Žengiant į postgenominę erą (2)
Toliau kalbiname 2006 m. Nacionalinės pažangos premijos laureatą UAB „Sicor Biotech“ generalinį direktorių prof. Vladą Algirdą Bumelį. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Akademijos Biotechnologijos komisijos pirmininkas. Ši komisija gegužės 17 d. surengė mokslinę konferenciją „Biotechnologija Lietuvos universitetuose“, kur devynių Lietuvos universitetų atstovai nagrinėjo biotechnologijos mokslo padėtį šalies universitetuose, biotechnologinių tyrimų plėtros kryptis bei perspektyvas. Kalbindami prof. V. A. Bumelį taip pat aptarėme kai kuriuos aktualius biotechnologijos plėtros Lietuvoje klausimus.
Pradžia Nr. 10
Pirmąją pokalbio dalį pabaigėme teiginiu, kad nėra reikiamos paramos ypač naujų įmonių kūrimui. Ar tai taikytina pirmiausia biotechnologijos sričiai, o gal visam Lietuvos mokslui ir pramonei?
Manau, jog visam mūsų mokslui ir pramonei. Bet man geriausiai pažįstami biotechnologijos mokslo reikalai. Daug metų man teko būti Biotechnologijos instituto direktoriumi, ir tik nuo 1996 m. perėjau dirbti į privačias struktūras. Man teko vadovauti institutui sunkiais laikais, kai reikėjo viską sutvarkyti, restruktūrizuoti. Palikau institutą, juk jis ir turėjo plėtoti taikomąjį mokslą, kurti naujas pumpurines įmones.
Bet to neatsitiko.
Kaip matome. Neabejoju, kad mūsų įsiliejimas į ES mums atvėrė naujas galimybes, ir pirmiausia jauniems žmonėms. Nelabai tikiu, kad prasidės didelis lakstymas, kaip kad čia visi išsigandę. Lietuviai – gana sėslūs žmonės, mums iš Vilniaus pakeisti gyvenamąją vietą į Kauną – jau drama. Be to, lietuviai nori, kad jų vaikai mokytųsi lietuvių kalbos – tai mūsų kraujyje. Išvykus į Daniją vaikai lietuvių kalbos nemokės.
Biologijos ir technologijos sandūroje Jūsų vadovaujama bendrovė ir ateityje sugebės „pririšti“ prie Lietuvos bent jau talentingiausią jaunimo dalį?
Tuo neabejoju. Ir dabar mes mokame pakankamai gerus atlyginimus, palyginti su Lietuvos vidurkiu. Kiek dabar gauna universiteto profesorius? Tiek pat mūsų bendrovėje uždirba jaunesnysis mokslo darbuotojas. Stengiamės, kad žmonės gautų normalius atlyginimus. Be to, mūsų darbuotojai turi puikias darbo sąlygas. Man yra tekę apvažiuoti daug pasaulio, ir galiu atsakingai pareikšti, kad mūsų darbo sąlygos yra daug geresnės net už kai kurių Vakarų Europos ir JAV mokslo institutų ir bendrovių mokslo centrus.
Užtat, kad nauja įmonė, naujas mokslo centras?
Ir todėl. Bet taip pat dėl to, kad gerai sutvarkyta infrastruktūra ir visa veikla. Dirbti mūsų bendrovėje žmonėms malonu. Turime 17 mokslo daktarų, jie dirba ir moksle, ir gamyboje. Štai Vilniaus Gedimino technikos universitete mes įkūrėme bioinžinerijos specialybės studijas. Kai kurie akademikai man priekaištavo, kam tai darau. Paprasčiausiai jiems įrodžiau, kad Vilniaus universiteto biochemikai yra labai gerai parengti ir puikiausiai gali kurti mokslą. Bet man reikia inžinierių, biotechnologų. O tai biologijos ir technologijos sandūra. Mums patiems tenka skaityti įvairius kursus universitete, nes nelabai yra kam skaityti, o techninę dalį studentams suteikia VGTU. Mūsų bendrovėje jau dirba 27 žmonės, kurie yra baigę bioinžineriją šiame universitete. Kviečiamės ir Vilniaus universitete baigusius biochemiją. Jų imtume ir daugiau, bet šiuos jaunuolius išgraibsto anksčiau, negu spėjame pasiimti. Juos pasiima Biotechnologijos institutas, Fermentas (atliekantis daugiau mokslinio negu gamybinio darbo), Biochemijos institutas, Botanikos institutas. Mums nebelieka biochemikų diplomantų, todėl siūlyčiau į šias specialybes priimti daugiau studentų.
Kokių dar specialistų galėtumėte įdarbinti?
