Augalų, aplinkos ir žmogaus sauga (2)

Pradžia Nr. 10

Tęsiame įspūdžius iš Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos, kur vyko Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslo skyriaus visuotinis išplėstinis susirinkimas.

Į Vilnių norisi sugrįžti

Liepos mėn. paskutinę dieną sukaks 10 metų, kai Fitosanitarinių tyrimų laboratorija buvo reorganizuota. Tai gana skausminga sukaktis, nes senieji darbuotojai buvo atleisti, naujieji priimti. Dabartinėje laboratorijoje neliko ne tik senbuvių, bet ir senųjų darbo priemonių. Laboratorijos vedėja Loreta Taluntytė vardija paveldėtą turtą: vieną termostatą, laminarą, inkubatorių, vieną sukomplektuotą mikroskopą. Dabar Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją sudaro visas tyrimų kompleksas su karantininiu šiltnamiu. Tai patikima bazė čia atliekamiems darbams, kurie daro įspūdį net ir gerokai toliau pažengusių Europos Sąjungos šalių šios srities autoritetams.

Štai kad ir šiais metais vykdomas projektas su Jungtinėje Karalystėje esančia Centrine moksline laboratorija. Bent jau joje dirbantys specialistai vilniečių materialinę bazę ir galimybes įvertino kaip World class, t. y. pasaulinės klasės. Daug vertas įvertinimas, nes jį pareiškė žmonės, „išmalę“ viso pasaulio geriausias laboratorijas, dirbę Čilėje, Peru, JAV, Afrikos šalyse. Apsilankiusieji Vilniuje tvirtina norį ir vėl čia sugrįžti. Gal ne vien dėl vilniečių svetingumo. Visada malonu matyti gerai įrengtas darbo vietas, bendrauti su savo darbui atsidavusiais kolegomis.

Kaip teigia L. Taluntytė, svarbiausias laboratorijos tyrimų objektas yra karantininiai kenksmingi organizmai, kurie rūpi įvairių pasaulio šalių augalų apsaugos specialistams. Todėl į Lietuvos teisės aktus perkelta Europos Tarybos 2000/29/EB direktyva. Vykdant direktyvos reikalavimus tenka tikrinti ir tirti visus pagrindinius kenkėjus ir ligų sukėlėjus, o jų yra daugiau kaip 400. Kai kurie aptinkami kone kasdien, kiti pasirodo tik kartą kitą per metus ar dar rečiau. Labai svarbu darbą planuoti ir veikti sistemingai. Kai kuriems kenksmingiems organizmams – bulvių žiediniam ir rudajam puviniams, cistas sudarantiems nematodams ir kai kuriems kitiems kenkėjams išleisti atskiri teisės aktai, kuriuose konkretizuojami tyrimai ir metodikos. Antai bulvių žiediniam ir rudajam puviniams yra labai gerai parengtos direktyvos, artimiausiu metu planuojama akredituoti tuos metodus, kuriais nustatomi šie du bulvių puviniai.

L. Taluntytė vardija augalams pavojingas bakterijas, grybus, nematodus, vabzdžius, erkes, piktžolių rūšis, virusus ir viroidus – visi šie kenkėjai ir augalų ligų sukėlėjai Fitosanitarinėje laboratorijoje aptinkami, identifikuojami, diagnozuojami, tiriami. Vykdomi ir metodologiniai darbai, apmokomi augalų karantino inspektoriai, šviečiama visuomenė. Laboratorijos darbuotojai dalyvauja įvairiuose projektuose. Antai trys darbuotojai dalyvauja EPPO, t. y. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos darbo grupėse, kurios kuria teisės aktus.

Kaip auga darbo krūvis

Štai keletas skaičių, rodančių, kaip auga laboratorijos darbo apimtys. 2004 m. Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje buvo ištirta 29 tūkst. mėginių, 2005 m. – jau 89 tūkst., o 2006 m. – net 122 tūkst. mėginių. Skaitytojai patys gali spręsti, kaip didėja darbų apimtys. Tik tobulinant darbo metodus, minimizuojant procedūras nuo mėginio gavimo iki tyrimų rezultato pateikimo galima susidoroti su šiuo darbu.

Importuojamų augalų ir augalinių produktų tyrimai per tą laikotarpį gal taip staigiai ir nedidėjo, nes Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsivėrė sienos su daugeliu valstybių. Tyrimų net sumažėjo, bet jie vykdomi sistemingai, tikrinamas kas dešimto automobilio krovinys, kaip to ir reikalauja atitinkamos ES direktyvos.

