MOKSLASplius.lt

Augalų, aplinkos ir žmogaus sauga

Nematodų patotipų nustatymas karantininiame šiltnamyje Tamsiu paros metu pro Rasų kapines Sukilėlių gatve važiuojantys vėlyvi vilniečiai ar sostinės svečiai pastebi stiklo pastatą, žaižaruojantį ryškia šviesa. Tai Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos karantininis šiltnamis, o ryški šviesa skirta joje auginamiems augalams.

Balandžio 24 d. buvo gera proga susipažinti su Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos veikla, nes joje vyko Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus visuotinis išplėstinis susirinkimas. Jo tema Fitosanitariniai tyrimai Lietuvoje: valstybinė kontrolė, mokslas ir eksperimentinė plėtra. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė prof. Danutė Kazimira Prunskienė, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentė akad. Veronika Vasiliauskienė, MA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas narys korespondentas Albinas Kusta ir skyriaus nariai, taip pat Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius ir Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos vedėja Loreta Taluntytė.


Atsakomybė


Valstybinė augalų apsaugos tarnyba yra valdymo institucija, įsteigta 1998 m. Ji atsakinga už augalų apsaugos ir fitosanitarijos politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Tarnybos steigėja – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, sujungusi Augalų karantino inspekciją ir Valstybinę augalų apsaugos stotį. Reorganizavimas vykdytas Augalų karantino inspekcijos pagrindu. Šiuo metu Tarnyboje dirba 255 darbuotojai, įskaitant ir pasienio Augalų karantino postus, 10 regioninių augalų apsaugos ir karantino punktų bei 8 pasienio kontrolės fitosanitarijos punktus.

Kaip teigia Tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius, svarbiausia Tarnybos funkcija yra fitosanitarija, t. y. Lietuvos teritorijos apsauga nuo kenksmingų organizmų, kenkėjų ir ligų sukėlėjų įvežimo bei platinimo. Kita svarbi funkcija – sertifikuoti ir kontroliuoti eksportuojamą produkciją. Ne mažiau svarbi trečioji funkcija – nacionalinė augalų priežiūra: Tarnyba sistemingai pagal patvirtintas metodikas tikrina augalams, aplinkai ir 22 kenksmingų organizmų pasirodymą Lietuvoje, daro tyrimų ataskaitas ir praneša visoms ES šalims apie patikros rezultatus.

Pasak E. Morkevičiaus, ateityje bus labai svarbi dar viena funkcija – augalų apsaugos produktų registravimo ir jų panaudojimo kontrolė. Tai atskiras Augalų apsaugos tarnybos veiklos atsakomybės punktas. Šiuo metu Tarnyba atlieka šviežių vaisių ir daržovių atitikimo prekybos standartams kontrolę. Šia funkcija dalijasi su Maisto ir veterinarijos tarnyba, bet pastarajai lieka tik maždaug 20 proc. viso darbo krūvio, nes su šia tarnyba maisto produktus tikrina tik baigiamajame patekimo vartotojams etape – mažmeninės prekybos tinkluose. Ankstesnių etapų kontrolė tenka Augalų apsaugos tarnybai ir jos inspektoriams.

Dirvožemio plovimo laboratorijos specialistė D. Nečajeva renginio dalyviams pristatė savo darbąTarnybai tenka ir viena visai nauja funkcija – genetiškai modifikuotų augalų kontrolė. Jeigu Lietuvoje bus leista auginti genetiškai modifikuotus augalus, tai Tarnybai teks kontroliuoti ir šią veiklą. Kol kas tenkinamasi importo kontrole.


Į savo darbą – kitų akimis


Edmundas Morkevičius supažindino posėdžio dalyvius su Augalų apsaugos tarnybos struktūra, manome, kad bus įdomu ir skaitytojams. Pagrindinius Tarnybos padalinius sudaro Augalų karantino ir Augalų apsaugos skyriai, Fitosanitarinė laboratorija, Tarptautinių ryšių ir teisės skyrius, Finansų ir Bendrųjų reikalų skyriai. Tiesa, dar yra Audito padalinys, kurį ateityje numatoma stiprinti ir plėsti iki skyriaus. Mat vykdant ES reikalavimus teks labai smarkiai sustiprinti Tarnybos vidaus audito kontrolę. Tarnybai pavaldūs 10 regioninių punktų, kuriuos sudaro regionuose dirbantys inspektoriai. Be to, jai priklauso 8 pasienio kontrolės fitosanitarijos postai. Atskirą patikrą sudaro Augalų apsaugos produkto kontrolė, ją atlieka 22 inspektoriai. Vienas didžiausių pasienio kontrolės postų yra Klaipėdoje, kur tikrinami laivais atvežami kroviniai.

Šiemet buvo proga į savo veiklą pažvelgti tarsi šiek tiek iš šalies, užsienio kolegų akimis. Mat Lietuvoje vyko didelė konferencija Tarptautinės muitinės organizacijos. Jos metu Lietuva buvo pristatyta kaip pasienio kontrolės organizavimo pavyzdys. Tarptautiniai ekspertai pripažino, kad Lietuva tarp Baltijos šalių sukūrė geriausią kontrolės infrastruktūrą pasienio postuose, įskaitant veterinariją, fitosanitariją ir bendravimą su muitinėmis. Lietuviai galėjo drąsiai atsakinėti į pasaulio muitininkų klausimus, negėda buvo parodyti ir sukurtą infrastruktūrą. Tai ypač pasakytina apie 2006 m. baigtą statyti ir pagal ES reikalavimus įrengtą Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją.

Su neslepiamu pavydu į Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos pastatą, aparatūrą ir tyrimų galimybes žvelgia į Lietuvą atvykstantys NVS (Rusijos, Ukrainos, Moldavijos) šalių augalų apsaugos tarnybų darbuotojai. Svečiai neslepia, kad ir savo šalyse norėtų turėti taip įrengtas laboratorijas ir panašiai veikiančias augalų apsaugos tarnybas. Žodžiu, turime kuo didžiuotis ir ką parodyti.

Prieštaringus jausmus kelia nebent tai, kad su neslepiamu pavydu į Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją žvelgia ir mūsų akademinių institucijų mokslininkai, dirbantys Lietuvos žemės ūkio universitete, Lietuvos žemdirbystės institute, Botanikos institute, taip pat kitų mokslo institucijų laboratorijose. Deja, jose nedaug rasime naujausios aparatūros, tad ir užsienio svečiams rodyti ne visada yra ką. Žodžiu, palyginimas su Fitosanitarinių tyrimų laboratorija – ne mokslo institucijų naudai. Šios laboratorijos vedėjai Loretai Taluntytei pasakojant ir rodant laboratorijos galimybes mokslininkai dažnai tik susižvalgydavo ir nelinksmai pajuokaudavo: girdi, ir mūsų darbo sąlygos pagerės, štai ateis struktūrinių fondų lėšos…


Siūloma naudotis ir mokslininkams


Pasak žemės ūkio ministrės prof. D. K. Prunskienės, Lietuva gali atlikti visas reikalingas augalų priežiūros ir kontrolės funkcijas. Esame apsaugoti nuo rizikos į šalį įvežti sergančius augalus, taip pat nuo keliančių pavojų Lietuvoje auginamų augalų ir augalinės kilmės maisto produktų. Tai ir saugaus Lietuvos eksporto užtikrinimo galimybė. Fitosanitariniai dokumentai – tai vienas iš tarptautinio bendradarbiavimo objektų, dėl kurio nuolat tenka susirašinėti su kitomis šalimis. Bene daugiausia – su Lietuvos eksporto šalimis, ypač Rusijos Federacija. Šios kaimynės veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos kartais ir be pagrindo siuntinėja Lietuvai raštus dėl įvairių sertifikatų ir t. t. Fitosanitarija ir veterinarinė tarnyba ES augalų apsaugos sistemoje yra labai svarbi, sudaro prielaidas maisto produktų ir aplinkos saugumui. Rinkos ekonomikoje tai itin svarbūs svertai.

Ministrė neslėpė pasitenkinimo, kad pavyko užbaigti naujus Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos pastatus, juos parengti darbui. Pastatams pinigai skirti iš Lietuvos biudžeto, o dalis įrangos įsigyta už ES lėšas. Ministrė išreiškė pageidavimą, kad ši laboratorija būtų plačiau naudojama taip pat mokslinėje veikloje, nes čia turima įranga, taikomi tyrimų metodai ir technologijos gali labai praversti mokslininkams, nes jie šiandien dirba toli gražu ne moderniausia aparatūra. Taigi yra bendradarbiavimo su mokslo institucijomis galimybių, ir jas būtina panaudoti. Prie to turėtų prisidėti ir šis susitikimas su Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus mokslininkais. Turimas potencialas neturi snausti, nes tik bendradarbiaujant su mokslo institucijomis, tęsė ministrė, gali pasiteisinti ES ir Lietuvos investicijos į šią veiklos sritį.

Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje dirbami moksliniai darbai, čia darbuojasi ir mokslo daktarai, kai kurie darbuotojai rengiasi ginti mokslo daktaro disertacijas. Tarp jų yra ir laboratorijos vedėja Loreta Taluntytė.