Lietuvos universitetų rektorių viešnagė Rygoje

Prof. Romualdas Ginevičius
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas

Jau ne pirmi metai trunka gražus Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Antano Vinkaus bendradarbiavimas su Lietuvos universitetų rektoriais. Dar atstovaudamas mūsų šaliai Estijoje jis suorganizavo turiningą jų vizitą į Taliną. Rektoriai susitiko su tuometiniu Estijos prezidentu Arnoldu Ruiteliu, aplankė universitetus, susipažino su aukštojo mokslo plėtra.

Šią gražią tradiciją ambasadorius A. Vinkus pratęsė pradėjęs atstovauti mūsų šaliai Latvijoje. Jo iniciatyva Lietuvos universitetų rektorių grupė balandžio 19–22 d. lankėsi Latvijoje, Rygoje. Buvo numatyta didelė darbo programa: susirinkimas su Latvijos Seimo Švietimo ir mokslo, Kultūros ir Sveikatos komitetais, švietimo ir mokslo ministre Baiba Rivža, bendras posėdis su šalies rektorių konferencija, valstybinių ir privačių universitetų lankymas, netgi dalyvavimas Lietuvos menininkų parodos iškilmingame atidaryme.

Vizito programa iki galo įvykdyta. Pokalbyje su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariais (beje, jiems priklauso ir garsusis kompozitorius Raimondas Paulsas) pamatėme, kad šie žmonės labai gerai žino apie šalies aukštojo mokslo padėtį ir problemas. Tai strategiškai mąstantys asmenys. Tokio mąstymo ir dalykiško problemų sprendimo rezultatus pajutome vėliau, bendradarbiaudami su universitetų rektoriais.

Bendrame posėdyje su Lietuvos rektorių konferencija ir vėliau, lankantis universitetuose (Latvijos, Rygos technikos, privačioje universitetinėje verslo mokykloje ir kt.), turėjome gerą galimybę susipažinti su Latvijos aukštojo mokslo plėtra, netgi šiek tiek kitaip įvertinti Lietuvoje vyksiančios reformos esminius momentus.

Kaip ir Lietuvos, Latvijos aukštojo mokslo sistemą sudaro valstybiniai ir privatūs universitetai bei kolegijos. Universitetų yra 37, kolegijų – 23. Beje, pastarosios neteikia (ir nenumato teikti) bakalauro laipsnių, tenkinasi profesine kvalifikacija. Latvijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 566 studijuojantieji. Pagal šį rodiklį po Kanados Latvija užima antrą vietą pasaulyje. 2007 m. aukštojo mokslo sistemoje studijuoja apie 130 tūkst. jaunuolių. Seimo Švietimo ir mokslo, Kultūros ir Sveikatos komitetų nariai į klausimą, ar jų nebaugina toks didelis studijuojančiųjų skaičius, atsakė, kad niekas negali XXI a. uždrausti žmogui šviestis, mokytis ir įgyvendinti savo gyvenimo planus. Dėl studento „krepšelio“ čia nei valstybė, nei universitetai nesuka sau galvos, nes jį „atsineša“ patys studentai – jie save finansuoja. Taigi Latvijoje už mokslą (apie 1 tūkst. latų už mokslo metus, išskyrus medikus ir kai kurių kitų specialybių studentus) moka visi. Išimtis daroma ir stipendijos mokamos tik socialiai remtinų šeimų vaikams bei labai gerai besimokantiesiems. Stipendijos vidurkis – 70 latų (apie 350 Lt). Tokiu būdu remiama apie 14–15 proc. visų studijuojančiųjų. Paskolas mokslui be jokių apribojimų gali gauti visi. Įsidėmėtina, kad privačios mokyklos neturi teisės imti už mokymą daugiau negu valstybinės.

Latvijoje, kitaip negu Lietuvoje, studijų finansavimas sprendžiamas darbais, o ne žodžiais. Remiantis Seime priimtu įstatymu lėšos studijoms ir mokslui kasmet išauga 0,15 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Įstatymo nustatyta tik minimali darbo užmokesčio riba, kuri neseniai visiems – nuo asistento iki profesoriaus – buvo padidinta du kartus. Pastarojo minimalus atlyginimas yra daugiau kaip 1 tūkst. latų, t. y. daugiau kaip 5 tūkst. litų. Docentas gauna 80 proc. profesoriaus, lektorius – 80 proc. docento, asistentas – 80 proc. lektoriaus atlyginimo. Ji didinama priklausomai nuo dėstytojo aktyvumo. Minimalus jo atlyginimas vidutiniškai 2,8 karto viršija šalies vidurkį. Privačių universitetų (palyginti su valstybiniais) dėstytojų atlyginimai mažiausiai 20 proc. didesni.

Valstybinių universitetų biudžetas formuojamas iš trijų šaltinių – valstybinio finansavimo, studentų įmokų ir projektų. Pavyzdžiui, Latvijos universiteto, kuriame yra 27 tūkst. studentų, metinis biudžetas sudaro apie 100 mln. dolerių. Rektorius informavo, kad valstybė padengia 30 proc., studentų įmokos – taip pat 30 proc., projektai – 40 proc. išlaidų. Mažiausiai valstybė finansuoja studijuojančiuosius socialinius mokslus – apie 1 tūkst. eurų į metus. Inžinerinėms studijoms skiriama 2,3 karto daugiau.

Skiriasi ir universitetų valdymas. Rektorius ir studentai turi veto teisę Senato priimamiems sprendimams (rektorius – visais klausimais, studentai – studijų ir buities). Fakultetų santykiai su universiteto valdžia grindžiami sutartimis. Jie turi visišką finansinį ir ūkinį savarankiškumą, t. y. patys sprendžia atlyginimų nustatymo, remonto, apsaugos, valymo ir kitus klausimus. Šiuos klausimus tvarko fakulteto administracijos direktorius, pavaldus aukštosios mokyklos kancleriui.

Daugiau laisvės Latvijos universitetai turi valdydami jiems patikėtą valstybinį turtą. Nors žeme jie laisvai nedisponuoja, tačiau gali skolintis pinigų iš bankų su valstybės leidimu parduoti ar įkeisti nereikalingus pastatus ir pan. Iki šių metų rudens šis klausimas turi būti iki galo išspręstas ir universitetams bus suteikta visiška laisvė tvarkyti turimą nekilnojamąjį turtą.

Latvijoje labiau išplėtotas privačių universitetų sektorius. Jis apima apie 30 proc. studijuojančiųjų. Tokių mokyklų steigimo sąlygos yra paprastesnės negu Lietuvoje. Gerokai platesnės yra privataus kapitalo investicijų galimybės studijų ir mokslo srityje. Pavyzdžiui, aplankyta Verslo aukštoji mokykla (Biznesa Augstskola) turi savo filialus didesniuose Latvijos miestuose ir jau daugiau kaip 10 metų sėkmingai funkcionuoja.

Taigi turėdami šiuos faktus galime daryti išvadą: Latvija, palyginti su Lietuva, aukštojo mokslo plėtros srityje pasistūmėjo gerokai toliau.

Be dalykinių susitikimų rektoriai dalyvavo Juodagalvių riterių rūmuose surengtos didžiulės Lietuvos skulptūros parodos Vilniaus mažoji plastika iškilmingame atidaryme. Parodos atidarymo metu dalyvavo ne tik Lietuvos rektorių delegacija, bet ir užsienio šalių ambasadoriai, garsūs Latvijos ir Lietuvos skulptoriai, Vilniaus, Latvijos dailės akademijos atstovai, žiniasklaida. Parodos organizatorė – Vilniaus dailės akademijos dėstytoja ir menininkė prof. Dalia Matulaitė. Tarp parodos dalyvių buvo ir jos mokinių. Tą pačią dieną aplankyta ir greta vienoje iš seniausių Rygos senamiesčio bažnyčių veikianti Latvijos skulptorių paroda.

Be informacijos apsikeitimo šalis dominančiais klausimais tarp Lietuvos ir Latvijos universitetų buvo užmegzti nauji bendradarbiavimo ryšiai, sutarta dėl bendrų konkrečių darbų. Štai jau po kelių dienų į Šiaulių universitetą (ŠU), esantį arčiausiai Latvijos sienos, atvyko aplankyto privataus universiteto prorektorius Imantas Bergas (Imants Bergs). Buvo pasirašyta Erasmus bendradarbiavimo sutartis, aptarta galima ŠU parama steigiant Latvijos universiteto filialą Lietuvoje. Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. A. Butrimas ir Juodagalvių riterių rūmų direktorius sutarė dėl būsimos baltų meno parodos Valdovų rūmuose Rygoje, dėl juvelyrikos, tekstilės, tapybos darbų eksponavimo. Be to, buvo aptartos tarpuniversitetinio bendradarbiavimo galimybės, dvišaliai ir trišaliai projektai, bendri leidiniai. Jau pradėtas leisti bendras Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos menotyrinis leidinys The Acta Historiae Artium Balticae (AHAB) ir t. t.

Taigi vizitas pas artimiausius mūsų kaimynus ir kolegas latvius buvo labai naudingas. Lietuvos universitetų rektoriai yra dėkingi ambasadoriui Antanui Vinkui. Galima tik žavėtis šio žmogaus energija ir iniciatyvumu nuolat organizuojant įvairius susitikimus; jų metu ir Latvijos žmonės, ir Rygoje esantys kitų šalių atstovai labai daug sužino apie Lietuvą.

Nuotraukoje: Lietuvos universitetų rektorių delegacija skulptūros parodoje „Vilniaus mažoji plastika“: Lietuvos žemės ūkio akademijos rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas prof. H. Žilinskas, vienas iš parodos autorių, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūrinės grafikos katedros doc. V. Bubelevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. R. Ginevičius; Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. A. Butrimas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Z. Lydeka, Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius prof. A. Gaižutis, Šiaulių universiteto rektorius prof. V. Laurutis