Apie suslėgtą šviesą ir kitus fizikams svarbius dalykus (3)

Truputį pailsėję nuo lazerių kūrimo Tarybų Sąjungoje istorijos ir buvusių šios srities istorinės patirties publikacijų, vėl grįžtame prie šios temos ir mūsų pašnekovo - dr. Anatolijaus MASALOVO. Kone keturis dešimtmečius jis dirba garsiajame FIAN’e - Rusijos mokslų akademijos P. Lebedevo Fizikos institute Maskvoje, yra Optikos skyriaus G. Landsbergio optikos laboratorijos vedėjas ir daug metų bendradarbiauja su Lietuvos lazerių kūrėjais. Pokalbyje dalyvauja ir dr. Vidimantas KABELKA, Fizikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, daug kūrybinio darbo metų atidavęs lazerių kūrimui.

Pradžia Nr. 2, 3

Atskleidžiant uždangą į užslėptąją šviesos poliarizaciją

Gerbiamasis Anatolijau Viktorovičiau, kokius pranešimus skaitėte Vilniuje, kaip į juos reagavo klausytojai?

Anatolijus Masalovas. Pirmoji paskaita - Šiuolaikiniai femtosekundinių impulsų matavimo metodai, o antroji paskaita buvo skirta užslėptajai šviesos poliarizacijai.

Nuo ko užslėptai?

A. Masalovas. Tai nuo mūsų aparatūros užslėpta poliarizacija, nes įprastais būdais ji nefiksuojama.

Vidimantas Kabelka. Galiu patvirtinti, kad tos paskaitos buvo labai patrauklios net ir tiems klausytojams, kurie apie užslėptąją poliarizaciją nieko ligi tol nebuvo girdėję - net ir jie klausėsi labai susidomėję. Suprantu taip: fizikų aparatūra, bent jau ta, su kuria dirba lazerių tyrinėtojai, fiksuoja toli gražu ne visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šios, o gal ir kitų sričių tyrinėtojams?A. Masalovas. Parodėme, kokią skaitinę informaciją galima gauti iš aparatūros rodmenų ir toje informacijoje įžvelgti naujų reikšmių. Taigi tą informaciją gauname, bet iš tam tikrų skaitinių reikšmių.

V. Kabelka. Vėl įsiterpsiu. Kai tekdavo lankytis Maskvoje, visada stengdavausi apsilankyti dr. A. Masalovo laboratorijoje, nes žinojau, kad ten sužinosiu ir pamatysiu daug naujų ir labai įdomių dalykų. Kviesdavomės Anatolijų Viktorovičių į Vilnių mums parodyti naujausius eksperimentus. Tiems eksperimentams rengdavomės labai atsakingai, iš laboratorijos neišeidavome po 12-14 val. - tiek, kiek galėdavome ištverti fiziškai. Užtat mūsų viltys, dalyvaujant kolegos A. Masalovo eksperimentuose, visada pasiteisindavo, sužinodavome daug naujų dalykų. Todėl tiems eksperimentams rengdavomės kaip padūkę. Pamenu, atliekant kažkokius tyrimus, ‘išėjo iš rikiuotės’ mūsų aparatūra, sudegė maitinimo blokai. Visą naktį mūsų darbuotojas Alvydas Miliauskas gaivino tą aparatūrą, o paryčiais užmigo tiesiog laboratorijoje (tokiems atvejams laboratorijoje turėjome parengę sulankstomųjų lovų). Užtat rytą aparatūra veikė, buvo sutvarkyta, galėjome ramia širdimi sutikti į laboratoriją atvykstantį A. Masalovą. Praradę bent vieną dieną, būtume netekę dalies eksperimentų. Taip dirbdavome mes, fizikai eksperimentatoriai.

Šiandien su Anatolijumi prisiminėme ir nagrinėjome bendrus to laikotarpio darbus. Mūsų nuomonės sutapo: sugebėjome padaryti 5-6 elegantiškus eksperimentus; juos žinovai gerai įvertino. Tų darbų rezultatus pateikėme ir užsienyje vykusiose konferencijose, tiesa, dažniausiai mus išleisdavo tik į buvusiais socialistines šalis. Tai buvo labai gražaus mūsų bendradarbiavimo laikotarpis. Moksle negali būti kaip daržeIš to, ką pasakė Vidimantas, peršasi išvada, kad lazerių moksle, kaip ir apskritai moksle, labai svarbu, kad pavyktų susiburti bendras problemas sprendžiančiam kolektyvui. Bet tam reikia, kad sutaptų žmonių charakteriai, kad jie būtų bendraminčiai.

