Augalų, aplinkos ir žmogaus sauga (3)
Mėginių kelias laboratorijoje
Su kokiais sunkumais susiduriama? Pasak L. Taluntytės, Lietuvoje nėra su kuo konsultuotis apie karantinines augalų ligas, jeigu jos Lietuvoje dar neaptiktos. Labai gerai, kad tos ligos dar neperžengė Lietuvos sienų, jos ribotai paplitusios ir Europos Sąjungoje, bet laboratorijos specialistai turi jas pažinti, mokėti aptikti ir identifikuoti, o prireikus – ir padėti duoti joms atkirtį. Būtent užsienio stažuotės labai praplėtė mūsų specialistų akiratį. Šiame darbe yra daug subtilumų, ir svarbu į juos laiku atkreipti dėmesį.
Kadangi Fitosanitarinė laboratorija yra karantininio pobūdžio, joje turi būti užtikrintas „vieno kelio principas“: įėjęs pro vienas duris atgal neturėtum grįžti, išeiti tektų pro kitas duris. Šio principo iki galo įgyvendinti vilniečiams nepasisekė, bet ne dėl jų pačių kaltės. Sklypo plotas ribotas, pastato aukštis taip pat buvo ribojamas senamiesčiui taikomais aukštingumo, tūrio ir kitais reikalavimais. Todėl stengtasi ieškoti kitos išeities. Pirmas laboratorijos pastato aukštas skirtas mėginių priėmimui, rūšiavimui, sandėliavimui, dirvožemio plovimui ir mėginių ruošimui. Taigi siekiama, kad „juodieji darbai“ su augalais ir augaline produkcija neturėtų išeiti iš pirmo aukšto.
Išpilstyti į mėgintuvėlius, supakuoti į maišelius ar kitaip paruošti mėginukai jau gali patekti į švaresnes zonas. Mėginius nešantis darbuotojas dezinfekuojančiu tirpalu nusivalo apavą, kad koridoriumi nekeliautų kad ir atsitiktiniai ligų sukėlėjai.
Koridoriuje matėme stelažus, kuriuose sprendimo laukia šiuo metu tiriami bulvių mėginiai. Jeigu tik bus gauta žinia, kad kuris nors bulvių mėginys įtariamas užsikrėtęs nematodais ar kokiu kitu ligos sukėlėju, tai toks mėginys bus įdėtas į maišą ir padėtas į šaldytuvą laukti rezultatų patvirtinimo. Taip pat užtikrinama mėginių sauga, kad vežant iš vienos vietos į kitą nebūtų supainioti, nepamestų etiketės su duomenimis ir panašiai. Laboratorijos darbuotojai atsako už mėginio judėjimą laboratorijoje. Bet koks neatsargumas su užkrėstais mėginiais vaisių ar daržovių importuotojui, taip pat Lietuvos augintojui galėtų atnešti milijoninius nuostolius.
Žodžiu, visos procedūros laboratorijoje išdėstytos tokia tvarka, kad būtų minimizuotas kelias nuo mėginio gavimo iki tyrimo rezultato išrašymo. Taip pat svarbu, kad mėginys pereitų per kuo mažiau rankų. Kuo daugiau žmonių prisilies prie užkrėsto mėginio, kuo ilgesnis jo kelias laboratorijoje, tuo didesnė tikimybė, kad užkratas gali išplisti. Bet koks įtariamas mėginys, juo labiau užkratas yra utilizuojamas autoklavu. Jeigu degligė ar kuris kitas užkratas aptinkamas medžių šakose, jos susmulkinamos (tam tikru aparatu) ir utilizuojamos autoklave.
Gamtai nestinga vaizduotės
Milijoną litų kainuoja laboratorijos įsigytas elektroninis skenuojantis mikroskopas, bet jis juk ir didina virš 500 tūkst. kartų. Mikroskopas mums atveria tarsi kitą pasaulį, kurio plika akimi nepamatysi. Į Rusiją per Lietuvą vežamuose citrusiniuose vaisiuose aptinkama Viduržemio margasparnė muselė elektroniniu mikroskopu buvo identifikuota pagal morfologinius požymius. Daug kartų padidintos muselės „portretas“ išties įspūdingas ir galėtų sudominti šiuolaikinių filmų apie pabaisas kūrėjus. Gamtai nestinga vaizduotės.
Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis specialistas dr. Henrikas Ostrauskas dirba su vabzdžiais, tyrinėja įvairius augalų ligų sukėlėjus, tarp jų Echinotrips americanus, Viduržemio margasparnę, bet kone asmeniniu savo priešu vadina baisiausią padarą – baltasparnį, platinantį 111 virusų. Jis išplitęs po visą pasaulį ir, ko gero, daugiausia sulaikomas iš vabzdžių kaip kenkėjas įvairiose šalyse. Tai vabzdys, o jo lerva panaši į medūzą. Pats vabzdys nedidukas baltais sparneliais. Dr. Vaida Jogaitė PGR (polimerazinės grandininės reakcijos) metodu patvirtina augalų ligas sukeliančias bakterijas, virusus, grybus ir vabzdžius bei nematodus. Svarbiausia – nustatyti ar tai karantininis ligos sukėlėjas.
Virusų medžioklėje
Laboratorijos vyriausioji specialistė Elena Jackevičienė neslėpė džiaugsmo tarp kitų svečių išvydusi Lietuvos mokslų akademijos narį korespondentą prof. Mindaugą Strukčinską ir Botanikos instituto Fitovirusų laboratorijos vadovą habil. dr. Juozą Staniulį. Tai jos mokytojai. E. Jackevičienė juos pristato tokiais žodžiais: „Strukčinskas iš manęs padarė žmogų, o Staniulis – specialistę.“ Jiems jaučiasi labai dėkinga.
