Filosofija ir Lietuvos integracija į Europą
Doc. dr. Vytis Valatka, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo fakulteto Filosofijos katedra
Lietuva jau treji metai yra visateisė Europos Sąjungos narė. Tačiau įstoję į Europos Sąjungą, automatiškai netapome visaverčiais Europos piliečiais. Europinė integracija Lietuvoje vis dar tebevyksta: siekiame europietiškos kultūros, mokslo, ekonomikos, politikos, teisėsaugos, europinės pilietinės visuomenės. Į šių tikslų realizavimą savąją dalį įneša valstybinės institucijos; kultūrinės, visuomeninės, politinės organizacijos; mokymo ir švietimo įstaigos; įvairių profesijų ir užsiėmimų žmonės.
Ar filosofija ir jos dėstymas gali prisidėti prie Lietuvos europinės integracijos? Nes mūsuose vis dar gajus mitas, kad filosofai tesugeba užsiimti vien tuščiu filosofavimu, neturinčiu nieko bendra su realiu pasauliu ir gyvenimu, įmantria žodžių ekvilibristika, neteikiančia jokios praktinės naudos. Šį mitą paneigia Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros mokslininkai. Pateikdami studentams aktualų, modernų, solidų, europinius standartus atitinkantį dėstomąjį turinį, jie svariai prisideda prie Lietuvos europinės integracijos.
Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedroje dėstoma Vakarų, arba europinė, filosofija. Kitaip sakant, dėstomas mokslas, kuris, gimęs 7 a. pr. Kr. antikinėje Graikijoje, ilgą laiką dominavo europinėje mokslų hierarchijoje. Filosofija buvo vadinama mokslų mokslu, gyvenimo išminties mokytoja. Žymusis graikų filosofas Platonas netgi buvo įsitikinęs, kad būtent filosofai, pažįstantys visų daiktų esmes, privalo valdyti valstybę. Šiandien filosofija – solidus, garbingas humanitarinis mokslas, tiriantis pačias įvairiausias realybės sritis: mus supantį išorinį ir vidinį – protinį, dorovinį, vertybinį, kalbinį – pasaulį, socialinę ir politinę tikrovę. Kiekvieną tiriamą sritį atitinka atskira filosofijos šaka ar disciplina.
Visas filosofines disciplinas galima skirstyti į klasikines ir moderniąsias. Klasikinės disciplinos – tai logika (taisyklingo samprotavimo teorija), ontologija (būties teorija), kosmologija (gamtos filosofija), etika (gėrio ir moralės teorija), estetika (grožio ir meno teorija), gnoseologija (pažinimo teorija), politinė filosofija, teisės filosofija ir t. t. Šios disciplinos priklauso filosofijai nuo pat jos atsiradimo.
Tačiau filosofija neapsiriboja vien klasika. Ji puikiai suvokia, kad pasaulis, žmogus ir visuomenė nuolat keičiasi, kad mes gyvename ne šeštame ar septynioliktame, o būtent XXI amžiuje. Taigi filosofija neturi teisės išleisti iš akių šiuolaikinio pasaulio realybės. Todėl laikas nuo laiko atsiranda naujos filosofinės šakos, tiriančios būtent šiuolaikinio pasaulio reiškinius ir jų kaitą. Jos vadinamos moderniomis filosofinėmis disciplinomis. Šios disciplinos, iš kurių pirmosios pradėtos kurti dar XIX a. pab., iki šiol sėkmingai vystomos.
Viena reikšmingiausių modernių filosofinių disciplinų yra socialinė filosofija. Čia analizuojama šiuolaikinė visuomenė, ją sudarančių individų ir grupių tarpusavio sąveika, tiriami įvairūs toje visuomenėje vykstantys procesai – nuasmeninimas, susvetimėjimas, globalizacija, siūlomi tam tikri socialinio elgesio modeliai. Šiuolaikinė socialinė filosofija daug dėmesio skiria ir pilietinei visuomenei – atviram, laisvam, demokratiškam, atsakingam, solidariam, tolerantiškam, išsilavinusiam, aktyviam ir kūrybingam visuomenės tipui, tam tikram europinės visuomenės idealui. Tiriamos šios visuomenės susiformavimo prielaidos, jai kylančios grėsmės, priemonės, būtinos ją išlaikyti ir stiprinti. Ši socialinės filosofijos tyrimo sritis ypatingai aktuali Lietuvai. Juk Lietuvoje dar neturime pilietinės visuomenės – ją dar tik bendromis jėgomis kuriame.