Nacionalinių tyrimų didžiąją dalį sudaro bulvių virusų kokybiniai tyrimai siekiant įgyvendinti sertifikavimo sistemą. Kasmet apie 10 proc. įvežamų augalų aptinkama kenksmingų organizmų. Didėjant mėginių skaičiui, kasmet daugiau aptinkama ir kenksmingų organizmų. Savotiška medžioklė, kurios rezultatai toli gražu ne visus džiugina. Laboratorijos darbuotojai jaučiasi gal net savotiškais nugalėtojais: vadinasi, gerai dirba, jų laboratorinės galimybės panaudojamos pagal paskirtį. Aukštiems pareigūnams tie radiniai sukelia galvos skausmą, nes kiekvienas aptiktas naujas kenkėjas reikalauja ir naujų kovos su juo būdų. Pirmą kartą nustačius karantininę ligą ar naują kenkėją, tie mėginiai tuojau pat siunčiami į bet kurią ES šalį, kuri gali patvirtinti arba paneigti Lietuvoje atliktų tyrimų duomenis. Tokiu atveju laboratorijoje lieka referentinė medžiaga, o aptiktų ligos sukėlėjų ir toliau ieškoma kitose atvežamų ar Lietuvoje auginamų augalų partijose.

Kad išvengtume „piktosios chemijos“

Kaip matome, augalai gyvena gana didelės rizikos susirgti sąlygomis. Žemdirbiai ir visi, kurie imasi augalininkystės verslo, turi žinoti, kuo rizikuoja. Ypač tai pasakytina apie ekologinių ūkių savininkus, kurie negali naudotis cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis ir cheminėmis trąšomis. Įprasto ūkininkavimo sąlygomis visada galima griebtis įvairių firmų siūlomų kovos priemonių, bet tai dažniausiai cheminiai preparatai. Tad ką ekologinio ūkio savininkams gali pasiūlyti augalų apsaugos specialistai, kaip jiems suktis, kai grėsmių tiek daug, bent jau pasiklausius fitosanitarijos specialistų?

Gaila, bet specialių tyrimų kol kas nebuvo daryta, gal ligi šiol ir ypatingo pavojaus nekilo Lietuvos ekologiniams ūkiams. Bet Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius pripažino, kad ateityje toks pavojus įmanomas. Jeigu kenkėjų ir ligų plitimas didėtų, atsirastų pavojaus židinių, aišku, būtų imtasi atitinkamų priemonių. Kol kas ekologinė žemdirbystė tik įsivažiuoja, dar diskutuojame, ar visur ekologinis ūkininkavimas gali būti pritaikomas, ar visi žemės ūkio produktai gali būti auginami kaip ekologiški. Žodžiu, daug neatsakytų klausimų. Ekologiniai ūkiai Lietuvoje nedideli, jų specializacija gana siaura, nes daugiausia auginami javai, daržovės, tad dėl didesnio ligų ir kenkėjų plitimo kol kas nebuvo pavojaus. Todėl ir fitosanitarinėms tarnyboms dar neteko griebtis rūstesnių karantininių augalų apsaugos priemonių. Ekologinių ūkių plotams plečiantis, ūkininkai susilauks ir didesnio fitosanitarijos tarnybų dėmesio. Čia yra kur savo žodį tarti ir mokslininkams: ką auginti, kur auginti ir ko geriau neauginti. Pagaliau glaudžiai siejasi mokslas, gamyba ir investicijos – tai neatsiejama triada.

Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslo skyriaus pirmininkas prof. Albinas Kusta mano, kad būtų gerai bent vieną kitą jauną mokslininką paskatinti imtis šio pobūdžio tyrinėjimų, specializuotis išsamesnių ekologinio ūkininkavimo problemų tyrimų srityje. Prof. Leonas Kadžiulis mano, kad svarbiausia – apsaugoti mūsų ūkius, taip pat ekologinius, nuo kenkėjų iš kitų šalių invazijos, o tą darbą išmano augalų apsaugos tarnybos specialistai. Profesorius siūlo nepamiršti seniai sukauptų žinių, tik nepakenktų jas iš naujo patikrinti, o kovos su augalų kenkėjais ir ligomis priemonių yra daugybė. Yra ir tokių, kurios padeda išvengti „piktosios chemijos“.

Prarastys

Džiaugiantis puikiais Fitosanitarijos laboratorijos pastatais, nauja aparatūra ir čia atliekamais darbais vis dėlto sunku susitaikyti su praradimais. Kaišiadoryse kadaise veikė introdukuotų augalų karantininė stotis, skirta į Lietuvą įvežamiems vaismedžiams ištirti. Į stotį – statybą ir tyrimo priemones – buvo investuoti dideli pinigai. Deja, nepriklausomybės pradžioje stotis buvo privatizuota, ir jau net mokslininkams neteko girdėti, kad veiktų pagal buvusią paskirtį. O tokios stoties šalyje labai reikia.