V. Kabelka. Atsakysiu buvusio Vilniaus universiteto prorektoriaus, dabartinio Vilniaus dailės akademijos prorektoriaus fiziko dr. Sauliaus Vengrio žodžiais: ‘Moksle negali būti kaip darže: štai čia - mano mokslo lysvė, o štai ten - jau ne mano. Moksle visos lysvės priklauso visiems’.Ar ne tą pačią idėją dar XX a. viduryje, per patį Stalino valdymo ‘įžiemį’ ir kiek vėlesniais metais, praktiškai įgyvendino mūsų pirmoje pokalbio dalyje prisimintas Piotras Kapica, ‘FizTech’o’ kūrėjas? A. Masalovas. Tam, kad kur nors įvyktų ‘mikromokslinis sprogimas’, būtina tam tikrų asmenybių kritinė masė. Bent jau turi būti keletas ryškių asmenybių. Antraip jokio ‘sprogimo’ nebus. V. Kabelka tiesiog intuityviai jautė, kad labai svarbu susieti skirtingus požiūrius. Labai pasisekė, kad mes vieni prie kitų pritapome, atsirado ta kritinė masė, įvyko ‘sprogimas’.Patraukė kvantinės optikos tematikaAr dabar, kai esame skirtingose savarankiškose valstybėse, tie ryšiai tebeegzistuoja. O gal sudėtingiau bendrauti dėl įvairių praktinio gyvenimo ypatumų?

A. Masalovas. Nuo tam tikro laiko mūsų bendradarbiavimas ėmė trūkinėti, tapo nebe toks produktyvus. Nesakyčiau, kad būtų iškilę kokių nors kliūčių - ne. Tiesiog kiekvienas organizmas, taip pat bendraminčių tyrinėtojų grupės, gyvuoja tam skirtą laiką. Antai man Maskvoje teko keisti darbų tematiką - imtis tokios temos, kuri neturėjo nieko bendra su pikosekundiniais reiškiniais. Teko rūpintis, kaip atlikinėti eksperimentus Maskvoje. Fiziškai nebegalėjau tiek laiko ir jėgų, kaip anksčiau, skirti mūsų bendradarbiavimui. Kokios tematikos darbais dabar užsiimate? A. Masalovas. Kvantinės optikos tematikos. Ši tematika visai nepanaši į pikosekundinės ar femtosekundinės srities darbus. Ši sritis mums atrodė labai perspektyvi. Po Tarybų Sąjungos subyrėjimo pasikeitė daugelio mokslinių tyrinėjimų pobūdis. Reikėjo apsispręsti dėl naujos tematikos darbų, įsitraukti į tarptautinius mokslinių tyrinėjimų konkursus. Tuo metu FIAN’o direktorius buvo akad. Leonidas Keldyšas, buvusio Tarybų Sąjungos mokslų akademijos prezidento akad. Mstislavo Keldyšo giminaitis. Jis ryžosi visiškai naujam ir mūsų šalyje tuo metu sunkiai įsivaizduojamam žingsniui: surinko mūsų Institutui skirtų lėšų likučius ir paskirstė geriausioms mokslinėms grupėms. Tai buvo kaip sprogimas: pinigai teko tyrinėtojams, kurie ryžosi atlikti tam tikros, ir būtent perspektyviausios, kaip tada atrodė, tematikos tyrinėjimus. Tai buvo visiškai kitokia mokslinių tyrimų organizavimo sistema, negu ligi tol Tarybų Sąjungoje.

Aš taip pat dalyvavau L. Keldyšo skelbtame konkurse, jį laimėjau ir dabar disponuoju gautomis lėšomis. Keli mano tiesioginiai viršininkai neteko galios nei tų pinigų apkarpyti, nei kokiu nors būdu kitaip perskirstyti.

O kaip tiems darbuotojams, kuriems nepavyko laimėti konkurso? Ar jie gauna bent jau bazinį atlyginimą?A. Masalovas. Gauna. Nieko iš darbo neatleido, bet tie žmonės negavo jokių papildomų lėšų. Pirmą kartą tokį konkursą laimėjau 1989 m., kai pasiūliau visai naujos tematikos darbus. Jaučiau labai didelį pakilimą, nes sovietmečiu beveik negalėjau rinktis temos.

