Augalų, aplinkos ir žmogaus sauga

Tarptautiniai įsipareigojimai

Kokie yra Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai augalų apsaugos srityje, kitaip tariant, kokioje tarptautinės teisės aplinkoje dirbama? Pirma, tai Tarptautinė augalų apsaugos konvencija, kurią yra ratifikavusios 170 pasaulio valstybių. Šios Konvencijos reikalavimus įgyvendina 7 regioninės pasaulio augalų apsaugos organizacijos, iš kurių vadovaujanti yra Europos ir Viduržemio jūros augalų apsaugos organizacija.

Lietuva veikia laikydamasi taip pat Pasaulinės prekybos organizacijos sanitarinių ir fitosanitarinių susitarimų. Ši organizacija reguliuoja prekybą visais produktais pasaulio mastu, vadinasi, ir augaliniais bei gyvuliniais produktais, tad tenka paklusti šios organizacijos reikalavimams, tarp kitų ir susitarimui dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo.

Mūsų šalis yra pasirašiusi nykstančios faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, Biologinės įvairovės konvenciją. Todėl būtina siekti, kad į Lietuvą nebūtų įvežami agresyvių rūšių augalai, piktžolės, kurios gali slopinti vietinius augalus. Daugelis tų „ateivių“ gali būti pavojingi žmonių sveikatai, sukelti alerginius susirgimus, ypač žydėjimo metu.

Lietuva vykdo Monrealio protokolą, kuris riboja metilbromido panaudojimą karantino tikslams. Todėl Augalų apsaugos tarnybai tenka kontroliuoti sandėlių, elevatorių dezinfekciją. Mat metilbromilas, nors yra gera priemonė dezinfekuoti sandėliams, bet ardo ozono sluoksnį atmosferoje.

Šių metų balandį E. Morkevičiui teko dalyvauti Antrojoje fitosanitarinių priemonių komisijos sesijoje – tai darbinis Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos organas. Pranešimuose buvo skelbiama, kad nuo 1951 m., kai buvo priimta konvencija, pasaulinė prekyba, augalinis maisto produktų judėjimas per valstybių sienas padidėjo net 6 kartus. Vien per 2000–2004 m. šis skaičius padidėjo 40 proc. ir šiuo metu jo vertė – apie 800 mlrd. JAV dolerių. Kartu labai padidėjo rizika, kad su augalais, sėklomis, mediena iš vienos šalies į kitą bus pervežti kenkėjai ir naujos ligos. Tai kelia didelį pavojų įvairių šalių žemės ūkiui, dažnai pažeidžiama vietos augalų bioįvairovė. Šie neigiami veiksniai labai sparčiai plinta vis didesniuose pasaulio arealuose. Fitosanitarinių priemonių komisijos sesijoje konstatuota, kad tos kovos priemonės, kurias ligi šiol taikė augalų apsaugos tarnybos, jau nebetinka, natūrali sienų kenkėjų plitimo kontrolė nebepasiteisina, nes neliko ir sienų, jos tapo virtualios. Nuolatos vyksta krovinių, žmonių, naudotos žemės ūkio technikos pervežimas per valstybių sienas, tad augalų kenkėjai labai lengvai prasiskverbia į kitas šalis.

Norint adekvačiai reaguoti, laiku taikyti reikalingas priemones, būtina didinti administracinės augalų apsaugos organizacijų darbuotojų gebėjimus, į rizikos didėjimą turi būti reaguojama laiku ir veiksmingai.

Budrumo niekada nebus per daug

Antrojoje fitosanitarinių priemonių komisijos sesijoje priimtas svarbus sprendimas – 2009 m. balandžio mėn. surengti Fitosanitarinių priemonių komisijos sesiją Romoje. Joje dalyvaus 170 šalių ministrai, atsakingi už fitosanitariją.

Viena svarbiausių Valstybinės augalų apsaugos tarnybos užduočių – užtikrinti augalų priežiūrą Lietuvoje. Tam reikia veiksmingos kontrolės, integruotos valdymo sistemos, tik tada augalas bus veiksmingai kontroliuojamas visą kelią nuo lauko iki stalo. To paties principo įgyvendinimo siekiama ir gyvulinės kilmės produktams. Augalų apsaugos srityje yra 225 kenksmingi organizmai, su kuriais tenka kovoti. Tai bulvių rudasis puvinys, žiedinis puvinys, blyškusis ir auksinis nematodas, stiebinis nematodas, pušinis stiebinis nematodas (pastarasis dar Lietuvos nepasiekęs, bet reikia būti budriems), bakterinė degligė, vakarinis lapgraužis (Europoje jau plinta) ir daugelis kitų.