Mokslo centro įmonėje galėtume įdarbinti biologų, mikrobiologų.
Kokios tų jaunuolių perspektyvos?
Lietuvos Vyriausybė pradeda žvelgti plačiau į biotechnologijos ir aukštųjų technologijų vystymą šalyje. Dar 2003 m. gruodžio 22 d. buvo išleistas Vyriausybės nutarimas dėl aukštųjų technologijų plėtros programos sudarymo ir pačios plėtros. Esu tikras, kad po gerų 10 metų Lietuvoje turėsime ne vieną biotechnologijos farmacijos įmonę ir ne vieną biotechnologijos reagentų įmonę. Turėsime ne vieną Sicor Biotech, bet 7–8 tokias įmones, gal ir daugiau. Tos naujos įmonės pradės kurtis, baigiasi tas daugelio dalykų gadinimo laikotarpis, kuris tęsėsi visą dešimtmetį. Manau, jog artimiausi penkeri metai bus naujų biotechnologijos įmonių kūrimosi laikotarpis. Tam juk galima gauti paramos per struktūrinius fondus. Todėl jauni žmonės, kurie tuo metu kaip tik ir baigs biologijos, mikrobiologijos, biochemijos specialybes Vilniaus universitete, tikrai turės kur pritaikyti savo žinias. Nereikės ieškoti laimės Danijoje, Airijoje, nors jie išskėstomis rankomis priimtų šių specialybių absolventus. Tačiau po 10–15 metų ir Lietuvoje bus visiškai gerai, žmonės galės uždirbti. Taigi į Daniją, Prancūziją ar Italiją važiuosime atostogauti, o uždirbsime Lietuvoje.
Ant proteonikos slenksčio Taigi artėjame prie pokalbio pabaigos – žmogaus genomas iššifruotas. Bent jau tiek, kad vienas skląstis į Pono Dievo kūrybos „laboratoriją“ ir paslapčių pasaulį pravertas. Mokslo žmonėms gyventi bus nuobodžiau?
Tik dabar ir prasideda tikrasis darbas. Reikės suprasti kiekvieno geno funkciją, nes kiekvienas genas sintetina baltymą. Genas stabilus, bet baltymas, kuris sintetinamas, gali sintetintis į 15–20 modifikacijų. Kodėl sintetinamas toks, o ne kitoks, kokia yra jo biologinė funkcija ir kaip jis veikia ląstelę, už ką atsakingas – daugybė klausimų, į kuriuos reikės rasti atsakymus. Taigi darbo bus, Pono Dievo kūrybos paslaptis dar teks atverti. Kartu atsiveria ir didžiulės galimybės visiems, kurie nori gilintis, tyrinėti, dirbti genomo tyrimo srityje. Žengiame į postgenominę erą. Ligi šiol gyvenome genomo eroje. Dabar gimsta proteonika (lietuviškai būtų baltymotyra).
Dabar galima gauti ląstelės antspaudą pagal baltymų kiekį ir jų išsidėstymą. Kiekviena ląstelė – sveika ir patologinė – turi savo vaizdą. Jeigu pamatai, kad tai kitas baltymas, negu turėtų būti, tai iškart tą baltymą galima „pasiimti“, išsipjovus iš gelio, aukšto slėgio chromatografe, masių spektrometre ir gauti norimo baltymo struktūrą. Tyrinėjant galima suvokti, koks genas atsakingas už to baltymo sintezę.
Toliau tenka tą rūpimą geną pasiimti, išskirti daugiau tyrinėjamo baltymo, nagrinėti įvairias ląstelių linijas, mėginant suprasti jų funkcijas. Tik tada galima suprasti, kodėl atsirado toks, o ne kitoks naujas baltymas. Galimas dalykas, pavyks inhibuoti patologinį procesą, kurį sukėlė atsiradęs naujasis baltymas. Šis naujas mokslas ir vadinamas proteonika.
Prieš tyrėją atsiveria gyvos ląstelės.
Atsiveria ląstelės baltyminė visuma. Baltymai yra pagrindinė ląstelės statybinė medžiaga, padedanti ląstelei gyvuoti. Dar yra branduoliai, nukleino rūgštys ir kiti labai reikšmingi bei įdomūs dalykai. Ta baltyminė funkcija yra lyg ir baigtinė, o visa ko pradžia yra DNR.
Taigi baltymai yra baigtinis produktas. Jis ir „suka visą virtuvę“, o DNR tarsi atlieka tėvo ir motinos funkciją, iš kurios ir atsiranda „vaikai“, kurie toliau vynioja visą gyvybės grandinę. Visa tai turės išsiaiškinti ir pažinti proteonika.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