Ką Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje dirba E. Jackevičienė? Ji „medžioja“ virusus, jau trejus metus ieško bulvių kokybinių virusų – PVA, PVM, PVS, PVX, PVY ir bulvių lapų susisukimo viruso PLRV. Bulvių sėklininkystės ūkiams šie tyrimai yra labai reikalingi. Pirmais metais buvo ištirta tik 113 bulvių pavyzdžių, o rikiuotėn stojus Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos naujam pastatui nuo 2006 m. lapkričio 21 d., kai buvo gauti pirmi rezultatai, iki 2007 m. kovo 7 d. atlikta 92 tūkst. analizių.
Bulvės tikrinamos jas nukasus, nuo 25 ha imama po 100 gumbų, kiekvienas gumbas tiriamas atskirai. Ieškoma 6 virusų, tad daromi 6 kiekvieno gumbo tyrimai. Analizė trunka dvi dienas.
Pirmais tyrimo metais buvo aptikta ypač smarkiai virusais užkrėstų bulvių sėklų, o dabar pažanga didžiulė. Pasak E. Jackevičienės, šiuo metu užkrato virusais sumažėjo 20–30 kartų. Iš kai kurių ūkių gautuose bulvių gumbuose (100 mėginių) nerandama nė vieno iš 6 ieškomų virusų. Kai pirmais tyrimų metais iš Anykščių rajono buvo gauti dviejų rūšių bulvių mėginiai ir neaptikta nė vieno viruso, gerokai nustebo ir patys tyrėjai. Dabar tokių ūkių daugėja.
Beje, specialistai bulvių mėginius gauna tik sunumeruotus, taigi anonimiškus, ir nežino, iš kokių konkrečių ūkių jie atvežti.
Su feministėmis nepasiginčysi
Teko pastebėti, kad botanikai ir augalų ligų tyrinėtojai nematodus, t. y. apvaliąsias kirmėles, tarp kurių yra nemažai augalų kenkėjų, vadina nematodais, o retsykiais kitam išsprūsta ir nematodės. Tad kurią giminę reikėtų naudoti – vyriškąją ar moteriškąją? Juozas Staniulis šia proga prisiminė, kaip atsirado ši savotiška painiava. Buvo metas, kai vadinta nematodėmis. Dirbo Botanikos institute trys šaunios nematologės. Moterys pradėjo piktintis: kaip tik koks bjaurus padaras ar kenkėjas, tai būtinai bus pavadintas moterišku vardu. Panašiai buvo su uraganais, kurie visi vadinti tik moteriškais vardais. Feministės pasiekė, kad uraganai būtų vadinami vyriškais vardais. Galimas dalykas, jų sėkmė paveikė ir Lietuvos nematologes. Jos „prisikasė“ iki kalbininkų ir pareiškė savo pretenzijas.
Kalbininkai tikriausiai būtų galėję ginčytis, nes graikiškai nematoda reiškia siūlą, o kaip biologinis terminas reiškia kirmėlę. O lotyniškai pavadinimas – nematoda – yra moteriškos giminės. Bet karingosios biologės įrodė savo tiesą.
Geros bulvių augintojų perspektyvos
E. Morkevičius pastebi: kol sėklinės bulvės nebuvo tiriamos, tol ir patys ūkininkai beveik nekreipė dėmesio į tuos bulvių virusus. Kai tik pradėta tirti, daugelis įsitikino, kad gali patirti didelių nuostolių – geriau nerizikuoti. Laboratorija pirmą kartą ištyrė 2004 m. derlių ir rezultatai nenudžiugino. Tik trys veislės „tilpo“ į leidžiamą 10 proc. užsikrėtimo virusais skaičių. O šiemet, tiriant 2006 m. derlių, tik trys ar keturios veislės neatitiko reikalavimų. Taigi pažanga akivaizdi, nors yra kur stiebtis. Pagal europinius reikalavimus, jeigu ūkiai gauna aukštos reprodukcijos sėklą, tai ji turi būti apsaugota apsauginėmis zonomis ir kitomis priemonėmis. Mat jei gretimame lauke veisiasi amaras, tai net ir apdorojus tris minutes jis lieka gyvas, per tą laiką gali nuskristi į kitą lauką.
Nuo 2008 m. bulvės bus priskirtos prie ES remiamų augalų, o jų augintojai gaus tiesioginę išmoką, panašiai kaip grūdų ar rapsų augintojai. Šiai Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvai Europos Sąjungoje jau pritarta.
Ši nauja direktyva kyla iš to, kad bulvių auginimas vis dėlto yra pelningas verslas, o Europoje nėra žemių, kurios nebūtų užkrėstos cistas sudarančiais nematodais. Norint sėkmingai su užkratu kovoti, reikia papildomų tyrimų ir investicijų. Europos Sąjungoje susigriebta, kad bulvių augintojams reikia teikti paramą. 2006 m. bulvių kaina šoktelėjo net 82 proc., o Lietuvoje bulvės tapo pati pelningiausia augalininkystės kultūra: 1 ha, nukasus vidutiniškai 12 t bulvių, davė 6100 litų pelno. Tai 12 kartų daugiau negu cukrinių runkelių pelningumas. Nieko stebėtino, kad 2007 m. kai kurie ūkininkai jau spėjo padvigubinti bulvių sodinimo plotus.
Gediminas Zemlickas