Kai kurių ligų sukėlėjų Lietuvoje dar nepastebėta, bet jie gali bet kada pasirodyti. Štai kad ir blyškusis bulvių nematodas. Lietuvos bulvių augintojams, atrodytų, dar nekelia susirūpinimo, tačiau šiais metais bulvių partijoje iš Vokietijos, atvežtoje į bendrovę Kraft Food Lietuva perdirbti į traškučius, šių ligos sukėlėjų buvo pastebėta. Signalas, kad būtina sustiprinti bulvių, įvežamų iš Vokietijos, kontrolę. Per traškučius šis kenkėjas žmonėms pavojaus nekelia, bet perdirbimo atliekas išpylus laukuose, tas užkratas gali paplisti ir Lietuvoje auginamoms bulvėms. Nuostoliai gali būti labai dideli ir nenuspėjami.

Lietuvoje bulvių bakterinė degligė tiriama daugiau kaip 1 tūkst. ha sėklinių bulvių, intensyvinami ir maistinių bulvių tyrimai. Įdomu, kad ūkininkai Lietuvoje sutiko geriau pirkti rezomanijos virusui atsparias veisles, nes nuo šio viruso nėra apsaugos priemonių.

E. Morkevičius atkreipė dėmesį į kai kuriuos kitus augalų ligų sukėlėjus, smarkiai plintančius kai kuriose Europos šalyse ir darančius žalą. Pušinis stiebinis nematodas daug žalos daro pušims, ištisiems miškų masyvams. Vakarinis lapgraužis daugiau plinta pietų ir vidurio Europos kraštuose, kur auginami kukurūzai. Jeigu užkratas nebus pastebėtas pradiniu ligos etapu ir laiku jam nebus užkirstas kelias, vėliau teks eikvoti daug pastangų ir lėšų norint sustabdyti ligos plitimą. 1992 m. prie Belgrado oro ouosto buvo aptiktas vakarinis lapgraužis. Spėjama, kad užkratas lėktuvu buvo atvežtas iš Amerikos. Parodytame 2005 m. žemėlapyje renginio dalyviai matė, kad užkratas iš Serbijos jau paplito dalyje Bulgarijos, apėmė pusę Rumunijos teritorijos, visą Vengriją, pusę Čekijos ir Slovakijos, atsirado židinių Italijoje. Židiniai pastebėti ir Lenkijoje. Pirmiausiai stebimi prie aerouostų. Vadinasi, kenkėjai plinta lėktuvais.

Labai svarbu kontroliuoti medieną, ypač įvežamą iš neeuropinės Rusijos dalies. Iš pirmo žvilgsnio nekalta kirmėlaitė – pušiniai stiebiniai nematodai – užkemša pušų sakų indus, pažeidžia miškų masyvus. Siekiant užkirsti šių kenkėjų plitimą, tenka iškirsti 3 km pločio miško juostą. Nepadarius tokio plyno kirtimo gali tekti kirsti dar didesnius miškų plotus. Laiku pastebėti ligos židinius – tai ne vien augalų apsaugos tarnybų, bet ir verslo, visos visuomenės rūpestis.

Visos šalys atlieka ilgalaikę stebėseną norėdamos užkirsti kelią vakariniam lapgraužiui. Stebimas ambrozijų plitimas. Jos ypač plinta prie elevatorių, pamiškėse, pakelėse, ten, kur atvežama importinė produkcija (pavyzdžiui, kukurūzai, pašariniai grūdai, saulėgrąžos). Importuojamos produkcijos nėra daug – 33 tūkst. tonų, nes Lietuva pati daugiau eksportuoja – per 500 tūkst. tonų – žemės ūkio produkcijos.

Iš E. Morkevičiaus pateiktų statistikos departamento duomenų matyti, kad 2005 m. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliavo įvežamos į šalį produkcijos už 3,3 mlrd. litų, o Valstybinės augalų apsaugos tarnyba – už 4,3 mlrd. litų. Tai milžiniškos darbo apimtys. Visa tarptautinė Lietuvos prekyba sudaro apie 40 mlrd. litų, iš jų apie 8 mlrd. litų tenka specialios patikros prekėms – įvežamiems maisto produktams.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas