverstas trauktis į pietus. Tuo metu kryžiuočiai sudegino Medininkų pilį.

Iš pilies griuvėsių šiandien įspūdingiausiai atrodo romaninei architektūrai būdingo donžono liekanos. Jis buvo 5 aukštų, gyventa 4 ir 5 aukštuose. Išliko viena šaudymo anga. Pilyje buvo 4 vartai, kuriuos gynė pakeliamieji tiltai. Dabar į pilies teritoriją patenkama pro buvusius Vakarinius žemutinius vartus ir bokštą, kurio išliko tik liekanos.

Yra parengti du Medininkų pilies atstatymo projektai, jų įgyvendinimas priklauso nuo finansavimo. Norima pirmiausia atstatyti donžoną, įrengti keturias ekspozicijų ir vieną reprezentacinę salę, atstatyti dalį šaulių galerijų. Pilies kieme norima atstatyti bokštą, įrengti amatų miestelį su atskirais pastatėliais, atstatyti pietinį bokštą ir XX a. aštuntajame dešimtmetyje pastatytą medinį pastatėlį, kuriame būtų patalpos muziejininkams. Jeigu pavyktų aptikti daugiau duomenų, būtų gerai atstatyti ir Vakarinius vartus. Norima pilies kieme įrengti ir didelę sceną kultūriniams renginiams.

Apie pilių reikšmę susirinkusiems pasakojo Vilniaus pilių visuomeninės mokslinės tarybos pirmininkas dr. Romas Batūra.

Aukštojas perims Juozapinės kalno tradicijas

Žinia, neapsiėjo be pakilaus ir šiai progai visai deramo aktoriaus Tomo Vaisietos žodžio apie arą, kuris pakilo taip aukštai, kaip dar niekas nebuvo pakilęs.

Skelbiama žygio į Aukštoją pradžia. Į maždaug 3 km žygį nuo Medininkų pilies iki Juozapinės ir aukščiausiojo kalno Aukštojas vedė mūsų šauniojo alpinisto ir keliautojo V. Vitkausko vėliava, pabuvojusi visose Žemės rutulio žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse, tarp jų - ir Himalajų Evereste. Žinoma, tą vėliavą nešė pats V. Vitkauskas.

Ši vėliava nebuvo vienintelė. Iš kitų išsiskyrė Vilniaus žemaičių draugijos vėliava, kurią nešė, aišku, Vilniaus žemaičiai. Paminėsime ir visų šių vėliavų apsaugą, kurią užtikrino Senovės baltų kovos klubo Varingis´ kariai.

Visi žygio į Aukštoją dalyviai buvo paskelbti šio aukščiausiojo kalno krikštatėviais ir globėjais. Kitaip ir neturėtų būti.

Pagal keliautojų paprotį, kopdamas į aukščiausią vietą kiekvienas žygio dalyvis nešėsi po pakelės akmenį. Aišku, pakeliui buvo sustota ant Juozapinės kalvos, kuri nuo šiol aukščiausio Lietuvos kalno vardą perleido Aukštojui. Juozapinės kalnas taip pat neturėtų būti apleistas, nes ten stovi Karaliui Mindaugui pastatytas atminimo akmuo, prie kurio liepos 6-ąją - Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos piliečiai rinkdavosi paminėti Valstybės dienos. Nuo šiol šią tradiciją perims Aukštojas.

Pagal senovės baltų tradicijas

Medininkų aukštumos ir Aukštojo kalvos aukščiausiąją vietą žymi įbetonuotas geodezinis ženklas, o lankytojams pastatytas atminimo akmuo su užrašu Aukštojas ir kalvos aukštį žymintis skaičius - 294 m. Vitalius Stepulis, Tautinio Atgimimo Ąžuolyno draugijos pirmininkas, parinko akmenį ir labai stengėsi, kad jis atsirastų šioje vietoje su užrašais. Juk kokios būtų vardynos be akmens?

Ant aukščiausio Lietuvos kalno ir vyko vardynų šventės iškilmės. Prakalbos žodžius tarė Lietuvos geografų draugijos viceprezidentas dr. Rimantas Krupickas, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis (kvietęs Valstybės dieną, liepos 6-ąją, padaryti Lietuvos piliakalnių sąšauką: kurti laužus, deginti fakelus - tai turėtų būti tautos vienijimosi šventė). Žodį tarė keliautojas ir alpinistas Vladas Vitkauskas. Jis dėkojo už tai, kad visi esame kartu, patikindamas, kad niekur geriau kaip namuose, gimtojoje žemėje žmogus nesijaučia, kad ir kokiuose kraštuose lankytųsi.

Meninė vardynų dalis buvo perleista folkloro ansambliui Sedula, kurio įkvėpėja - Daiva Steponavičienė. Dar pridursime, kad šventėje apeigos vyko pagal senovės baltų tradicijas.

Ateityje numatoma ant Aukštojo pastatyti medinį apžvalgos bokštą, gal primenantį pilies kuorą, o jo aikštelė bus lygiai 300 m aukštyje virš jūros lygio. Lankytojai nuo bokšto galės apžvelgti Medininkų aukštumos apylinkes, natūralų apylinkių grožį. Kalno papėdėje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, o ateityje veikiausiai bus padaryta ir daugiau kitų dalykų. Juk ant Aukštojo norima minėti ne tik Mindaugo karūnavimo - t. y. Valstybės - dieną, bet ir Pasaulinę Žemės dieną, rengti Pasaulio lietuvių žaidynių varžybas, studentų praktikas, moksleivių, keliautojų, ekologinius, etnografinius ir kitokius kultūros renginius. Vilnijos žemė turi būti žmonių žinoma, mėgiama, lankoma.

Startas žygiui Lietuva-Islandija

Galima neabejoti, kad aukščiausias Lietuvos taškas taps įvairių renginių ir iniciatyvų vieta. Štai ir kalno vardynų šventė turėjo tęsinį: buvo duotas startas žygiams Lietuva-Islandija ir Aplink Vilnių.

Šiemet sukanka 15 metų, kai Islandija, pirmoji kaip valstybė pasaulyje pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos žmonės šio drąsaus Islandijos poelgio niekada nepamirš, o šią vasarą bus gera proga padėkoti Islandijos žmonėms. Tam skirta akcija Lietuva-Islandija, kurią globoja Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Akcija jau prasidėjo ir būtent ant Aukštojo kalno. Ant specialių blankų pradėti rinkti parašai, kuriais Lietuvos žmonės dėkos islandams už tai, kad jie pirmieji išdrįso pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Islandijoje gyvena 300 tūkst. žmonių, būtent tiek parašų norima surinkti Lietuvoje iki rugpjūčio 12 dienos.

Tą dieną iš Vilniaus bus išlydėti akcijos dalyviai į Didžiąją Britaniją. Triatlonininkas Vidmantas Urbonas Angliją pasieks tik perplaukęs Lamanšo sąsiaurį. Iš Douverio Prancūzijoje jis pasiryžęs 33,2 km vandens kelią įveikti per 10-12 val. Iš Didžiosios Britanijos Duvro miesto pakils Jurgio Kairio lėktuvas su Lietuvos žmonių surinktais parašais, nutūps Reikjavike; ten raštiška lietuvių padėka islandų tautai bus įteikta Islandijos prezidentui. Iš Aukštojo kalno paimtą lietuviškos žemės grumstelį Vladas Vitkauskas užneš ant aukščiausio Islandijos kalno.

Akcijos metu bus surengta nemažai renginių, vyksiančių Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Islandijoje. Geizerių krašte vyks ir dainų konkurso ‘Eurovizijos’ dalyvės grupės LT United koncertas.

Akcijos startas duotas būtent aukščiausiame Lietuvos - Aukštojo - kalne, jo vardynų šventėje. Vadinasi, Aukštojas jau pradėjo savo kultūrinę ir visuomeninę misiją.

Gediminas Zemlickas