Apie mokslininko etiką ir atsakomybę

Žurnalui Mūsų girios nusiunčiau repliką, kuri buvo išspausdinta kartu su doc. dr. E. Bukelskio atsakymu (Mūsų girios, 2007, Nr. 3).

„Šių metų Mūsų girių 2 numeryje buvo paskelbtas doc. dr. Egidijaus Bukelskio straipsnis Medžiotojai turi pradėti skaičiuoti elninius žvėris.

Tema iš tiesų aktuali. Bet šis straipsnis yra plagiatas, iš esmės nurašytas iš mūsų vadovėlio Medžioklės ūkio biologiniai pagrindai (Vilnius, 1996, p. 102–107). Straipsnyje aprašytos elninių žvėrių apskaitos būdų technologijos, parametrai, tikslumo rodikliai, atitinkami koeficientai ir formulės simboliai visiškai sutampa su pateiktais vadovėlyje. Straipsnio tekstas, palyginti su vadovėliu, paįvairintas bendrais samprotavimais, o kai kurios pastraipos nurašytos pažodžiui. Vadovėlyje pateiktos apskaitos būdų technologijos, parametrai, rodikliai bei koeficientai yra ne vienų metų mūsų mokslinių tyrimų rezultatai, kurie buvo paskelbti profesinėje ir mokslinėje spaudoje lietuvių (1965, 1967, 1969 ir kt.), rusų (1965, 1969, 1979, 1984, 1987 ir kt.), vokiečių bei anglų (1975, 1995, 1998) kalbomis.

Manau, kad tokie jau ne pirmą kartą pasikartojantys akibrokštai tikrai nedaro garbės Lietuvos miškininkų sąjungos žurnalui.

Prof. Vytautas Padaiga“

„Gerb. profesorius laiške redakcijai nurodo, kad straipsnyje panaudota tik jo knygoje Medžioklės ūkio biologiniai pagrindai pateikta medžiaga. Tačiau iš tiesų straipsnyje pateikiami apskaitos metodai buvo aprašyti jau Medžiotojo vadove, po to jie buvo pateikti A. Navasaičio ir K. Pėtelio knygoje Medžioklė bei L. Balčiausko leidinyje Sausumos ekosistemų tyrimo metodai. Todėl straipsnyje buvo remtasi ne kuriuo nors vienu, o visais minėtais autoriais, taip pat mokslinėmis ataskaitomis bei magistriniais darbais. Metodas pagal ekskrementus buvo sukurtas Benneth’o L. J., English’o P. E. ir MacCain R. A., kuris tapo pagrindu šiuolaikiniams elninių žvėrių gausumo nustatymo tyrimams, tai straipsnyje yra pažymėta. Tačiau tenka prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad derėjo nurodyti, jog gerb. prof. V. Padaiga šį metodą patobulino ir naudojo ilgamečiuose tyrimuose. Kartu turiu pažymėti, kad savavališkai metodikos jokiuose tyrimuose nėra keičiamos, paprastai nurodomas tik jas sukūręs autorius. Straipsnio autorius jokiu būdu nepretenduoja nė į vieno panaudoto metodo originalumą. Deja, populiariuose žurnaluose panaudotos literatūros sąrašas paprastai nepateikiamas.

Egidijus Bukelskis“

Doc. dr. E. Bukelskio atsakyme minimame Medžiotojo vadove (1996) mano aukščiau išvardytų dalykų, išskyrus kai kurių apskaitos būdų technologijas, nėra, todėl pasidomėjau kitais jo nurodytais literatūros šaltiniais. A. Navasaičio ir K. Pėtelio knygos Medžioklė (1998) skyrelyje Medžiojamųjų gyvūnų apskaita kanopinių žvėrių ir kiškių apskaitos būdų parametrai, rodikliai, koeficientai bei formulės ir dalis teksto taip pat paimti iš mūsų dar 1990 m. paskelbto paskaitų konspekto Medžioklės ūkio pagrindai (Padaiga, 1990) ir vadovėlio Medžioklės ūkio biologiniai pagrindai (Padaiga, 1996), kurį autoriai įtraukė į literatūros sąrašą.

