Pažangos keliu. Antrą kartą įteiktos Nacionalinės pažangos premijos
Reikšmingai per kalbotyros metodus gilindamas senovės lietuvių ir kitų baltų genčių pažinimą prof. Z. Zinkevičius nuolat stiprina mūsų tautinį orumą, o tai šiais globalizacijos ir gresiančio globalizmo laikais yra labai svarbu. Ši kalbininko veikla stiprina ir tarptautinį Lietuvos mokslo autoritetą, o patį tyrinėtoją atvedė į garbingą Nacionalinės mokslo pažangos premijos nominantų gretą.
Kol stebėjome įvykius televizijos ekrane, Premijos komitetas apsisprendė. Tiesa, nelengvai, prireikė net papildomos ekspertų pateiktos medžiagos analizės. Kol Trimito fanfaroms palydint dvi gražuolės į Teatro salę neša laureatui skirtą diplomą ir skulptūrėlę į sceną kviečiami Nacionalinės pažangos premijos mecenatai – bendrovės VST generalinis direktorius Darius Nedzinskas ir koncerno MG Baltic prezidentas Darius Juozas Mockus. D. Nedzinskas skelbia Mokslo pažangos premijos laureato pavardę – tai profesorius akademikas ZIGMAS ZINKEVIČIUS.
Aidint fanfaroms iškilusis lituanistas pakyla į sceną, jis apdovanojamas diplomu ir skulptūra. Pagal televizijos scenarijų laureato kalbai numatyti trys sakiniai, laimei Z. Zinkevičius spėja pasakyti daugiau. Jis padėkojo už savo darbo įvertinimą bei užtikrino, kad ir toliau intensyviai tirs lituanistikos problemas. Šiuo metu spaudai rengiamos dar 5 naujos Z. Zinkevičiaus knygos. Dabar jis rašo didelį veikalą, skirtą lietuvių asmenvardžiams – bus keli tomai. Iš šio veikalo kiekvienas lietuvis sužinos labai daug naujo apie savo pavardę, jos kilmę. Tokių pavardžių yra kelios dešimtys tūkstančių.
Partnerystės pažangos premija
Garbųjį profesorių scenoje keičia bene jauniausia šalyje tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė smuikininkė Augustė Emilija Janonytė. Simfoninis orkestras ir smuikininkė groja Vittorio Monti Čardašą.
Nacionalinės pažangos premijos komiteto narys Robertas Dargis pristato antrąją – Partnerystės pažangos premiją, kaip labiausiai atspindinčią nacionalinės pažangos idėją. Vaizdo siužete išvystame keturis vyrus juodais kostiumais, kurių akis slepia juodi akiniai. Filmuose taip atrodo mafijoziai arba specialiųjų tarnybų agentai. Televizininkai tokį įvaizdį suteikė mūsų lazerininkams – Partnerystės pažangos premijos nominantams. Tai lazerių mokslo Lietuvoje pradininkas Vilniaus universiteto prof. akad. Algis Petras Piskarskas, daugiaspalvių lazerių tyrinėtojas ir kūrėjas dr. Romualdas Danielius, lazerių bendrovių vadovai Kęstutis Jasiūnas ir Rimantas Kraujalis. Visi keturi nominuoti už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulio rinką.
Antrasis nominantas – prof. habil. dr. Juozas Gecevičius. Jo asmenyje puikiai dera mokslas, inovatyvumas ir verslo pažanga. Už mechatronines ir įvairiausias kitokio pobūdžio inovacijas J. Gecevičius yra pelnęs ir tarptautinį pripažinimą. Išradėjo intuicija ir talentas jam padėjo tapti patikimu tarpininku tarp mokslo, pramonės ir verslo. „Psichiškai sveikas žmogus nieko negali sugalvoti, ko nebūtų galima padaryti“, – teigia profesorius ir pats savo darbais nuolat įrodo šį savo gyvenimo credo.
Trečioji nominantų grupė simbolizuoja kalbininkų ir informatikų partnerystę. Ši ketveriukė sutelkė pastangas, kad sukurtų didžiojo Lietuvių kalbos žodyno elektroninę inernetinę versiją. Projekto koordinatorė – Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. Jolanta Zabarskaitė, elektroninės žodyno versijos sudarytojai – lituanistė dr. Gertrūda Naktinienė, informatikai Evaldas Ožeraitis ir Vytautas Zinkevičius. Beje, pastarasis yra Mokslo pažangos premijos laureato akad. Zigmo Zinkevičiaus sūnus.
Pasirodo, šį kartą Premijos komitetui nebuvo sunku apsispręsti. AB Lietuvos draudimas generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis praneša: „Partnerystės pažangos premijos laureatais skelbiami ROMUALDAS DANIELIUS, KĘSTUTIS JASIŪNAS, RIMANTAS KRAUJALIS ir ALGIS PETRAS PIRSKARSKAS.“
A. P. Piskarskas prakalbos žodyje priminė, kad lietuviški lazeriai šiandien šviečia daugelyje žemynų ir šalių, bet į sėkmę vedė labai ilgas sutelktų pastangų pareikalavęs mokslininkų, konstruktorių ir inžinierių kelias. Jis tęsiasi ligi šiol, dar daug bus nuveikta, kad Lietuvos mokslas ir technologinė pažanga plėtotųsi. Mūsų valstybei būtina turėti savo aukštąsias technologijas, norint deramai priimti globalizacijos iššūkius. Fizikai šiandien gal išties tam bene geriausiai pasirengę.
Kultūros pažangos premija
Prieš skelbiant Kultūros pažangos premijos nominantus, Leroy Andersono Pjesę simfoniniam orkestrui ir rašomajai mašinėlei atliko Valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, ir Deivydas Norvilas. Nacionalinės pažangos premijos komiteto narys Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. Adomas Butrimas vaizdo siužete pristatė Kultūros pažangos premiją, pabrėždamas, kad ji skiriama už talento sklaidą ir kūrybines pastangas tobulinant visuomenę.
Tarp nominantų – režisierius Arūnas Matelis, kurio dešimtasis dokumentinis filmas Prieš parskrendant į Žemę jau spėjo sujaudinti Europos į Amerikos žiūrovus. Tai filmas apie onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, išgarsinęs Lietuvos vardą Amsterdamo ir Leipcigo kino festivaliuose. Lietuvis režisierius įvertintas prestižiniu Amerikos kino režisierių gildijos apdovanojimu. Po filmo premjeros Lietuvos onkologiniai ligoniukai sulaukė materialinės paramos iš viso pasaulio. Už lietuviško kino filmo pristatymą pasaulyje režisierius A. Matelis nominuotas Kultūros pažangos premijai.
Ir antrasis nominantas – režisierius, gerai žinomas teatro mėgėjams ir profesionalams visame pasaulyje – tai Eimuntas Nekrošius. Teatro salėje jo nebuvo, nes tuo metu su savo trupe Italijoje rodė spektaklį Faustas. Tai nei pirmas, nei paskutinis gastrolių punktas, nes E. Nekrošiaus teatro laukia Rusijos, Lenkijos, Belgijos, Korėjos teatro gurmanai. Pripažinta, kad E. Nekrošiaus spektakliai – tai viso pasaulio teatro istorijos dalis.
Trečiąjį nominantą – prof. Virgilijų Kęstutį Noreiką – renginio vedėjas Vytautas Juozapaitis ryžosi pristatyti savais žodžiais, nubloškęs į šalį visus scenarijaus popierius. Būtų keista, jeigu įvyktų kitaip, nes maestro Virgilijus – daugelio Lietuvos dainininkų mokytojas, taip pat V. Juozapaičio.
Nėra pasaulyje lietuvio, nežinančio, kas yra Virgilijus Noreika, nesižavėjusio šio įstabaus tenoro balsu ir atlikimo meistriškumu. Gal mažiau pasaulio klausytojams maestro žinomas kaip puikus vokalo pedagogas, bet tik ne Lietuvoje, nes profesorius 30 metų dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ne vienas jo mokinys yra pelnęs tarptautinį pripažinimą. Pats maestro yra žavėjęs Berlyno valstybinės operos, Milano La Scala, Paryžiaus Grand Opera klausytojus. Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje jis sukūrė 46 įsimintinus vaidmenis. Už indėlį į Lietuvos vokalinio meno raidą, už jo sklaidą pasaulyje ir vokalo pedagogikos laimėjimus prof. V. K. Noreika iškeltas Kultūros pažangos premijos nominantu.
Leidyklos Alma littera generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas praneša Nacionalinės pažangos premijos komiteto verdiktą: „Kultūros pažangos premijos laureatu skelbiamas profesorius VIRGILIJUS KĘSTUTIS NOREIKA.“
Prakalbos žodyje maestro prisipažino nesitikėjęs tokios premijos. Dainuoti teko daug, bet tai juk jo tokia specialybė – dainuoti. Linksmai ir liūdnai – įvairiai, bet vieną dalyką tvirtina daręs teisingai ir dėl to nesigailėjo: niekada nevengė dainuoti lietuviškai. Visur, kur tik buvo įmanoma, traukė lietuviškai – Berlyno valstybinės operos salėje solinio koncerto metu, Buenos Airių garsiajame Kolon teatre ir kituose garsiuose pasaulio teatruose. Ir Milano La Scaloje aidėjo V. K. Noreikos dainuojama lietuvių liaudies daina Tris dienas, tris naktis…
Sujaudintas maestro dėkojo lemčiai, kad gimė čia, šioje Lietuvos žemėje, dėl to niekada nesigailėjo ir į jokius viliojančius pasiūlymus savo krašto nemėgino iškeisti. Dėkojo ir Premijos komitetui, kuris šį jo patriotizmą taip gražiai įvertino.
Renginio meninę dalį vainikavo G. Rinkevičiaus diriguojamo simfoninio orkestro ir solistės Asmik Grigorian atliekama arija iš Žoržo Bize operos Karmen.
Šventė baigėsi, užleisdama vietą kasdieniniams darbams. Pabaigai priminsime Nacionalinės pažangos premijos iniciatorius: tai Vilniaus universitetas, LNK ir Hansabankas. Premijų mecenatai: AB VST ir koncernas MG Baltic, premijų teikėjai – AB Lietuvos draudimas ir leidykla Alma littera. Idėjos autorius – UAB Strateginių komunikacijų centras. Beje, Mokslo Lietuva – Nacionalinės mokslo pažangos premijos 2007 m. informacinis rėmėjas.
Gediminas Zemlickas
