Nobelio premijos laureatai susirūpinę dėl Europos identiteto

Europos dienos proga gegužės 9 d. trylika Nobelio premijos laureatų buvo pakviesti į Europos Parlamentą. Tarp jų buvo ir Reinhardas Seltenas, 2005 m. Lietuvoje vykusio jubiliejinio 90-ojo Esperanto kongreso dalyvis ir 4-ojo Nitobės kalbų simpoziumo, vykusio Lietuvos Respublikos Seime, svečias. Europos Parlamento pirmininkas Petas Koksas (Pat Cox) jį pristatė kaip esperantininką, ne tik kaip Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatą. Galbūt todėl R. Seltenas savo prakalboje iškėlė klausimą apie kalbines problemas ir Lietuvos etninėse žemėse prieš 120 metų gimusią tarptautinę (Lingvo internacia) kalbą. Pasak jo, keletas suinteresuotų Europos Sąjungos (ES) šalių galėtų susitarti dėl Esperanto kalbos mokymo švietimo sistemos mokyklose, o kitos šalys vėliau galėtų prie jų prisidėti. „Kalba yra svarbi dedamoji dalis plėtojant europinį identitetą. Šiuo metu nėra dienraščio, kuris būtų skaitomas visur Europoje“, – sakė R. Seltenas. Gegužės 16 d. Europos Parlamentas paviešino filmuotą medžiagą apie Nobelio premijos laureatų vizitą. Filmas parengtas tik anglų kalba ir didžiausią dalį užima anglakalbiai Nobelio laureatai.

Pagal pirmąjį ES oficialų pranešimą Reinhardas Seltenas atkreipė dėmesį į sparčią Europos ekonominę integraciją, vykusią per pastaruosius penkiasdešimt metų. Jis teigė, kad ekonominė integracija dar nėra baigta, ir pirmiausia reikėtų išmokti „jaustis europiečiais“. Didžiausia problema kyla dėl kalbos, tad būtinas teisingas jos sprendimas. Jo nuomone, jokia kalba neturėtų būti viršesnė už kitą. R. Seltenas kvietė mokytis ir naudoti esperanto kalbą, nes tai „lengvai išmokstama“ kalba. Jis pasiūlė, kad ES šalyse būtų studijuojama esperanto kaip pirmoji kalba. Keletas šalių galėtų parodyti pavyzdį, o vėliau kitos šalys galėtų sekti juo, panašiai kaip įvyko su Šengeno bendradarbiavimo ir bendra pinigų sąjunga.

Pasak Hanariikos Nieminen, klausiusios prakalbos, R. Seltenas „labai entuziastingai“ skatino rinktis esperanto. Pats R. Seltenas kalbėjo angliškai su vokišku akcentu.

Priėmus R. Selteno pasiūlymą, mokyklose pirmąja po gimtosios ir valstybinės kalbų, būtų mokomasi dešimt kartų lengviau išmokstamos tarptautinės esperanto kalbos. Daugiakalbystė ir dvikalbių specialistų rengimas turėtų realų pagrindą, o kelias į universaliąją kalbų komunikaciją būtų atviras.

Algimantas Piliponis