Pasidomėjau ir Vilniaus universiteto Ekologijos instituto darbuotojo dr. L. Balčiausko, kuriuo remiasi E. Bukelskis, knyga Sausumos ekosistemų tyrimo metodai. I dalis. Gyvūnų apskaitos (Vilnius, 2004). Šioje knygoje aprašyti kanopinių žvėrių apskaitos metodai – prie šėryklų, varant, rujos metu ir pagal ekskrementus (technologijos, parametrai, rodikliai ir kt.), taip pat sutampa su esančiais mūsų vadovėlyje, tačiau autoriais nurodomi A. Navasaitis ir K. Pėtelis (1998), kurie remiasi mūsų duomenimis. Tiesa, pateikiant briedžio, tauriojo elnio ir stirnos per žiemą paliekamų ekskrementų krūvelių bei kiškio spirų skaičių pirmoje vietoje nurodomas mūsų vadovėlis; jis įtrauktas ir į literatūros sąrašą. Beje, kiškių apskaitai šį originalų metodą sukūrė dr. O. Belova (1986), kurios visai nemini nei dr. A. Navasaitis ir dr. K. Pėtelis, nei dr. L. Balčiauskas, nors šis metodas aprašytas jų knygose.

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad neretai nesivadovaujama elementarios mokslininko etikos ir atsakomybės reikalavimais. Keista ir nesuprantama, kai vieno arba kito dalyko autoriumi tampa tas, kuris nuo pirminio šaltinio „nusirašė“ paskutinis. Ir tai daro ne studentai, o mokslų daktarai, docentai.

Pirminių literatūros šaltinių šalyje autoriai, šiuo atveju atlikę sudėtingus gyvūnų mitybos balansinius tyrimus voljeruose, stebėjimus gamtoje, praėję šimtus kilometrų miškais skaičiuodami elninių žvėrių žiemos ekskrementų krūveles ir kiškių spiras, tyrinėję ganyklas, šalę bokšteliuose šalia žvėrių šėryklų ir paskelbę tyrimų rezultatus spaudoje, palikti nuošalyje jaučia tam tikrą kartėlį.

Nėra abejonės, kad panašių atsitikimų yra ir kitose mokslo srityse. Manau, kad mokslininko etikos ir atsakomybės problema Mokslo Lietuvoje galėtų būti aptarta daug plačiau siekiant aiškiau reglamentuoti šią intelektinės veiklos sritį.

Literatūra

Balčiauskas L., Sausumos ekosistemų tyrimo metodai. I dalis. Gyvūnų apskaitos, Vilnius, 2004, 184 p.

Belova O., Kiškių apskaita pagal pašarines apkrovas. Medžioklėtvarkininko žinynas, Kaunas, 1986, p. 28–29.

Briedermann L., Der Wildbestande–die gröbe Unbekannte, Berlin, 1982, 180 S.

Bukelskis E., „Medžiotojai turi pradėti skaičiuoti elninius žvėris“, Mūsų girios, 2007, Nr. 2, p. 41–43.

McCain Randal R., A method for measuring deer range use, Transact of 13 North Amer. Wildlife conference, Washington, 1948.

Medžiotojo vadovas, Vilnius, 1996, 265 p.

Navasaitis A., Pėtelis K., Medžioklė, Kaunas, 1998, 300 p.

Padaiga V., „Okologie und Prinzipien der wirtschaftlichen Nutzung des Rehwildes in den Waldern des sudlichen Teils der Baltischen Sowjetrepubliken“, Beitrage zur Jagd und Wildforschung IX, Berlin, 1975, S. 276–287.

Padaiga V., Petružis G., Kanopinių žvėrių apskaita. Medžioklėtvarkininko žinynas, Kaunas, 1986, p. 10–24.

Padaiga V., Medžioklės ūkio pagrindai (paskaitų konspektas), Kaunas, 1990, 56 p.

Padaiga V., Medžioklės ūkio biologiniai pagrindai, Vilnius, 1996, 212 p.

Padaiga V., „The counting of winter pellet groups of cervines as the method of assisment of their browsing pressure and population structure“, Baltic forestry, 1998, Vol. 4, No1, p. 36–41.

Padaiga V., „Kanopinių žvėrių tankis“, Mūsų girios, 2004, Nr. 1, p. 14–15.

Pėtelis K., Brazaitis G., Optimalaus kanopinių žvėrių tankumo miške nustatymo normatyvai, Kaunas, 2003, 25 p.

Падайга В., Значение косули в лесном хозяйстве и система мероприятий по защите от нее лесовозобновления в Литовской ССР, автореф. дисс. канд. биол. наук, Таллин, 1965, 25 с.

Падайга В., Марма Б., „О методике оценки численности европейской косули по количесвту дефекаций“, Экология, 1979, № 4, с. 101–103.