Kodėl ėmėtės visai naujos temos, nors prieš tai du dešimtmečius buvote atsidėjęs lazerių kūrimo ir eksperimentų taikant lazerius tematikai? Ar nebuvo gaila išsiskirti su senąja meile?

A. Masalovas. Lazerių fizikos nemečiau, nes lazeriniai šaltiniai kvantinėje optikoje yra pagrindinis instrumentas. Man ši sritis įdomi. Tačiau buvo ir kita medalio pusė: XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo kilęs tam tikras kvantinės optikos mikrobumas. Jo nepalyginsi su lazerių bumu septintajame dešimtmetyje, bet vis dėlto. Tuo metu kvantinėje optikoje buvo generuota ‘suslėgta’ šviesa (сжатый свет), tai temai buvo skirta daug mokslinių publikacijų. Tos srities tyrinėjimų ryžtingai ėmėsi amerikiečiai fizikai, ir mane tai labai sudomino: užsibrėžiau tuos bandymus pakartoti ir rasti savąjį tų eksperimentų įgyvendinimo kelią. Norėjau įrodyti savo paties idėjų gyvybingumą. Už projektui gautus pinigus įsigijau naujos lazerinės technikos, Maskvos fizikinės technikos institute, kurį buvau baigęs ir kuriame turiu daug bendraminčių, surengiau kvantinės optikos seminarą. Į jį savanoriškai atėjo nemažai studentų. Tai buvo audringas seminaras, nes, kaip sakiau, tuo metu kilo susidomėjimas šia sritimi.

Aklikelis ar atokvėpis prieš naują šuolį?Kuo ši sritis taip domino fizikus ir ne tik juos?

A. Masalovas. Buvo vilčių, kad kvantinė optika padarys optinių ryšių perversmą. Siekta kokybinio šios srities šuolio.Tačiau viltys nepasiteisino?A. Masalovas. Šis būdas pasirodė neįkertamas inžinerijai, techniniam idėjos įgyvendinimui. Pateiksiu analogiją. Puslaidininkinių lazerių idėja buvo iškelta praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, tada, kai buvo sukurta daugelis kitų lazerių. Tačiau įgyvendinti idėją pavyko tik praėjus keliems dešimtmečiams. Faktiškai tik po 20 metų puslaidininkiniai lazeriai buvo panaudoti technikoje.

Panašiai nutiko ‘suslėgtos’ šviesos atveju, nors kol kas dar anksti kalbėti apie idėjos įgyvendinimą. ‘Suslėgta’ šviesa kol kas netapo šiuolaikinės technikos instrumentu. Bent kol kas. Bet tai nėra mokslo ir technologijų aklikelis?A. Masalovas. Didžiųjų idėjų požiūriu tai nėra aklikelis, nes net ir nepavykus idėją įgyvendinti praktiškai, dirbdami sužinojome labai daug naujo. Tačiau taikomojo pobūdžio viltys, kurių siekėme, nepasiteisino.

Mano aspirantas Michailas Vasiljevas, dirbęs JAV Teksaso universitete, atliko labai įdomius darbus, kurie, visai galimas daiktas, ateityje pakeis dabartinį kvantinės optikos tyrimų vaizdą. Kita vertus, geriau neužbėgti įvykiams už akių. Nesvarbu, ar tai aklikelis, ar ne, mes atlikome daug tyrinėjimų, nagrinėjome labai įdomias temas. Visa tai nėra mokslui beverčiai dalykai. Tai originalūs tyrinėjimai - mes ėjome savo keliu nieko nekopijuodami. Tai puikūs fundamentinio mokslo rezultatai, kuriais galiu didžiuotis. Tų dviejų tyrimų rezultatai sudaro mano mokslų daktaro (habil. dr.) disertacijos pagrindą.

Kai kuriais tų tyrimų rezultatais pasidalijau atvykęs į Vilnių. Kalbėjome apie femtosekundinius matavimus ir užslėptąją poliarizavimo šviesą, taip pat apie kvantinės tomografijos dalykus. Pastaroji sritis taip pat labai įdomi. Ji susijusi su kvantine optika ir užslėpta šviesos poliarizacija.Interpretavimas - viena iš mokslinio pažinimo sričiųPasaulyje dedama daug pastangų, kad būtų sukurtas kvantinis kompiuteris. Ar Jūsų tyrinėjimai siejasi su šiais užmojais?