Kita svarbi moderniosios filosofijos disciplina – žmogaus teisių filosofija. Ji formuluoja filosofinius, etinius ir vertybinius žmogaus teisių pagrindus, pabrėžia nelygstamą žmogaus asmens vertę ir neliečiamybę. Viena naujausių moderniosios filosofijos šakų yra bioetika. Tai disciplina, pateikianti filosofinę, etinę ir vertybinę gyvybės fenomeno interpretaciją bei pastarosios šviesoje nagrinėjanti tokius skaudžius klausimus kaip abortai, eutanazija ir pan. Modernioje filosofijoje svarbią vietą užima ir verslo etika. Ši disciplina iškelia moralaus verslo idealą, kurio principai – racionalumas, teisingumas, dalykinis supratimas, sąžiningumas, padorumas, sutarčių laikymasis, pareigingumas, atsakomybė, pagarba įstatymams. Šie principai – tai tam tikri modernaus europinio verslo standartai.
Moderniajai filosofijai taip pat priklauso socialinių tyrimų metodologija (pateikia esminius socialinių mokslų metodus ir atskleidžia šių mokslų savitumą), humanitarinių mokslų metodologija, kalbos filosofija, profesinė etika, etika valstybės tarnyboje ir dar daug kitų disciplinų. Atskiro paminėjimo nusipelno krikščioniškoji filosofinė antropologija. Ši disciplina susitelkia ties pačia Europos krikščioniškosios kultūros šerdimi – krikščioniškąja žmogaus būties samprata.
Taigi filosofijoje savo vietą atranda ir klasikinės, ir moderniosios disciplinos. Nemaža jų dalis dėstoma ir mūsų katedroje. Iš klasikinių disciplinų – logika, etika ir meno filosofija. Visgi didžiausias dėmesys skiriamas moderniosioms disciplinoms. Tokį pasirinkimą sąlygoja bendroji mūsų universiteto nuostata – suteikti studentui tikrų žinių apie šiuolaikinio pasaulio procesus ir reiškinius, padėti užimti deramą vietą šiame pasaulyje. Iš moderniųjų filosofinių disciplinų dėstoma šiuolaikinė socialinė filosofija, socialinių tyrimų metodologija, krikščioniškoji filosofinė antropologija, žmogaus teisių filosofija, verslo etika, profesinė etika ir etika valstybės tarnyboje. Galiausiai, mūsų katedroje dėstomas ir bendrasis filosofijos kursas. Jis supažindina su esminėmis Vakarų filosofijos sąvokomis ir problemomis, glaustai pristato pagrindinius šios filosofijos istorijos įvykius ir personalijas.
Taigi mūsų katedroje dėstomos klasikinės ir modernios Vakarų filosofijos disciplinos. O Vakarų filosofija iš esmės yra europinė filosofija. Tiesa, Vakarų filosofijos istorijoje rasim nemažai personalijų, nepriklausančių Europos kontinentui. Tačiau visa vakarietiškoji filosofija plėtojasi europinės filosofinės minties rėmuose. Tad studentams dėstydami Vakarų filosofijos disciplinas, supažindiname juos su tūkstantmete europine filosofine išmintimi, kuri, pradėta vystyti dar antikinėje Graikijoje, sėkmingai plėtojama ir mūsų dienomis.
Mūsų katedros misija – tai europinės filosofinės išminties skleidimas, arba europinė filosofinė studentų integracija.
Visos dėstomos filosofinės disciplinos savitai atlieka šią integraciją. Štai logika, pateikdama europinius samprotavimo, įrodymo ir argumentacijos, sąvokų apibrėžimo ir skirstymo standartus, įveda studentus į europinio mąstymo ir pažintinės veiklos kultūrą, ugdo europinės argumentacijos įgūdžius. Logikos mokslas taip pat padeda atskleisti kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų loginius netikslumus, jų neatitikimą europiniams standartams, nurodo efektyvius būdus minėtiems netikslumams taisyti. Tuo logika svariai prisideda prie studentų europinės teisinės integracijos. Etika, supažindindama studentus tiek su europine krikščioniškąja, tiek su europine pasaulietine – humanistine moralės sistema, vykdo europinę dorovinę studentų integraciją. Estetika, pristatydama klasikinius, modernius ir postmodernius grožio ir meno kanonus, integruoja studentus į europinę grožio pajautą ir suvokimą. Socialinė filosofija, siūlydama europinius socialaus elgesio standartus ir iškeldama pilietinės visuomenės idealą, atlieka europinę socialinę, pilietinę integraciją. Žmogaus teisių filosofija, pateikdama filosofinius, etinius, vertybinius žmogaus teisių pagrindus, pabrėždama nelygstamą žmogaus asmens vertę ir neliečiamybę, integruoja studentus į europinį vertės ir vertybės supratimą. Verslo etika, iškeldama europinį moralaus verslo idealą, moko studentus europinio verslumo. Panašiai socialinių mokslų metodologija atlieka pažintinę – metodologinę, o profesinė etika ir etika valstybės tarnyboje – profesinę, socialinę europinę integraciją. Nuo europinės integracijos nenutolsta ir krikščioniškoji filosofinė antropologija. Juk ji tiria patį krikščioniškosios kultūros pagrindą – krikščioniškąją žmogaus būties sampratą. O Europos kultūra iš esmės yra krikščioniška. Tiesa, ES Konstitucijoje nekalbama apie krikščioniškąjį Europos kultūros pobūdį. Tačiau krikščionybės įtaka Europos kultūrai yra akivaizdi ir nekvestionuojama. Tad krikščioniškoji filosofinė antropologija, atvesdama studentus prie pačių europinės kultūros pamatų, vykdo jų europinę kultūrinę integraciją.
Taigi visos mūsų katedroje dėstomos filosofinės disciplinos prisideda prie Lietuvos studentijos europinės integracijos. Bet mes neapsiribojame vien filosofinėmis disciplinomis. Mūsų katedroje taip pat dėstomi mokslai, nepriklausantys filosofijai, bet glaudžiai su ja susiję.
Iš šių mokslų pirmiausiai paminėtina religijotyra. Jos paskaitose pristatomi šiuolaikiniai religijų tyrimo metodai, nagrinėjamas pats religijos reiškinys, atliekama lyginamoji pagrindinių pasaulio religijų analizė. Religijotyros paskaitos taip pat akcentuoja vieną esminių europinės visuomenės principų – religinę toleranciją, propaguoja taikų skirtingų religijų dialogą ir sambūvį, ugdo kritišką požiūrį į religinį fundamentalizmą. Šiose paskaitose pristatomi nauji religiniai judėjimai, kalbama apie kai kurių kultų galimą destruktyvų poveikį visuomenei.
Mūsų katedroje taip pat dėstoma civilizacijų istorija ir globalizacija. Šio dalyko paskaitos pristato pagrindines žmonijos civilizacijas, kultūras, nagrinėja jų panašumus ir skirtumus, tarpusavio sąveiką, susiformavimo ir išnykimo priežastis, aiškina, kokius dalykus viena civilizacija perima iš kitos. Ugdomas vienas esminių europinės visuomenės principų – kultūrinė tolerancija, propaguojamas taikus skirtingų kultūrų dialogas ir sambūvis. Plačiai aptariama šiuolaikinė civilizacija ir joje vykstantys procesai. Daug dėmesio skiriama globalizacijos procesui. Nagrinėjamos šio proceso priežastys ir galimos pasekmės, teigiamos ir neigiamos pusės, santykis su atskirų žemynų, regionų, valstybių ir tautų kultūromis. Globalizacijos kontekste analizuojama ir Europos kultūra. Pristatomi ašiniai šios kultūros bruožai ir joms kylančios grėsmės, akcentuojama būtinybė išsaugoti europietiškąjį kultūrinį identitetą.
Civilizacijų istorijos paskaitas puikiai papildo Lietuvos kultūros istorijos kursas. Jis supažindina su Lietuvos kultūros raida, atskleidžia esmines šios kultūros ypatybes. Akcentuojamas europinis lietuviškosios kultūros pobūdis, pabrėžiama, kad jau nuo Mindaugo krikšto Lietuva pradėjo integruotis į Europos kultūrinę ir vertybinę erdvę. Taip pat nurodomos Lietuvos europiniam tapatumui kylančios grėsmės, pabrėžiama būtinybė neprarasti šio tapatumo globalizacijos eigoje.
Visos šios disciplinos vienu ar kitu būdu vykdo europinę integraciją. Štai civilizacijų istorijos ir globalizacijos kursas, iškeldamas europinį kultūrinės tolerancijos principą, pabrėždamas pamatinius Europos kultūros bruožus ir būtinybę juos išlaikyti globalizacijos procese, integruoja studentus į europinę kultūrą. Lietuvos kultūros istorija, akcentuodama europinį Lietuvos tapatumą ir ragindama jį išsaugoti bei puoselėti, taip pat prisideda prie europinės kultūrinės integracijos. Galiausiai, religijotyra, propaguodama religinę toleranciją, ugdydama kritinį požiūrį į religinį fundamentalizmą ir įspėdama apie destruktyvų kai kurių kultų poveikį visuomenei, pateikia studentams europinį religijos supratimą.
Taigi visos Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedroje dėstomos disciplinos – filosofinės ir nefilosofinės – savais keliais veda studentus į tūkstantmetę europinę išmintį. O be šios išminties negalima pilnavertė europinė Lietuvos integracija. Juk pradžioje turi būti europinis mąstymas, jausena, vertybės. Ir tik tada gali atsirasti europietiška kultūra, mokslas, teisėsauga, ekonomika, politika, europietiška pilietinė visuomenė.
Nuotraukoje: Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros dėstytojai: doc. Virginija Jakimenko, prof. Jūratė Morkūnienė, doc. Vytis Valatka, katedros vedėjas prof. Bronislovas Kuzmickas