A. Masalovas. Daugybė tyrinėtojų dabar siekia sukurti kvantinį kompiuterį. Kvantinė tomografija, kuria užsiimame, tik netiesiogiai susijusi su kvantinių kompiuterių kūrimo problematika. Mūsų problema yra gerokai paprastesnė. Vis dėlto kvantinis kompiuteris - nors labai gerbiu jo kūrėjus - iš esmės tėra taikomojo pobūdžio uždavinys. O tai, ką mes nuveikėme kvantinės tomografijos srityje, teikia fundamentinio mokslo pagrindus. Atsiremdami į juos, mes jau galime žengti tolesnius žingsnius. Taigi Vilniuje dėstėte visai naujus dalykus. Ką galėtumėte pasakyti apie savo klausytojus? Ar jiems buvo artima Jūsų išdėstytos tematikos problematika?A. Masalovas. Jaučiau labai didelį susidomėjimą. Vaikinai nebuvo pasyvūs, labai aktyviai dalyvavo. V. Kabelka. Mačiau, kaip po paskaitų prie kolegos Anatolijaus prieidavo mūsų fizikai, jauni vyrukai. Uždavinėjo profesionalius klausimus. A. Masalovas. Vienas klausimų buvo toks: ‘Ar galima kvantinę mechaniką suvesti į žaidimo kauliukais problematiką?’Dievas žaidžia kauliukais... Vienas iš garsių fizikų yra taip pasakęs. A. Masalovas. Būtent kvantinė mechanika paneigia teiginį, kad Dievas žaidžia kauliukais.V. Kabelka. Kitą dieną atėjęs į laboratoriją matau, kaip du mūsų jauni fizikai, dalyvavę A. Masalovo paskaitoje, nusipiešę Puankarė sferą, azartiškai ją nagrinėjo. Vadinasi, neliko abejingi išdėstytiems dalykams, o kolega sugebėjo labai gerai paaiškinti sudėtingų reiškinių esmę. Be to, iškart matyti, kad kolegai labai patinka dėstyti. A. Masalovas. Esu eksperimentatorius, todėl privalau gerai išmanyti techniką, mokėti daug ką padaryti savo rankomis. Apskritai reikia turėti įvairiapusiškų žinių. Kaip eksperimentatorius turiu būti gerai informuotas, kad galėčiau suprasti teoretikus. Jei norime, kad išnyktų toks didelis teoretikų ir eksperimentatorių nutolimas, tarp jų turime pastatyti tarpininką - interpretatorių. Interpretavimas - viena mokslinio pažinimo sričių. Interpretacijai visada skirdavau daug dėmesio, galimas dalykas, tai viena geriausių mano savybių.Be interpretacijos mokslas tikriausiai apskritai neįmanomas?A. Masalovas. Maskvoje šiuo metu kaip tik vyksta neoficiali ‘koridorinė’ diskusija apie Alberto Einšteino vaidmenį moksle. Girdi, ir iki A. Einšteino moksle jau buvo pasiekti svarbiausi laimėjimai, tačiau A. Einšteinas sugebėjo visa tai naujai interpretuoti, toms idėjoms suteikti išbaigtumą, tokį turinį, kuris padėjo plėtoti naujas idėjas.Dar I. Niutonas labai taikliai ir kukliai pažymėjo, kad jis stovėjo ant savo pirmtakų pečių: nuo jų buvo toliau matyti. A. Masalovas. Skirtumas tas, kad A. Einšteinas nepasakė taip, kaip I. Niutonas. Iki A. Einšteino labai daug naujų idėjų atskleidė Anri Puankarė (Henri Poincaré, 1854-1912 m.); jis sukūrė ir reliatyvumo principo matematinę teoriją. Faktiškai savajam reliatyvumo principo formulavimui A. Einšteinas panaudojo Hermano Minkovskio (1864-1909 m.) ir Anri Puankarė idėjas, jas susiejo, pateikė, nors savo pirmtakų neįvardijo. V. Kabelka. Penki šimtai metų iki Kristupo Kolumbo vikingai sugebėjo pasiekti Amerikos žemyno krantus, bet dėl to niekas nesirengia versti K. Kolumbui pastatytų paminklų.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas